2017 11 18, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Ruduo – ir liūdesys, ir džiaugsmas   print
Die­nos trum­pė­ja, nak­tys il­gė­ja. Ne vie­ną mū­sų to­kiu me­tu api­ma liū­de­sys, blo­ga nuo­tai­ka, ne­paaiš­ki­na­mas dirg­lu­mas, tad už­si­sklen­džia­me sa­vo na­mų prie­blan­do­je nuo niū­rios lau­ko ap­lin­kos ir nu­grimz­ta­me į „ru­de­ni­nę“ dep­re­si­ją.
Plačiau  
Norite atsikratyti problemų – keiskite savo gyvenimo scenarijų   print
Problemas, trukdančias gyventi, galima išspręsti, tik daugumai žmonių reikia keisti savo gyvenimo scenarijų, sako integralinio neuroprogramavimo specialistė Linga Švanienė.
Plačiau  
Vasara be atostogų – ne blogiausias scenarijus   print
Nors nemažai lietuvių vis dažniau atostogas planuojasi įvairiais metų laikais, vis dėlto daugeliui poilsiauti ilgesnį laiką įprasta šiltuoju metų laiku. Tačiau ką daryti, jei vasarą dėl kokių nors priežasčių atostogauti nėra galimybės?
Plačiau  
Norėdami būti laimingi, dieną pradėkite nuo paprastos minties   print
Požiūris „būčiau laimingas, jei...“ tėra mitas, žmogus gali būti laimingas ir be tam tikrų sąlygų, LRT KLASIKAI sako klinikinė psichologė Aistė Diržytė. „Laimės hormonai gali aktyvuotis ir jų aktyvavimasis priklauso nuo to, ką mes darome su savimi ir savo gyvenimu atsibudę ryte. [...] Todėl labai svarbu turėti kiekvienos dienos programą, pavyzdžiui, „šiandien būsiu laimingas“, – pataria profesorė.
Plačiau  
Darbingumo įgūdžiai atskleidžia asmenybę   print
Gebėjimas produktyviai dirbti leidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų – tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tačiau kaip elgtis, jei apninka darbingumo stoka?
Plačiau  
Laimėjimas loterijoje pirmiausia kelia ne džiaugsmą, o stresą   print
Tiek negatyvūs, tiek pozityvūs dalykai kelia papildomą stresą, todėl net ir aukso puodo laimėjimas loterijoje gali sukelti daug streso, LRT RADIJUI sako psichologė Aistė Garškaitė.
Plačiau  
Kryžiažodžių sprendimas jaunina smegenis   print
Šiais naujų technologijų laikais didėjantis kryžiažodžių žurnalų populiarumas daug kam gali pasirodyti neįtikėtinas. Tačiau panašu, kad tai yra vienas iš geriausių ir optimalių būdų protui lavinti.
Plačiau  
Kur slypi darboholizmo priežastys   print
Vakarėlyje retai išgirsime žmogų, sakantį, kad jis alkoholikas, bet galima išgirsti sakant „esu darboholikas“, nes ši liga mūsų visuomenėje toleruojama. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros dėstytoja Zita Vasiliauskaitė. Anot psichologės, yra ne viena priežastis, kodėl žmogus tampa darboholiku – tai lemia auklėjimas, nesėkminga vaikystė arba per didelis noras pakeisti pasaulį.
Plačiau  
Hipnozė kiekviename žingsnyje   print
                             „Po 20 val. mokymosi jis pradėjo taikyti hipnozę vaikams ir žmonai, po 40 val. – pacientams. Kiekvienas žmogus gali įvesti sėdintįjį priešais į hipnozinį transą.“
Plačiau  
Profesinio perdegimo sindromas: kai žmogus mato tik savo darbą   print

Viršvalandžiai, darbas namuose, atsakinėjimas į elektroninius laiškus vakarieniaujant, atsigulus į lovą ir pan. – technologijos ir šiuolaikinio gyvenimo tempas sudarė puikias sąlygas „perdegti“. Su psichologe, ugdomojo vadovavimo specialiste Inga Juodkūne kalbamės apie tai, kas yra perdegimo sindromas, kokio būdo žmones jis pasirenka.

Plačiau  
Kodėl šiuolaikinė moteris pametė laimę?   print
Šiuolaikinėje visuomenėje moterys beveik be kliūčių save realizuoja: kopia karjeros laiptais, tampa įvairių sričių profesionalės, skleidžiasi kūryboje. Tačiau vis dažniau kelia klausimą, ar jos yra laimingos?
Plačiau  
Psichologė: tinginystė ne visada yra blogybė   print
       Jei kartais leidžiame sau pamiršti įvairiausias smulkmenas, pasvajojame, tai nėra blogai – toks laikas be galo naudingas, LRT radijui sako Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros docentė Junona Almonaitienė.
Plačiau  
Profesorė: neempatiški žmonės savo jausmus perkelia kitiems   print

Projektuoti savo jausmus kitam žmogui ir įsivaizduoti, kad jauti to žmogaus emociją, labai būdinga empatijos neturintiems žmonėms.

Plačiau  
Psichologė: neigiamos mintys dažnai tėra įprotis   print
Polinkis nuolat mąstyti neigiamai neretai tėra įprotis, sako psichologė Sigita Petrovė. Anot jos, polinkis gali būti perimtas iš artimųjų, todėl jį galima pakeisti.
Plačiau  
Jei atostogų ilgesys užsitęsia, susimąstykite   print
Kai kurie žmonės dėl pasibaigusių atostogų gali liūdėti kelias valandas, kiti – kelias dienas ar savaites, o treti gali būti nepatenkinti visus metus, LRT RADIJUI sako klinikinė psichologė Aistė Diržytė. „Jei atostogų ilgesys, liūdesys, nerimas užsitęsia, tai labai svarbus ženklas, keliantis klausimą, o kas vyksta su jūsų gyvenimu, kad negalite jaustis laimingas. [...] jei taip supriešinate atostogas ir neatostogas, ar nėra taip, kad gyvenate šiek tiek ne pagal savo prigimtį?“ – pastebi ji.
Plačiau  
Laimės receptas „sulieknėk, ir bus gerai“ terodo siaurą požiūrį   print
Požiūris, kai svarbiausia tampa žmogaus kūnas ir svoris, o charakteris, gebėjimai nuvertinami, yra visiškai netinkamas, LRT Radijui sako Valgymo sutrikimų centro vadovė Brigita Baks.
Plačiau  
Kalėdinę depresiją įmanoma nugalėti   print
Jeigu jus apniko kalėdinė depresija, vertėtų atnaujinti seniai pamirštus ryšius, nepabijoti įvardinti, kuo vieni kitiems esame svarbūs, LRT radijui sako Krizių įveikimo centro psichologė Simona Gluodenienė.
Plačiau  
Psichologinės krizės ištinka ir tada, kai bijome pažiūrėti tiesai į akis   print
Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, dėl išorinių priežasčių, tačiau neretai taip nutinka, nes žmonės tiesiog bijo pažiūrėti tiesai į akis, sako psichologė psichoterapeutė Laima Ruibytė. „Kartais žmonės nenori matyti krizės požymių: pasikeitusių santykių, net savo organizme vykstančių dalykų
Plačiau  
Psichologas: pagalvokite, kaip būti labiau žmogumi kitam žmogui   print
Tikra tiesa, kad lietuviai linkę į pesimizmą ir susvetimėjimą, įsitikinęs psichologas Justinas Burokas. Jo nuomone, turime imtis kryptingų žingsnių, kad tai galėtume pakeisti.
Plačiau  
Graikai lėkštes mėto jausdamiesi laimingi, o ne pykdami   print
Tai, kaip valdome savo emocijas, žinoma, ir pyktį, labai stipriai susiję su kultūra, kurioje gyvename, pavyzdžiui, Argentinoje žmonės pyktį išreiškia labai garsiai, atvirai, sprogsta nuo emocijų gausos, o anglams būdingas įmantrus mandagumas, sako argentinietis psichoterapeutas Eduardas Keeganas.
Plačiau  
Svarbiausioji žmogaus biografijos diena   print
„Mūsų vaikai jau neturi tos aplinkos, kuri ugdo kūrybiškumą, – sako natūralios medicinos žinovas, farmakologas ir lektorius Virgilijus Skirkevičius. – Jie negali prisiglausti prie šilto karvės šono, paglostyti paršo, kuris iš malonumo nugriūva, vadinti vištų vardais, nes dažnas neturi kiemo, kuriame galėtų jaustis herojumi.“
Plačiau  
Juokingos stebuklų darymo technologijos: psichologo žvilgsniu   print
Prieš keletą metų netyčia man pasiūlė sudalyvauti mįslingame seminare. Iš pristatymo supratau, kad bus mokoma pozityvaus mąstymo, bet sudomino tai, kad mokymosi būdai bus humoristiniai. Taip pat intriguojančiai skambėjo tai, kad darysime stebuklus ir atliksime magiškus ritualus.
Plačiau  
Filosofas: žmogus, atsisakęs savo paties triukšmo, padarytų daug mažiau kvailysčių   print
Triukšmas, kurį skleidžia internetas, televizija, radijas, yra tos pačios kaimo paskalos, neleidžiančios žmogui įvertinti tylos ir džiaugtis tuo, ką jis daro, sako filosofas Rimantas Viedrynaitis.
Plačiau  
Mokslininkė: grožį sutapatinus su seksualumu, moterys tapo nebyliomis dekoracijomis   print
Pagrindinė šių laikų nuostata ta – iškreiptas moteriškumo ir vyriškumo vaizdavimas, kai moterys tėra nebylios dekoracijos, sekso objektai, o vyrai – vartotojai, sako Santuokos ir šeimos studijų centro mokslo darbuotoja Birutė Obelenienė.
Plačiau  
Ta pati spalva gali kelti visiškai skirtingas emocijas   print
Yra daug rekomendacijų, kokias spalvas reikia naudoti, bet užmirštama, kad būtina atsižvelgti į kitus vaizdo elementus, sako psichologijos mokslų daktaras Arvydas Kuzinas.
Plačiau  
Psichologas: sakantys, kad nori gyventi vieni, nemoka kurti santykių   print
Kai kas nors sako, kad sąmoningai pasirinko būti vienas, galima manyti, kad už to slypi nemokėjimas ar nenoras investuoti į santykius, buvimą kartu, pastebi psichologas Rimantas Kočiūnas.
Plačiau  
Su savimi turime elgtis taip, kaip elgiamės su geriausiais draugais   print
Emocinis intelektas padeda suprasti, kas žmogui leidžia jaustis gerai, kas – ne, ir suvokti, kad reikia kažką keisti, sako psichologijos daktarė Edita Dereškevičiūtė.
Plačiau  
Grožio operacijų komplikacijos   print
„Visos moterys nori atrodyti jauniau ir gražiau, ir aš nesu  išimtis. Bet kas negerai mano draugei, kuri, neturėdama didelių defektų, pasiryžo operuotis veidą?“ – nuogąstauja  40-metė Violeta iš  Marijampolės. 
Plačiau  
Knygos gali ne tik gydyti, bet ir žaloti   print
Postmodernios knygos, kuriose labai daug apmąstymų apie neigiamus dalykus, tikrai veikia destruktyviai, sako Klaipėdos universiteto Komunikacijų katedros vedėja Daiva Janavičienė. „Žmogus, kuris taip rašo, iš savęs išmeta negatyvią informaciją, jam tikriausiai pasidaro lengviau. Bet nesuprantu, kodėl skaitytojas šitą krūvį turi užsikrauti sau“, – svarsto ji.
Plačiau  
Psichoterapeutė: nerimą jaučia pusė žmonių   print
Apie 60 proc. žmonių jaučia nerimą, o iki 80 proc. pacientų, atėjusių pas terapeutą, iš tikrųjų turėtų kreiptis visai kitur, teigia gydytoja psichoterapeutė, psichiatrė Vida Kilikevičienė.
Plačiau  
Ar įmanoma sustabdyti skubėjimo karštinės karuselę?   print
Sku­bi gy­ven­ti, ta­vo dar­bot­var­kė ne­tel­pa į vie­ną la­pą, jau­tie­si daug da­ran­tis, ta­čiau vis tiek per ma­žai, kad ga­lė­tum stab­te­lė­ti. Pa­žįs­ta­mas jaus­mas? „Gy­ve­ni­mo tem­pas neap­len­kia nė vie­no, ta­čiau svar­bu ne­pa­mes­ti vi­di­nės kont­ro­lės, ku­ri yra kiek­vie­no mū­sų po­jū­čio lyg­me­ny­je tar­si šeš­ta­sis jaus­mas“, – sa­ko gy­dy­to­jas psi­chiat­ras-psi­cho­te­ra­peu­tas Vy­tau­tas Bart­ke­vi­čius.
Plačiau  
Kaip atremti žiaurų kritiką?   print
Reikia vieną kartą imti ir išmokti tvarkytis su kritika, nes ją įveikti kartais kainuoja per daug jėgų. Tie kurie jau užsiaugino pasitikėjimą savimi ir tvirtesnę odą gal tik lengvai nusišypsos, bet kritika daugeliui yra jautri tema ir juokai čia menki.
Plačiau  
Kodėl moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo   print
„Jos nemoka atsiduoti savo pojūčiams ir priimti kito – būtent dėl to seksualinio pasitenkinimo nepatiria 58 proc. moterų,“ – teigia prancūzė gydytoja ginekologė Danielė Flomenbaum.

Plačiau  
Šviesos stoka kelia liūdesį   print
Apie rudenį užklumpančią rudeninę depresiją bei būdus ją įveikti patiems pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS:
Plačiau  
Sėkmės formulė: mąstyk teisingai   print
„Sėkmė - ne palankių aplinkybių sutapimas, o gebėjimas jomis pasinaudot“, – sakė senovės Kinijos filosofas Lao-czi.
Plačiau  
Žmogus turi daugybę skirtingų veidų   print
Kiekvienas iš mūsų kone kasdien susiduriame su gausybe pačių įvairiausių stereotipų: išvaizdos, tautybės, krašto, kuriame gyvename, profesijos, Zodiako ženklo – kitaip tariant, visko, apie ką tik galime pagalvoti. Stereotipų sąrašas begalinis. Kuo ypatingi išvaizdos stereotipai ir kodėl nereikėtų į juos numoti ranka?
Plačiau  
Beprotiškas tempas veda į pražūtį   print
Kartais atrodo, kad lenktyniaujame su laiku: bėgame, važiuojame, skrendame, dirbame keliuose darbuose, nespėjame ramiai pavalgyti, neturime laiko pabendrauti su šeimos nariais, pailsėti, sustoti.
Plačiau  
Kaip tinkamai svajoti   print
Psichologai tvirtina, kad savo troškimų dažnai nepavyksta pasiekti visai ne todėl, kad jie neįgyvendinami. Daugelis paprasčiausiai nemoka… svajoti.
Plačiau  
Molio terapijoje svarbiausia procesas, o ne rezultatas   print
Keramikė, pedagogė, dailės terapijos specialistė, viena iš Lietuvos meno terapijos asociacijos steigėjų Joana Tėvelytė, prieš dvejus metus įgijo edukologijos magistro laipsnį Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete, todėl Šiaulių nepamiršta iki dabar. Dirbanti viename Kauno vaikų darželyje, J. Tėvelytė naudoja žaidimo metodus su vaikais tarsi instinktyviai suvokdama, kad molio terapija nėra mokymas.
Plačiau  
Medicina ir poezija gali būti kartu   print
Pro­fe­so­rius Pe­te­ris Pe­ter­se­nas iš Vo­kie­ti­jos 35 me­tus ati­da­vė psi­chiat­ro dar­bui mo­te­rų kli­ni­ko­je. Jo pa­cien­tės bu­vo sun­kius vi­di­nius konf­lik­tus iš­gy­ve­nan­čios mo­te­rys. Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta jo kny­ga „Ta ma­ža ki­birkš­tė­lė vil­ties. Pa­sa­ko­ji­mas apie poe­ti­kos te­ra­pi­ją, skir­tą sek­sua­li­nį iš­nau­do­ji­mą pa­ty­ru­siems žmo­nėms“.
Plačiau  
Psichologė: Kalėdos tapo sunkiu darbu, kuris nužudo džiaugsmą   print
Lietuvoje įsitvirtinusi vadinamoji daiktiškumo praktika per Kalėdas ateityje gali skaudžiai atsiliepti kai kurioms Lietuvos šeimoms. Taip mano Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės psichologė Nijolė Daugienė.
Plačiau  
Turkijos menas padeda psichikos sveikatai   print
Ak­me­nės ra­jo­no psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re užim­tu­mo te­ra­pi­jai im­ta nau­do­ti re­ta Lie­tu­vo­je tur­kiš­ka eb­ru ta­py­ba.
Plačiau  
Poetikos terapija sveikstama nuo įvairiausių ligų   print
Poetinės terapijos pradininkė Lietuvoje, kuri aktyviai propaguoja gydymą poezija, ir Rytų Europoje – eseistė, poetė, rašytoja, gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė, Lietuvos Rašytojų sąjungos narė, JAV Nacionalinės poetinės terapijos asociacijos narė, Lietuvos psichiatrų asociacijos narė, Lietuvos Meno terapijos asociacijos narė, Socialinių mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos katedros docentė Jūratė Sučylaitė – poezija gydo psichologines problemas.
Plačiau  
Beždžionė ant sprando   print
Net patys nesuprantame, kad mus vargina primesti svetimi rūpesčiai bei vargai. Rūpesčių pakankamai turime ir savų, tad kodėl sergame svetimais? O gal patys jų nepastebime? Laikas atpažinti beždžiones ant sprando ir neleisti joms mūsų alinti.

Plačiau  
Raktas į mylimojo portretą   print
Kuo skiriasi tikri broliai, sukurta daugybė legendų. Pasak psichologų, vaiko atsiradimo šeimoje eiliškumas turi įtakos formuojantis žmogaus būdo savybėms. Verta pasidomėti, kuris vaikas šeimoje buvo jūsų išrinktasis.
Plačiau  
Kolega kolegai – vilkas ar brolis?   print
„Na, kuo gi aš jai neįtinku? Juk visada padedu. Už ką ji mane nuolat „pakiša“ šefui?“ – šios įkyrios mintys vis neišeina man iš galvos, kai bandau suprasti kolegę, su kuria mane, atrodytų, sieja neblogi santykiai.
Plačiau  
Proto „lubos“: kodėl mūsų intelektams būtini „sūkių ribotuvai“?   print
Gal teko matyti šiemet kino ekranuose debiutavusį Nilo Burgerio (Neil Burger) fantastinį filmą su Bredliu Kuperiu ir Robertu De Niro „Limitless“ („Šalutinis efektas“)? Pagrindinis filmo herojus netikėtai įgyja galimybę išnaudoti ne apgailėtinus 15-20 proc., o visus 100 proc. savojo proto. Tačiau nejau „riboti“ mūsų protai yra evoliucijos klaida?
Plačiau  
Painūs atminties vingiai   print

Mokslininkai teigia, kad žmogus įsimena vidutiniškai penktadalį to, ką išgirsta, ir tris penktadalius to, ką pamato. Paprastai jis vienu kartu gali užfiksuoti atmintyje septynias raides, išdėstytas ne pagal abėcėlę, keturis ar penkis skaičius ir penkis sinonimus. Nuo informacijos gavimo praėjus 10 valandų, jos užmirštama 70 procentų.

Plačiau  
Psi­chi­kos svei­ka­ta – ne tik psi­chiat­rų rei­ka­las   print
So­cio­lo­gai Lie­tu­vo­je ste­bi nau­ją reiš­ki­nį – mo­der­nio­je vi­suo­me­nė­je at­si­ran­da svei­ka­tos su­tri­ki­mų, iš es­mės ky­lan­čių dėl bend­ro ne­pa­si­ten­ki­ni­mo gy­ve­ni­mu ir sa­vi­raiš­kos sto­kos. Sut­ri­ki­mai pa­si­reiš­kia įvai­riais kū­no skaus­mais, sun­kiai ap­čiuo­pia­mais me­di­ci­niš­kai. „Psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mai tam tik­rais at­ve­jais ima lenk­ti kū­no li­gas, at­si­ran­da nau­jų ne­ga­la­vi­mų, ku­rių anks­čiau ne­bu­vo, pa­vyz­džiui, lė­ti­nio nuo­var­gio, „per­de­gi­mo“ sind­ro­mas“, – sa­ko gy­dy­to­ja Ol­ga Ri­movs­ka­ja.
Plačiau  
Pra­mo­ga, ku­ri gy­do   print
Vi­si mėgs­ta­me pa­ke­ver­zo­ti są­siu­vi­nių pa­raš­tė­se, iš nuo­bo­džių su­si­rin­ki­mų ir po­sė­džių iš­si­ne­ša­me keis­tų ženk­lų pri­mar­gin­tus la­pus. Ame­ri­ko­je, Bal­tuo­siuo­se rū­muo­se, su­ren­ka­mos vi­sos se­na­to­rių ke­ver­zo­nės ant la­pu­kų, kad su­ma­nus me­no te­ra­peu­tas išaiš­kin­tų, kaip rea­ga­vo pie­ši­nio au­to­rius, t. y. se­na­to­rius, į iš­girs­tus da­ly­kus. De­ja, ne­ma­žai žmo­nių į me­no te­ra­pi­ją vis dar žiū­ri ga­na skep­tiš­kai.
Plačiau  


Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys