2018 12 14, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Nuo fizinio skausmo gydo ir gera nuotaika   print
2016-02-04
Jei­gu kan­ki­na pa­di­dė­jęs skran­džio rūgš­tin­gu­mas, ga­li skau­dė­ti ir stu­bu­ras. Jei­gu skau­da pe­tį, skaus­mą ga­lė­jo su­kel­ti rau­me­nų įtam­pa dėl nuo­la­ti­nio emo­ci­nio stre­so.

Šiau­lių ma­nua­li­nės me­di­ci­nos kli­ni­kos ki­ne­zi­te­ra­peu­tė Lo­re­ta Ba­čens­kai­tė sa­ko, jog žmo­gaus or­ga­niz­mas yra emo­ci­jų, kū­no ir bio­che­mi­jos vi­su­ma. Jei­gu bent vie­nas kom­po­nen­tas griū­va, griū­va ir žmo­gaus svei­ka­ta.

Pa­tir­ta trau­ma pa­rin­ko pro­fe­si­ją

Dvi­de­šimt ket­ve­rių me­tų L. Ba­čens­kai­tė per dar­bo die­ną sveik­ti pa­de­da vi­du­ti­niš­kai aš­tuo­niems žmo­nėms. Me­di­kė va­do­vau­ja­si kli­ni­kos šū­kiu: „Mes gy­do­me prie­žas­tį!“.

Po ki­ne­zi­te­ra­pi­jos stu­di­jų Šiau­lių vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je kli­ni­ko­je dir­ba tre­jus me­tus. L. Ba­čens­kai­tė yra ir Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos Rea­bi­li­ta­ci­jos ka­ted­ros dės­ty­to­ja.

Dar ji yra Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to ma­gist­ran­tė, šie­met ma­gist­ro stu­di­jos bus baig­tos. Lo­re­tą į ki­ne­zi­te­ra­pi­ją at­ve­dė pa­tir­ta trau­ma – try­li­kos me­tų iš­si­na­ri­no al­kū­nę. Te­ko vi­sus me­tus lan­ky­ti rea­bi­li­ta­ci­jos kur­są.

„Ma­čiau ki­ne­zi­te­ra­pi­ją vi­sus me­tus: kaip sveiks­ta ki­ti li­go­niai, kaip at­si­sta­to ma­no ran­ka. Pa­ma­čiau daug dau­giau, nei tik ma­sa­žai. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas tu­ri bū­ti ir ge­ras psi­cho­lo­gas, tu­ri mo­kė­ti iš­klau­sy­ti žmo­gų“, – sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tė.

"Šiaulių kraštas"/Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Vien­ti­sas or­ga­niz­mas

Me­di­kė pa­si­rin­ko ma­nua­li­nę me­di­ci­ną, nes ši me­di­ci­nos sri­tis ma­to ne tik skau­da­mą vie­tą, bet ieš­ko prie­žas­čių, kas skaus­mą ga­lė­jo su­kel­ti.

„Jei­gu pa­cien­tui skau­da al­kū­nė, daž­nai pro­ble­ma bū­na ne al­kū­nė­je, o, pa­vyz­džiui, kak­le. Kai ran­ko­mis tik­ri­nu kak­lą, pa­cien­tai daž­nai nu­stem­ba, juk jam skau­da ne kak­lą. Ten­ka paaiš­kin­ti, kad yra pa­ki­ti­mų kak­li­nė­je stu­bu­ro da­ly­je, ku­rie ir yra al­kū­nės skaus­mo prie­žas­tis“, – pa­sa­ko­jo ma­nua­li­nės me­di­ci­nos spe­cia­lis­tė.

Net ir dėl lė­ti­nių virš­ki­na­mo­jo trak­to pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, pa­di­dė­ju­sio rūgš­tin­gu­mo, žmo­gui ga­li skau­dė­ti stu­bu­rą. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tė sa­kė, jog pa­di­dė­jus skran­džio rūgš­tin­gu­mui (ku­ris ga­li pa­di­dė­ti ir dėl nuo­la­ti­nės emo­ci­nės įtam­pos) iš­si­ski­ria dau­giau skran­džio sul­čių, ku­rios pra­de­da griauž­ti skran­džio sie­ne­les. Ken­čiant skran­džio skaus­mą su­ma­žė­ja žmo­gaus ju­de­sių amp­li­tu­dė ir fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, bū­nant to­kio­je pa­dė­ty­je il­giau yra per­tem­pia­mi nu­ga­ros rau­me­nys, to­dėl ir at­si­ran­da nu­ga­ros skaus­mas.

Pa­cien­tams daž­nai ten­ka paaiš­kin­ti, jog žmo­gaus or­ga­niz­mas yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­si emo­ci­jų (nuo­tai­kos, stre­sas), kau­lų, raiš­čių ir rau­me­nų struk­tū­ra bei bio­che­mi­ja (hor­mo­nai, var­to­ja­mas mais­tas).

Fi­zi­nio skaus­mo prie­žas­tis – stre­sas

„La­bai svar­bios mū­sų gy­ve­ni­me yra emo­ci­jos. Jei­gu žmo­gus daž­nai pa­ti­ria stre­są, ku­ris ska­ti­na ad­re­na­li­no iš­sky­ri­mą, kū­nas nuo­la­tos yra įtam­pos bū­se­nos. Ad­re­na­li­no liau­kos „iš­var­gi­na­mos“, jos nuo­lat tu­ri bū­ti pa­si­ruo­šu­sios žmo­gaus ko­vai su grės­me, ku­rios nė­ra! Daž­niau­siai žmo­gaus bai­mės yra tik pa­čių su­si­kur­ta bū­se­na“, – pa­sa­ko­jo L. Ba­čens­kai­tė.

Įtam­pos bū­se­nos įsi­tem­pia rau­me­nys, žmo­gus daž­niau­siai bū­na pa­lin­kęs į prie­kį, pe­čiai dirb­ti­nai pa­kel­ti. Dėl nuo­lat įtemp­tų nuo stre­so rau­me­nų at­si­ran­da są­na­rių, rau­me­nų, net vi­daus or­ga­nų skaus­mai.

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tė pa­tei­kia pa­vyz­dį: dėl stre­so žmo­gus pa­pras­tai pa­links­ta į prie­kį, ka­dan­gi pra­de­da do­mi­nuo­ti kū­ną len­kian­čių rau­me­nų to­nu­sas, to­kio­je po­zo­je yra už­spau­džia­mi vi­daus or­ga­nai, jie ne­ga­li tin­ka­mai funk­cio­nuo­ti. Pa­vyz­džiui, krū­ti­nės ląs­ta pa­si­da­ro ne­be to­kia mo­bi­li kaip ankš­čiau, vie­ni rau­me­nys „tin­gi­niau­ja": ki­ti „aria: su­si­da­ręs dis­ba­lan­sas su­ke­lia nu­ga­ros skaus­mus.

Pixabay.com/Gerd Altmann nuotr.

Vai­kams fi­zi­nius skaus­mus su­ke­lia net tė­vų bar­niai

L. Ba­čens­kai­tė sa­ko, jog pa­cien­tai su skau­da­ma nu­ga­ra, ran­ko­mis ar ko­jo­mis, tik­rai ne vien se­ny­vi žmo­nės. Ne­ma­žai vai­kų, jau­ni­mo. Jų li­gų prie­žas­tis ne tik ne­tai­syk­lin­gas, nuo­la­ti­nis sė­dė­ji­mas prie kom­piu­te­rio, ne­jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das, pra­sta mi­ty­ba.

Vai­kai, jau­nuo­liai pa­ti­ria di­džiu­lį nuo­la­ti­nį stre­są – iš­gy­ve­na dėl mo­kyk­los, pa­žy­mių.

„Dar vie­na vai­kų fi­zi­nio skaus­mo rū­šis yra su­kel­ta tė­vų san­ty­kių šei­mo­je, nuo­la­ti­nių tė­vų bar­nių. Tė­vų su­kel­tos emo­ci­jos vai­kams su­ke­lia įvai­rius nu­ga­ros, ran­kų, pe­čių, kak­lo ir ki­tus skaus­mus. Moks­li­nin­kai yra įro­dę, kad vai­kų iki sep­ty­ne­rių me­tų li­gos at­spin­di tė­vų san­ty­kius šei­mo­je, tė­vų ku­ria­mą na­muo­se mik­rok­li­ma­tą“, – pa­brė­žė ki­ne­zi­te­ra­peu­tė.

Jau­nie­ji pa­cien­tai be­gu­lint ant ma­sa­ži­nės lo­vos pa­pras­tai užuo­mi­no­mis pa­si­sa­ko ki­ne­zi­te­ra­peu­tui apie at­si­ra­du­sią įtam­pą bū­tent dėl tė­vų san­ty­kių.

Ma­nua­li­nė te­ra­pi­ja re­mia­si ir Ry­tų me­di­ci­na

Ma­nua­li­nė te­ra­pi­ja re­mia­si iš da­lies ir Ry­tų me­di­ci­na.

Dau­gu­ma ki­ne­zi­te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tų, jei­gu pa­cien­tui skau­da ke­lį, jį ir ma­sa­žuo­ja. Ma­nua­li­nės te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tai ieš­ko skaus­mo prie­žas­čių ir ša­li­na jas.

„Man la­bai pa­tin­ka po­sa­kis – žiū­rėk lo­ka­liai, o ma­tyk glo­ba­liai. Šis prin­ci­pas la­bai tin­ka ki­ne­zi­te­ra­pi­jai. Jei­gu žmo­gui skau­da ke­lį, bū­ti­nai rei­kia pa­tik­rin­ti klu­bą, pė­dą, nes ke­lias ga­li bū­ti tik ta vie­ta, per ku­rią išė­jo skaus­mas. Ke­lias pri­siė­mė ki­tų „ne­dir­ban­čių“ kū­no vie­tų – klu­bo, pė­dos rau­me­nų dar­bą ir at­si­ra­do bū­tent ke­lio skaus­mas“, – sa­kė ma­nua­li­nės te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tė.

Ji iš pa­tir­ties ži­no, kad to­kiu at­ve­ju gy­dant vien ke­lį, pa­ge­rė­ji­mo ar­ba vi­sai ne­bus, ar­ba jis bus trum­pa­lai­kis.

Diag­no­zę iš­duo­da lai­ky­se­na

L. Ba­čens­kai­tė pa­gal vos pa­si­ro­džiu­sio pa­cien­to lai­ky­se­ną jau pa­de­da įtar­ti li­gos ar su­tri­ki­mo prie­žas­tis.

„Apie pa­cien­tą daug ga­li pa­sa­ky­ti tai, kaip jis sto­vi, kaip jis ei­na, kaip ga­li nu­si­reng­ti, ko­kia jo vei­do iš­raiš­ka“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Ji pa­cien­to kū­ne ieš­ko įtam­pos ži­di­nių, ku­riuos at­pa­lai­da­vus, rau­me­nys ir kau­lai ga­lė­tų tin­ka­mai dirb­ti ir tar­nau­ti žmo­gui, kad or­ga­niz­mas ga­lė­tų tin­ka­mai funk­cio­nuo­ti be skaus­mo.

Ma­nua­li­nės te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas pa­gal pe­čių pa­dė­tį ma­to, ar žmo­gus il­gai ir ne­tai­syk­lin­gai sė­di. Il­gai sė­dint prie kom­piu­te­rio, rau­me­nys su­trau­kia pe­čius į prie­kį. Rau­me­nims il­gai bū­nant su­si­trau­kus vie­no­je pa­dė­ty­je, to­kia bū­se­na pa­si­da­ro įpras­ta ir žmo­gui no­rint iš­tie­sin­ti pe­čius at­si­ran­da skaus­mas.

Pe­čius į prie­kį trau­kia ma­ža­sis ir di­dy­sis krū­ti­nės rau­me­nys, ma­nua­li­nės te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tas su­ran­da, ku­rio­je rau­mens vie­to­je yra spaz­mas ir jį ma­sa­žuo­jant, tem­pi­mo pra­ti­mais, minkš­tų­jų au­di­nių mo­bi­li­za­ci­ja pa­de­da at­pa­lai­duo­ti.

Il­gai sė­din­tys prie kom­piu­te­rio daž­nai tu­ri kak­lo pro­ble­mų, jis pa­links­ta į prie­kį. Kom­piu­te­ri­nin­kų bė­da – rie­šo skaus­mai, bet jie taip pat ga­li at­si­ras­ti dėl to, kad kak­las ir pe­čiai pa­lin­kę į prie­kį.

Me­to­di­kų vi­su­ma

L. Ba­čens­kai­tė pa­cien­tams tai­ko me­to­di­kų vi­su­mą: ma­sa­žą, minkš­tų­jų au­di­nių mo­bi­li­za­ci­ją (spau­džia­mi skaus­min­gi taš­kai), tai­ko­ma ener­ge­ti­nė tech­ni­ka. Svei­kas žmo­gaus rau­muo tu­ri bū­ti elas­tin­gas, jis tu­ri ge­bė­ti ir su­si­trauk­ti, ir at­si­pa­lai­duo­ti, ir išil­gė­ti, kai to rei­kia.

Žmo­gaus rau­me­nys lin­kę su­si­trauk­ti ir nu­si­lpti ta­da, kai jis il­gai bū­na vie­no­je pa­dė­ty­je. Stai­ga pa­kei­tus veik­lą, rau­muo pa­tem­pia­mas ir at­si­ran­da skaus­mas.

Pa­vyz­džiui, tarp stu­bu­rą lai­kan­čių rau­me­nų tu­ri bū­ti ba­lan­sas, ta­čiau ne­re­tai vie­ni rau­me­nys bū­na per daug įtemp­ti, o ki­ti vi­sai ne­dir­ba. Ga­liau­siai dėl to stu­bu­ras pa­kei­čia sa­vo pa­dė­tį ir žmo­gų pra­de­da kan­kin­ti stip­rus skaus­mas.

Pixabay.com/Heike Frohnhoff  nuotr.

Už­ve­da ant ke­lio

Pa­sak L. Ba­čens­kai­tės, ki­ne­zi­te­ra­peu­tas tik už­ve­da žmo­gų ant ke­lio.

„Pa­ša­li­nus skaus­mą ir pa­ro­džius žmo­gui, ką ga­li­ma, o ko ne­ga­li­ma da­ry­ti, ko­kius pra­ti­mus ver­tė­tų at­lik­ti, ko­kių pa­dė­čių veng­ti, kaip re­gu­liuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mo rit­mą, žmo­gus pui­kiau­siai ga­li gy­ven­ti be skaus­mo ir leis­ti pa­laips­niui gy­ti or­ga­niz­mui. Ta­čiau tai il­ga­lai­kis pro­ce­sas“, – aiš­ki­no L. Ba­čens­kai­tė.

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas at­pa­lai­duo­ja rau­me­nis, kad pa­cien­tas tin­ka­mai ga­lė­tų at­lik­ti pra­ti­mus, nes at­lie­kant pra­ti­mus su spaz­muo­tais rau­me­ni­mis, pra­ti­mai yra be­ver­čiai. Ei­da­ma gat­ve L. Ba­čens­kai­tė pa­ste­bi, kad re­tas žmo­gus ne­tu­ri lai­ky­se­nos pro­ble­mų, o tai reiš­kia, kad anks­čiau ar vė­liau kęs skaus­mą.

„La­bai svar­bu, kad pas spe­cia­lis­tą žmo­gus at­si­dur­tų kuo anks­čiau, o ne slo­pin­tų skaus­mą nu­skaus­mi­na­mo­sio­mis tab­le­tė­mis. Kai jau yra ke­lia­pa­ko­pė pro­ble­ma, ta­da rei­kia la­bai pa­suk­ti gal­vą, kur yra pir­mi­nė skaus­mo prie­žas­tis“, – sa­ko L. Ba­čens­kai­tė.

Pa­tys klimps­ta­me į li­gas

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tė ste­bi­si, kad nie­kas ne­mo­ko ne­sė­dė­ti už­si­me­tus ko­ją ant ko­jos. Kuo tai gre­sia? Už­si­dė­jus ko­ją ant ko­jos pa­si­kei­čia kryž­kau­lio pa­dė­tis. Pa­si­kei­tus kryž­kau­lio pa­dė­čiai, pa­si­kei­čia juos­mens pa­dė­tis, dėl to pa­si­kei­čia kak­lo pa­dė­tis ir vi­sas kū­nas su­si­krai­po.

Per­sik­rei­pus kū­nui at­si­ran­da rau­me­nų dis­ba­lan­sas ir ku­rio­je nors vie­to­je, daž­niau­siai – silp­niau­sio­je, bū­ti­nai at­si­ras skaus­mas.

„Pir­miau­sia, pra­de­da tirp­ti ko­jos, nu­ga­ra, bet žmo­nės vis tiek sė­di ko­ja ant ko­jos už­si­dė­ję, nors or­ga­niz­mas sa­ko „stop!“ – ste­bi­si ki­ne­zi­te­ra­peu­tė.

Dar ga­jus ste­reo­ti­pas, kad mankš­tin­tis rei­kia la­bai il­gai ir nuo­bo­džiai.

„Rei­kia mo­kė­ti įsi­klau­sy­ti į sa­vo kū­ną ir neig­no­ruo­ti ženk­lų, ku­riuos jis mums siun­čia. Dar­be kas va­lan­dą pa­da­ry­ti ma­žą per­trau­kė­lę – at­si­sto­ti, pa­ju­dė­ti, at­lik­ti ke­lis tem­pi­mo pra­ti­mus bū­tent sa­vo pro­ble­mi­nės zo­nos, per­si­mes­ti su ko­le­go­mis ke­lio­mis šyp­se­no­mis – taip pra­si­vė­dins gal­va ir vis­kas bus ge­rai. Ne taip grei­tai su­sen­sim, at­lik­sim žy­miai dau­giau dar­bų ir bū­si­me lai­min­ges­ni il­giau gy­ven­da­mi ko­ky­biš­ką gy­ve­ni­mą“, – pa­ta­rė ma­nua­li­nės te­ra­pi­jos spe­cia­lis­tė L. Ba­čens­kai­tė.

Rita ŽADEIKYTĖ



Pixabay.com/Jurgen Rubig nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys