2018 12 14, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Pats sau didžiausias priešas   print
2014-05-13
Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų patiria alinantį stresą, bet, užuot ėję sportuoti, jie emocijas išlieja šaukdami ant artimųjų ar gerdami alkoholį. Gydytojai įspėja, kad tokio elgesio padariniai gali būti mirtinai pavojingi.

Patiria kiekvienas

„Kiekvienas patiriame stresą, tačiau vieni gerą, kuris motyvuoja efektyviau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ir net rimtą grėsmę sveikatai. Stresas paprastai kyla tada, kai nebesugebame kontroliuoti situacijos, pavyzdžiui, užklupus ligai ar praradus darbą, griūvant santykiams, užklupus finansinėms problemoms ir pan. Blogiausia, kad stresas kaupiasi – kitas stresas nelauks eilėje, kol pasibaigs pirmasis. Tad jei žmogus jaučia per didelį ir per ilgai užsitęsusį stresą, jis gali susirgti“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmantas Budrys.

Neseniai atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 gyventojų Lietuvoje pastaraisiais metais jautė neigiamų streso simptomų: dauguma – suprastėjusią nuotaiką, padidėjusį nervingumą ir irzlumą, o kas trečias – nusilpusį imunitetą.

Didžiuosiuose miestuose streso lygis gerokai didesnis nei miesteliuose ar kaimuose. Pavyzdžiui, vos 8 proc. Vilniaus gyventojų pastaraisiais metais nejuto streso, o rajonų centruose ir kitose nedidelėse gyvenvietėse streso simptomų nejautė atitinkamai 18–23 proc. apklaustųjų.

Lietuvoje dažniausias kovos su stresu būdas, kaip aprodė apklausa, – emocijų išliejimas ant artimųjų. 47 proc. apklaustųjų nurodė, kad šį būdą renkasi artimiausias jiems žmogus, 12 proc. vartoja alkoholį, o 3 proc. imasi net fizinio smurto.

Freeimages -Julia Freeman-Woolpert nuotr.

Skatina ligas

Europos psichoterapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis streso mastą Lietuvoje vertina labai rimtai. Stresas – tai organizmo reakcija į aplinkos poveikį. Nesvarbu, kas jį sukelia – barnis, gripas ar kojos lūžis – reakcija bus ta pati: stresas paruošia organizmą vienai iš dviejų gelbėjimosi strategijų – kovoti arba bėgti, – aiškino doc. E.Laurinaitis. – Bet mūsų socialinė ir kultūrinė aplinka neleidžia nei kovoti, nei bėgti – juk neskelsi antausio tave pažeminusiam viršininkui, nepabėgsi nuo žmonos, jeigu ji išvirė neskanią sriubą. Tad stresas tarsi užkonservuojamas – jis kaupiasi.“

Stresas nepraeina

Labai svarbu suprasti, kad stresas nepraeina. Jį būtina kažkaip išlieti. Mūsų kultūra, pasak doc. E.Laurinaičio, yra sukūrusi gana daug pozityvių energijos išliejimo strategijų, pavyzdžiui, sportas ar kitokia fizinė veikla. Dar mūsų senelėms vienas geriausių streso išliejimo būdų būvo skalbimas: supykai ant vyro – nuėjai į vonią, išskalbei kalną baltinių, ir praėjo. Bet dėl įvairių technologinių patobulinimų šiuolaikiniam žmogui energiją buityje išlieti tampa vis sunkiau. Todėl žmonės vis daugiau dėmesio skiria laisvalaikio pomėgiams: mat jie jaučia, kad norint atsikratyti įtampos reikia užsiimti tuo, kas svarbu ir įdomu.

„Dažna lietuviška bėda yra alkoholis, – sakė psichologas. – Žmonėms atrodo: išgersiu ir praeis. Deja, nepraeis. Tik greičiau ir giliau „užsikonservuos“. Ir kada nors paskui išlįs tokiu pavidalu, kad net pats žmogus negalės suprasti, kad tai – nuo streso.“

Minėtas tyrimas parodė, kad emocijų išliejimo būdas nepriklauso nuo to, kur žmonės gyvena ir ką daro: miestuose tuo tikslu plačiai vartojamas alkoholis, o provincijoje, regis, tai – beveik vienintelė priemonė, kurią naudoja žmonės stresui malšinti.

Pasekmės liūdnos

Jei stresą žmonės kaupia ilgą laiką, jie ima sirgti psichosomatinėmis ligomis. Tai – ligos, kurių dažniausiai kyla dėl psichologinių priežasčių, ir jų gydymo metodai turėtų būti ne tik medikamentiniai, bet ir psichologiniai. Tarp tokių ligų yra bronchų astma, opaligė, ypač dvylikapirštės žarnos, hipertenzija, išeminė širdies liga. Doc. E.Laurinaitis priminė, kad neseniai Australijoje buvo atliktas tyrimas ir paskui pakartotas kitose Vakarų šalyse, kuris parodė, kad iš 17 dažniausių simptomų, kuriais skųsdamiesi pacientai ateina pas bendrosios praktikos gydytojus, 82 proc. atvejų nenustatoma jokio kūno negalavimo.

Psichologas priminė ir kitą streso paskemę: per pastaruosius 10 metų gyventojų ligotumas išaugo kone dvigubai. Tačiau reikia atsiminti, kad šie duomenys rodo tik tuos atvejus, kurie buvo diagnozuoti, o ne tai, kiek žmonių iš tiesų serga. Europoje atliktų tyrimų duomenimis, sveikatos sutrikimų, kylančių dėl streso, turi 25–30 proc. žmonių.

„Kalbame apie milžinišką kiekį žmonių, kurie nemoka tinkamai įveikti streso, – pabrėžė doc. E.Laurinaitis. – Mūsų bandymas padėti sau valgant yra vienas iš primtyviausių būdų įveikti kylantį stresą.“

Specialistas pabrėžė, kad dėl streso kylantis nerimas pažeidžia žmogaus savivertę ir savijautą. Toks žmogus sunkiai bendrauja, nes kiekvienas susitikimas sukelia naują stresą. Sutrinka ir tokio žmogaus lytinis gyvenimas, o darbas tampa kančia. Galiausiai jį užvaldo būsena, kurią psichologai vadina perdegimo sindromu: žmogus, užuot darbe jautęs pasitenkinimą, jaučia tik stresą ir prievartą, praranda kūrybiškumą. Tada įtampą ima malšinti įvairiais būdais, kurie mažai jam gali padėti. Gali net atsirasti įvarių priklausomybių – ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo lošimų ir pan.

„Kaupiantis stresams, atsiranda apatija, bejėgiškumo jausmas: „Kad ir ką daryčiau, vis tiek bus blogai.“ Žmogus pasijunta vienišas, nes jam „niekas padėti negali“, ir „pats sau padėti negaliu, esu vienas su savo nelaime“, –apie stresą patyrusių žmonių savijautą pasakojo doc. E.Laurinaitis. – Todėl kartais tokiems žmonėms prasideda nevaldomi emocijų protrūkiai. Mūsų visuomenėje dėl suaugusiųjų įtampos dažniausiai kenčia vaikai, nes ant jų išsilieti lengviausia. Ir viena karta po kitos auga žmonės, nuolat jaučiantys įtampą.“

Ką daryti?

Pirmiausia, pasak psichologo, reikia klausti savęs, kas man blogai. Ir nuo to momento reikia pradėti ieškoti išeičių ir visada galima rasti būdą išsigelbėti. Reikia ieškoti žmonių, su kuriais galėtum pasidalyti problema, aptarti situaciją. Toliau – priimti save tokį, koks esi, nes didžiausias žmogaus priešas yra perfekcionizmas, – noras būti ne geru, o tobulu. Šitas tobulybės siekis žlugdo žmogų.

Freeimages - Jamie Brelsford nuotr.

Gali padėti fizinis aktyvumas, Įrodyta, kad jei žmonės, net ir turintys didelį antsvorį, kurį įgijo dėl streso, per savaitę pasitreniruoja 200 minučių, tikimybė, kad jie mirs nuo širdies ligų, yra tokia pat, kaip ir lieknų bei sveikų žmonių. Bet treniruotis reikia taip, kad po treniruotės dainuoti nebegalėtum.

Būtina liautis vartojus svaigalus ir pradėti analizuoti, į kokias situacijas, kurios sukelia stresą, įlendate patys. „Didelis dalykas mokėti atsirinkt, kur privalau būti, o iš kur galiu išeiti“, – patarė doc. E.Laurinaitis.

Labai padeda autogeninė treniruotė, meditacija, atsiplaidavimas ir panašios technikos. Deja, mažai žmonių turi tiek valios, kad kasdien tuo užsiimtų. Todėl būtina atitrūkti nuo aplinkos, kuri dirgina, ir pasinerti į aplinką, kuri džiugina. „Dažnai žmonės sako, kad nori tapti pačiais geriausiais specialistais, bet nebespėja visko padaryti, todėl aukoja laisvalakį – neturi ne tik atostotgų, bet ir savaitgalių“, – pasakojo psichologas.

Galiausiai – mityba. Įrodyta, kad magnio trūkumas mūsų maiste didina neatsparumą stresui. „Jei prasidėjo „perdegimo“ sindormas ir matote, kad patys nebesusitvarkysite, reikia keisti situaciją ir kreiptis į specialistus, o ne sėdėti ir dūsauti: „Visiems dabar blogai.“ Mums reikėtų pradėti mokytis mylėti save, saugoti save, ir kitiems bus daug geriau“, – įsitikinęs doc. E.Laurinaitis.

Galima išmatuoti

Prof. V.Budrys sakė, kad Lietuvoje pagaliau yra testas, skirtas gyventojų streso lygiui išmatuoti. Jį sukūrė Vengrijos streso valdymo ekspertai, o Lieuvos neurologų asociacija įvertinto ir patvirtino, kad jis tinka ir mūsų šalies gyventojams. Jį galima rasti internete adresu http://stresotestas.delfi.lt/ .

Streso testą sudaro 20 teiginių, pritarimą jiems reikia įvertinti penkiais balais. Testas suteikia galimybę žmonėms patiems nustatyti streso lygį ir gauti rekomendacijų, kaip jiems vertėtų kovoti su neigiamomis emocijomis.

 Aušrinė Šėmienė

Freeimages - Julie Saraceno nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys