2018 11 17, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kai nosyje ledonešis   print
2014-03-26
Ankstyvas šių metų pavasaris džiugina ne visus – anksčiau sprogsta medžiai, kalasi žolės, tad jautrius žmones anksčiau ima kankinti šienligė, kurią sukelia ore sklandančios žiedadulkės.

Neleidžia trukdyti

Šienlige serganti vilnietė Greta Taškauskienė prisimena, kad ši liga ją kankina nuo ankstyvos vaikystės – penkerių ar šešerių metukų. „Kiek save prisimenu, visada pavasarį sloguodavau ir čiaudėdavau. Kai buvau maža, nebuvo tiek daug informacijos apie ligas kaip dabar, todėl, manau, tėvai nenumanė, kuo sergu, juolab kad šeimoje niekas nesirgo šienlige ar kitomis alergijomis. Tik kai apsilankiau pas gydytojus ir jie atliko tyrimus, paaiškėjo, kad sloguoju dėl šienligės“, – pasakojo Greta.

Vaikystėje Greta tikėjosi, kad alergija praeis sulaukus paauglystės. Deja, liga nepraėjo.

Dabar Greta, atėjus pavasariui, vartoja vaistus nuo šienligės ir niekaip kitaip nesisaugo. Moteris netgi važiuoja į gamtą. Per penkiolika metų ji priprato prie šios alergijos, nors perštinčios akys ir sloga vis tiek vargina.

Paklausta, ar šienligė netrukdo dirbti, Greta teigė, kad darbas padėjo išvengti ligos paaštrėjimo: „Dirbau stovyklose, o jos būdavo rengiamos per patį augalų žydėjimą, kai ore daugiausia žiedadulkių. Išgerdavau vaistų ir viskas. Nieko kito negalėjau imtis. Tad tekdavo susigriebti. Taip geriau – neleidžiu ligai trukdyti man gyventi“, – pasiryžimu nepasiduoti dalijosi Greta. Dabar moteris studijuoja ir daugiau laiko praleidžia mieste.


Ne vaikiška liga

Alergiją gali sukelti maždaug 50 rūšių augalų. Lietuvoje polinozę, paprastai vadinamą šienlige, dažniausiai sukelia avižuolių, motiejukų, šunažolių, javų žiedadulkės, lazdynų, alksnių, beržų žirginiai, tuopų sėklos, pienių pūkai ir net gluosnių pumpurai, meiliai vadinami kačiukais. Kaziuko mugėje verbų įsigiję žmonės taip pat turi būti atsargūs: jose esančios sauso gėlės ir daugelis kitų gali sukelti alerginę slogą.

„Ligą gali sukelti ir užteršta aplinka. Sunkiaisiais metalais, dulkėmis užterštos žiedadulkės, patekusios į organizmą, daug greičiau sudirgina imuninę žmogaus sistemą. Kaimo gyventojai rečiau serga šienlige, nes jie gyvena švaresnėje aplinkoje“, – pasakojo Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.

Neretai žmonės mano, kad šienligė yra vaikiška liga. Deja, ji gali pasireikšti ir suaugusiam žmogui. N.Vaičiulionienė teigė, kad dažniausiai ši alergija yra paveldima, tad pirmiausia reikėtų sužinoti, ar giminėje kas nors nesirgo šienlige.

Šienligės simptomai gali išryškėti ir kartotis kasmet panašiu laiku. „Pirmą kartą pasireiškus šienligei, žmonės neatskiria jos nuo peršalimo, nes simptomai panašūs: sloguojama, rausta ir ašaroja akys, užburksta nosis, gali pradėti kankinti kosulys, kilti bronchitas.

Žmogus sako: „Blogai jaučiuosi, o temperatūros nėra.“ Kai kitais metais panašiu laiku negalavimai kartojasi, tik tuomet jis pagalvoja, kad galbūt ligą sukelia gamta ir pradeda ieškoti pagalbos“, – teigė alergologė N.Vaičiulionienė.

Galima palengvinti

Vaistų nuo šienligės nėra, tačiau yra daug įvairių priemonių, kurios gali palengvinti šienligės simptomus, – purškalų, tablečių, lašų akims. Vis dėlto, alergologės teigimu, šios priemonės padeda tik pasireiškus vidutinio stiprumo simptomams.

„Jei liga sunki, galima išbandyti specifinę imunoterapiją. Iš pradžių gydytojas atlieka testą ir išsiaiškina, kokioms žiedadulkėms ligonis yra jautrus. Tuomet trejus metus vadinamieji gydomieji alergenai leidžiami po oda arba lašinami po liežuviu, – pasakojo gydytoja. – Po tokio gydymo dauguma ligonių ne taip jautriai reaguoja į žiedadulkes. Deja, šie vaistai gana brangūs, o ligonių kasos jų nekompensuoja.“

Kaip išvengti žiedadulkių

Jei esate alergiški žiedadulkėms, efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo ligos, – kuo mažiau jų įkvėpti. Deja, visiškai jų išvengti nepavyks, tačiau yra daug būdų, galinčių padėti jų įkvėpti kuo mažiau.

„Pirmiausia saulėtu ir vėjuotu oru stenkitės kuo mažiau būti lauke, venkite iškylų gamtoje. Laisviau galite elgtis tik tada, kai lyja ir yra drėgna. Grįžę namo būtinai persirenkite, nes žiedadulkėmis aplimpa ir drabužiai. Taip pat reikėtų nusiprausti veidą, paskalauti burną ir gerklę. Būdami namie kuo rečiau atidarinėkite langus. Jei labai karšta, galite juos uždengti šlapiu audiniu. Gaminami ir prie langų tvirtinami specialūs tinkleliai, nepraleidžiantys žiedadulkių.

Be to, svarbu kuo dažniau drėgnai valyti paviršius – grindis, baldus, šviestuvus, sienas“,− patarė gydytoja N. Vaičiulionienė. Alergiškų žmonių namuose turėtų būti kuo mažiau minkštų baldų, kilimų, naminių gyvūnų.

KAIP APSISAUGOTI NUO ŽIEDADULKIŲ

Sužinojus, kokių augalų žiedadulkės sukelia šienligę, išsiaiškinti, kada jie žydi, ir juos atpažinti.
Vengti, ypač saulėtą, vėjuotą dieną po vidurdienio, žydinčių pievų, nenupjautų vejų.
Nepjauti žolės, nevartyti šieno, nemiegoti kaime ant šieno.
Nenaudoti ventiliatorių ir neatidaryti langų važiuojant mašina.
Vengti iškylų gamtoje ir nerūkyti gamtoje, kai žydi augalai.
Nevalgyti kryžminę alergiją sukeliančių augalinės kilmės produktų, negerti augalinės kilmės alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, aromatizuotų ir vaistažolių arbatų augalams žydint.
Nenaudoti kremų su vaistažolėmis ir augalinės kilmės kosmetikos.
Kai lauke daug žiedadulkių, stengtis būti namuose, neatidarinėti langų ir durų.
Vėdinti kambarius anksti ryte arba vėlai vakare, kai žiedadulkės jau nusėdusios.
Namuose kasdien valyti dulkes drėgnu audiniu.
Būnant lauke nešioti akinius, nosies vidų patepti apsauginiu tepalu.
Parėjus iš lauko, pakeisti viršutinius drabužius, plauti akis ir nosį vandeniu.
Atostogauti vietovėse, kur mažiau žiedadulkių: prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose.
Gamtoje būti vėsiomis, lietingomis vasaros dienomis.
Vengti vabzdžių įgėlimų.
Negyventi prie orą teršiančių gamyklų.

Šaltinis – www.aai.mf.vu.lt .

Gintarė Kaminskienė

SXC.hu - Sebastian Smit nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys