2018 10 17, Trečiadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Proto „lubos“: kodėl mūsų intelektams būtini „sūkių ribotuvai“?   print
2011-12-11
Gal teko matyti šiemet kino ekranuose debiutavusį Nilo Burgerio (Neil Burger) fantastinį filmą su Bredliu Kuperiu ir Robertu De Niro „Limitless“ („Šalutinis efektas“)? Pagrindinis filmo herojus netikėtai įgyja galimybę išnaudoti ne apgailėtinus 15-20 proc., o visus 100 proc. savojo proto. Tačiau nejau „riboti“ mūsų protai yra evoliucijos klaida?

Gal taip yra ne šiaip sau, o dėl tam tikrų gynybinių psichikos sumetimų? Pavyzdžiui, per daug gyvi, pernelyg detalūs prisiminimai gali būti žalingi asmenybei. O itin aukštas intelekto koeficientas (IQ) neretai būna susijęs su įvairiomis nervinės sistemos disfunkcijomis.

Kiek pastangų per gyvenimą įdedame, kad išlavintume savo atmintį, protą ir pastabumą. Tam tikslui sukurta net ir medikamentinių priemonių (ritalinas, amfetaminas, kofeinas). Tačiau galbūt „protingesnis“ – ne būtinai yra geresnė alternatyva?

Naujausių tyrimų rezultatai byloja, jog savo galimybes žmogaus protas galbūt yra pažabojęs tam tikru intelekto „sūkių ribotuvu“, apie kurį byloja tokie psichiniai reiškiniai kaip klaidingi prisiminimai ar gynybiniai psichikos mechanizmai. O bet kokie farmaciniai preparatai ar medicininės technologijos, skirtos neutralizuoti „intelekto sūkių ribotuvo“ efektą ir pagerinti proto sugebėjimus, ilgalaikėje perspektyvoje gali būti pavojingos.

Psichologijos mokslų asociacijos („Association for Psychological Science”) žurnale „Current Directions in Psychological Science“ publikuotas straipsnis, kurio autoriai įspėja, jog žmogaus proto gebėjimai nėra beribiai, o bet kokį mėginimą pagerinti intelekto kokybę lydės skaudžios problemos.

Atsakymų į klausimą, kodėl iš visų gyvūnų rūšių tokie protingi yra tik žmonės, tyrėjai pabandė paieškoti evoliucijoje.

„Daugybę žmonių domina preparatai, kurie gali padidinti pažintinių gebėjimų kokybę, - pasakoja Vorviko universiteto mokslininkas Tomasas Hilsas (Thomas Hills). – Pavyzdžiui, mąstymo procesams taip reikalingą dėmesingumą ir budrumą laikinai pagerinantys energiniai gėrimai ar gėrimai su kofeinu. Tačiau nuoširdžiai norisi jų paklausti – ar mėginote susimąstyti, kodėl mes galų gale netapome protingesni nei esame?“

Kompromisai

Kompromisai evoliucijoje – dažnas reiškinys. Gal ir būtų neprošal išstypti iki 2,5 metro, tačiau tokį ūgį „patemptų“ toli gražu ne kiekviena širdelė. Todėl daugumos Homo sapiens atstovų ūgis neviršija 1 metro 80 centimetrų. Tokia kompromisų kaina.

„Tas pats ir su intelektu, - įsitikinęs T. Hilsas. – Embriono galvos smegenų dydį be visų kitų veiksnių riboja ir mamos dubens kaulų struktūra – didesnės smegenys automatiškai reikštų didesnes naujagimių galvas ir didesnį naujagimių mirtingumą gimdymų metu. Pakeisti dubens struktūrą, nekeičiant stovėjimo ir vaikščiojimo būdo, yra neįmanoma.“

Tokie medikamentiniai preparatai kaip ritalinas ar amfetaminas pagerina dėmesio koncentraciją, tačiau labai dažnai šios priemonės pagelbėja tik žmonėms, kurių gebėjimų lygis yra kiek žemesnis. Žmonėms, kurie nepatiria dėmesio sutelkimo sunkumų, tokie preparatai gali net ir pakenkti. Tai perša mintį, jog žmogaus psichikoje, ko gero, egzistuoja tam tikri dėmesio procesus reguliuojantys limitai, ribos.

„Dėmesingumas praverčia atliekant tokias sudėtingas dėmesio užduotis, kaip, pavyzdžiui, vairavimas, - pažymi T. Hilsas. – Ten reikalingas dėmesingumas, tačiau vėlgi – saikingas. Jei būsi pernelyg dėmesingas, reaguosi į kiekvieną dirgiklį. Tai reiškia, jog vairuojant tavo dėmesį nuolatos blaškys ryškios reklamos ir begalė kitų dirgiklių. O tai galėtų sukelti rimtų nemalonumų.“

Dievo dovana
ar prakeiksmas?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nepaprastai gera atmintis yra tiesiog Dievo dovana. Tačiau žmonės, kurie viską prisimena itin ryškiai ir detaliai, papasakotų visai ką kitą. Jie nuo to kenčia. Nes negali užmiršti ne tik to, kas nereikalinga, bet ir to, kas nemalonu, kas prisimenama su skausmu.

„Atmintis – kardas su dvigubais ašmenimis, - perspėja T. Hilsas. – Pavyzdžiui, potrauminio stresinio sutrikimo atveju žmogus niekaip negali užmiršti siaubingų gyvenimo epizodų. Juk visi norime, jog, nutikus blogam dalykui, turėtume galimybę jį bent jau primiršti ir gyventi toliau, o ne nuolatos iš naujo patirti jį prisiminimuose.“

Ne kitaip ir su intelektu. Intelektas bendrąja prasme yra gebėjimų visuma, kurios struktūroje atmintis – tik viena iš sudedamųjų dalių. T. Hilsas savo publikacijoje cituoja žydų aškenazų (angl. – „Ashkenazi Jews“), pasižymėjusių gerokai už vidutinių europiečių didesniais IQ įverčiais, tyrimo rezultatus. (Aškenazams priskiriami tam tikrame Europos regione [Reino upės apylinkėse] gimę žydų kilmės asmenys – taip pat ir fizikas Albertas Einšteinas, kompozitorius Gustavas Maleris, rašytojas Francas Kafka, psichoanalitikas Zigmundas Froidas ir daugelis kitų).

Manoma, kad taip nutiko dėl pastaruosius 2 tūkstantmečius žydų aškenazų populiacijoje vykusių tam tikrų atrankinių evoliucijos procesų. Tačiau nereikia pamiršti ir kito dalyko – žydų aškenazų populiacija moka už tai savo kainą. Jos pavadinimas – genetinė Tėjaus-Sakso liga (angl. – „Tay–Sachs disease“), kuri turi įtakos nervinei organizmo sistemai.

Tiesiog taip jau yra, jog kompromisai ir saikas reikalingi visur. „Jog žmonių populiacijoje vieną gražią dieną gims žmogus, kurį bus galima vadinti superprotu, tikėtis nereikėtų, - reziumuoja T. Hilsas. – Taip pat ir su proto „skatinamaisiais“. Jei turite specifinę užduotį, kuriai atlikti reikia didesnių atminties sąnaudų, spartesnio mąstymo ar ypatingesnio atidumo, specialūs preparatai gal ir galėtų potencialiai pagelbėti. Bet tik tuo atveju. O tikėtis, jog medikamentai galėtų pagerinti intelekto kokybę apskritai, būtų neteisinga.“

Parengė Saulius Žukauskas

www.technologijos.lt

 SXC.hu. - Carl Dwyer nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys