2018 10 17, Trečiadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Medicina ir poezija gali būti kartu   print
2012-05-23
Pro­fe­so­rius Pe­te­ris Pe­ter­se­nas iš Vo­kie­ti­jos 35 me­tus ati­da­vė psi­chiat­ro dar­bui mo­te­rų kli­ni­ko­je. Jo pa­cien­tės bu­vo sun­kius vi­di­nius konf­lik­tus iš­gy­ve­nan­čios mo­te­rys. Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ko­je pri­sta­ty­ta jo kny­ga „Ta ma­ža ki­birkš­tė­lė vil­ties. Pa­sa­ko­ji­mas apie poe­ti­kos te­ra­pi­ją, skir­tą sek­sua­li­nį iš­nau­do­ji­mą pa­ty­ru­siems žmo­nėms“.

Do­va­na

Kny­gą lie­tu­vių kal­ba iš­lei­du­siai Lie­tu­vos me­no te­ra­pi­jos aso­cia­ci­jai pro­fe­so­rius ne tik do­va­no­jo jos au­to­ri­nes tei­ses, bet ir sa­vo lė­šo­mis at­vy­ko į kny­gos pri­sta­ty­mą Šiau­liuo­se. Au­to­rius at­vi­rai bend­ra­vo su atė­ju­siais į pri­sta­ty­mą, da­li­no­si pa­tir­ti­mi, jiems sky­rė pa­skai­tą „Te­ra­pi­nis pro­ce­sas“ ir pra­kti­nį se­mi­na­rą „Poe­zi­jos te­ra­pi­ja psi­cho­te­ra­pi­jo­je.“

„Di­des­nę do­va­ną mums sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti“, – su­si­jau­di­ni­mo ne­slė­pė Lie­tu­vos me­no te­ra­pi­jos aso­cia­ci­jos Ta­ry­bos na­rė, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rė As­ta Vait­ke­vi­čie­nė, su pro­fe­so­riu­mi gy­do­mo­sios pe­da­go­gi­kos se­mi­na­re Vil­niu­je su­si­pa­ži­nu­si prieš pen­ke­rius me­tus. Už kny­gą dė­ko­ta uni­ver­si­te­to rek­to­riaus var­du, pro­fe­so­riui įteik­tas pa­dė­kos raš­tas. „Už kil­nią do­va­ną lie­tu­vių tau­tai kny­gą skai­ty­ti lie­tu­vių kal­bą“ pa­dė­ka įteik­ta ir lie­tu­vių bend­ruo­me­nės Vo­kie­ti­jo­je var­du.

P. Pe­ter­se­nas pa­dė­kas priė­mė san­tū­riai, bet šyp­so­da­ma­sis. „Kny­gos ver­ti­mas į lie­tu­vių kal­bą – tai pa­gar­bos man ženk­las, – sa­kė pro­fe­so­rius. – Da­bar tik ver­ti­mo į lat­vių kal­bą trūks­ta, į es­tų ji jau iš­vers­ta.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr. Pak­laus­tas, ku­rį te­ra­pi­jos bū­dą ge­riau pa­si­rink­ti – poe­zi­jos ar ta­py­bos, pro­fe­so­rius Pe­te­ris Pe­ter­se­nas pa­ta­rė at­si­žvelg­ti į in­di­vi­dua­lius pa­cien­to ga­bu­mus.

Kny­ga – pa­cien­tės ir te­ra­peu­to dar­bo re­zul­ta­tas

„Ta ma­ža ki­birkš­tė­lė vil­ties...“ Vo­kie­ti­jo­je iš­leis­ta be­veik prieš 20 me­tų. Ji – psi­choa­na­li­ti­niam te­ra­pi­jos kur­sui va­do­va­vu­sio te­ra­peu­to P. Pe­ter­se­no ir jo pa­cien­tės Jean­ne (Ža­nos) Ro­sen­hag pus­ket­vir­tų me­tų bend­ro dar­bo po­zi­ty­vus re­zul­ta­tas.

Ža­na – pa­cien­tės sla­py­var­dis, pa­si­rink­tas no­rint ap­sau­go­ti jos vai­kus. Į te­ra­peu­tą mo­te­ris krei­pė­si pa­gal­bos dėl daug me­tų tru­ku­sio pa­tė­vio sek­sua­li­nio iš­nau­do­ji­mo. Praė­jus me­tams nuo te­ra­pi­jos pra­džios, ji pra­dė­jo ra­šy­ti su gy­dy­mo sean­sais su­si­ju­sius ei­lė­raš­čius.

Kny­go­je spaus­di­na­ma apie 70 Ža­nos ei­lė­raš­čių, taip pat ap­ra­šo­mi at­ski­ri te­ra­pi­jos sean­sai. Anot au­to­riaus, tai nė­ra mo­ko­mo­jo po­bū­džio lei­di­nys, ja­me pa­tei­kia­mas psi­choa­na­li­zės pro­ce­sas. Ei­lė­raš­čiai iliust­ruo­ja, kaip te­ra­pi­jos me­tu praei­ties šar­vas – pa­tir­ta sek­sua­li­nė prie­var­ta – la­bai lė­tai ir at­sar­giai nui­ma­mas. „Vi­są gė­dą pa­kė­liau, iš­gy­ve­nau – nes tu­rė­jau ma­žą ki­birkš­tė­lę vil­ties“, – vie­na­me iš ei­lė­raš­čių ra­šo Ža­na. Jis gi­mė iš užuo­jau­tos ir nea­py­kan­tos mi­ši­nio ją prie­var­ta­vu­siam pa­tė­viui.

P. Pe­ter­se­nas sa­kė, kad iki šios kny­gos pa­si­ro­dy­mo jam ne­te­ko ap­tik­ti iš­sa­maus dar­bo apie il­ga­lai­kę psi­choa­na­li­ti­nę te­ra­pi­ją, tai­ky­tą daug me­tų vai­kys­tė­je sek­sua­liai iš­nau­do­tam pa­cien­tui. Ypač re­ta bu­vo tai, kad te­ra­pi­jos me­tu pa­cien­tė ra­šė ei­lė­raš­čius.

Neįp­ras­ta bu­vo ir kny­gos ra­šy­mo spe­ci­fi­ka: pa­cien­tė ir te­ra­peu­tas su­si­ti­ko praė­jus me­tams po psi­choa­na­li­zės pa­bai­gos tam, kad pa­si­da­lin­tų sa­vo pa­tir­ti­mi bend­rai kny­gai.

Kaip tai vyks­ta?

Jau 12 me­tų te­ra­peu­tu ne­be­dir­ban­tis P. Pe­ter­se­nas prieš tai 35 me­tus ati­da­vė psi­chiat­ro dar­bui mo­te­rų kli­ni­ko­je, kur jo pa­cien­tės bu­vo sun­kius vi­di­nius konf­lik­tus iš­gy­ve­nan­čios mo­te­rys. Ieš­ko­da­mas su jo­mis bend­ros kal­bos te­ra­peu­tas dir­bo kar­tu su ju­de­sio, mu­zi­kos ir ki­tais me­no te­ra­peu­tais.

Pas­kai­tą „Te­ra­pi­nis pro­ce­sas“ pro­fe­so­rius „iliust­ra­vo“ ei­lė­raš­čiais, ku­rie, jo ma­ny­mu, yra tar­si vaiz­di­niai, pa­de­dan­tys pre­ci­ziš­kai at­spin­dė­ti žmo­gaus vi­di­nį pa­sau­lį.

Te­ra­pi­nis pro­ce­sas, anot spe­cia­lis­to, yra spon­ta­niš­kas, vei­kian­tis ir te­ra­peu­tą, ir pa­cien­tą. „Šiuo pro­ce­su ne­ga­li­ma ma­ni­pu­liuo­ti, nu­ma­ty­ti tiks­lin­go jo po­vei­kio, efek­to. Tai nė­ra chi­rur­go dar­bas, ku­ria­me tiks­liai ži­no­mas tiks­las ir kaip jo pa­siek­ti“, – apie la­bai tra­pius da­ly­kus kal­bė­jo pro­fe­so­rius.

Nuo su­tri­ki­mo at­pa­ži­ni­mo iki są­mo­nin­go at­stū­mi­mo

P. Pe­ter­se­nas iš­ski­ria sep­ty­nias te­ra­pi­nio pro­ce­so fa­zes. Pir­mo­ji – su­tri­ki­mo at­pa­ži­ni­mas. Čia pa­cien­tas tu­rė­tų at­sa­ky­ti į klau­si­mą: „Kas nu­ti­ko?“. Šio­je fa­zė­je pa­cien­tas daž­niau­siai ne­sup­ran­ta, kas vyks­ta, kas le­mia tai, kad jis blo­gai jau­čia­si, pra­stai mie­ga, pa­ti­ria bai­mę.

Ant­ro­ji fa­zė – konf­ron­ta­ci­ja – diag­no­zės nu­sta­ty­mas ir pa­cien­to su­pa­žin­di­ni­mas su ja. At­sa­ko­ma į klau­si­mą „Kas čia?“. „Čia – bai­gia­si moks­las, to­liau ei­na­ma į tai, kas moks­liš­kai neap­čiuo­pia­ma“, – sa­ko pro­fe­so­rius.

Tre­čio­ji pro­ce­so fa­zė – ka­tar­sis, chao­sas – emo­cio­na­lus su­pur­ty­mas, at­sa­ky­mo į klau­si­mą „Kur aš ei­nu?“ paieš­kos. Pa­cien­tas sa­vo no­ru tu­ri ap­si­spręs­ti, kur jis eis. Že­mė slys­ta iš po ko­jų, dras­ko abe­jo­nės, de­zo­rien­ta­ci­ja. Te­ra­peu­to už­duo­tis – pa­dė­ti pa­cien­tui pa­si­jus­ti tvir­tai ir vi­sas tur­bu­len­ci­jas pa­dė­ti su­vok­ti kaip tik­ras.

Są­mo­nin­go at­stū­mi­mo fa­zė­je pa­cien­tas at­si­ski­ria nuo au­kos vaid­mens. Jis pri­va­lo at­sa­ky­ti į klau­si­mą „Ar aš ga­lė­siu?“. Kal­ba­ma apie aiš­kiai su­vo­kia­mą at­stū­mi­mą, iš­stū­mi­mą. Pa­vyz­džiui, al­ko­ho­li­kas tu­ri at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­lio. Tai – at­si­sky­ri­mas nuo žmo­nių, su ku­riais dirb­ta, gy­ven­ta. Šis at­si­sa­ky­mas – bū­ti­ny­bė, ta­čiau jis ri­zi­kin­gas, nes su juo atei­na ne­ži­nia, kas bus to­liau. Pa­cien­tas tu­ri at­si­sa­ky­ti sau­gu­mo ir ei­ti į ne­ži­no­my­bę.

Ke­lias be konk­re­taus tiks­lo

Sėk­min­gai pe­rė­jus pir­mą­sias ke­tu­rias te­ra­pi­nio pro­ce­so fa­zes, ga­li­ma pe­rei­ti prie tri­jų pa­sku­ti­nių, ku­rioms pro­fe­so­rius ra­gi­na skir­ti di­džiau­sią dė­me­sį. Penk­to­ji – kai­ta. Pa­sie­kia­ma nau­ja bū­se­na. At­sa­ko­ma į klau­si­mą „Ar tai jau ma­ty­ti?“, kal­ba­ma apie gy­ve­ni­me neį­ma­no­mus da­ly­kus. Ši fa­zė – pa­ra­dok­sa­li, nes pa­cien­tas ra­gi­na­mas veik­ti tai, ko dar nė­ra. Jį į prie­kį ve­da vil­tis.

Šeš­to­je fa­zė­je ban­do­mi nau­ji pa­cien­to bend­ra­vi­mo bū­dai su ap­lin­ka. Čia vy­rau­ja ty­la, kant­rus lau­ki­mas, nes pa­grei­tin­ti nie­ko ne­ga­li­ma. Te­ra­peu­to už­duo­tis – klau­sy­tis, bū­ti at­vi­ram, nes kar­tais at­si­ran­da žo­džių, gar­sų, ku­rie anks­čiau pa­cien­tui ne­bu­vo bū­din­gi. Pa­vyz­džiui, ta­py­bos te­ra­pi­jo­je at­si­ran­da nau­jų spal­vų.

Nau­ja bū­se­na nea­tei­na prie­var­ta ar pa­gal psi­cho­te­ra­pi­jos sche­mą, nes pa­cien­tas tu­rė­tų dau­giau „dirb­ti“ šir­di­mi. Skaus­min­giau­sia šio­je fa­zė­je – su­vo­ki­mas, kad ne­bus taip, kaip anks­čiau.

Pas­ku­ti­nio­ji fa­zė – at­sa­ky­mas į klau­si­mą „Kas tu esi?“. Pro­fe­so­riaus žo­džiais, išo­riš­kai pa­ste­bi­ma, kaip šio­je fa­zė­je pa­cien­tai su­si­tai­ko su vi­di­niu sa­vi­mi.

Anot P. Pe­ter­se­no, te­ra­pi­nis pro­ce­sas ne­tu­ri konk­re­taus tiks­lo, yra tik no­ras, kad pa­cien­tui pa­ge­rė­tų.

„Daug dir­bau su po­rų konf­lik­tais. Po mū­sų dar­bo as­me­ny­bės ne­pa­si­kei­tė: jei vie­nas – eksp­re­sy­vus, links­mas, ki­tas – pe­si­mis­tas, ne­reiš­kia, kad jie pa­si­keis. Bet jie priims tie­są, ko­kie jie yra. Tai ke­lias, už­trun­kan­tis 2–3 me­tus, su dau­gy­be vin­gių. La­bai gra­žus šį te­ra­pi­nį ke­lią vaiz­duo­jan­tis sim­bo­lis – la­bi­rin­tas“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

“... te­ra­pi­nis pro­ce­sas ne­tu­ri konk­re­taus tiks­lo, yra tik no­ras, kad pa­cien­tui pa­ge­rė­tų.“

Trum­pas dos­jė

Pe­te­ris Pe­ter­se­nas gi­mė 1933 me­tais, ve­dęs, tu­ri 4 vai­kus ir 8 anū­kus. Me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras, Ha­no­ve­rio me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to psi­chiat­ri­jos ir psi­cho­te­ra­pi­jos pro­fe­so­rius-eme­ri­tas, neu­ro­lo­gi­jos ir psi­chiat­ri­jos, psi­cho­sa­ma­ti­nės me­di­ci­nos ir psi­chiat­ri­jos, psi­choa­na­li­zės spe­cia­lis­tas, Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nės Vy­riau­sy­bės kon­sul­tan­tas, yra pa­skel­bęs per 500 pub­li­ka­ci­jų ir lei­di­nių, tarp jų – „Te­ra­peu­tas kaip me­ni­nin­kas“ (1987–1994), „Me­no te­ra­pi­jos ty­ri­mų me­to­dai“ (1990), „Ta ma­ža ki­birkš­tė­lė vil­ties“ (1993), „Ap­vai­si­ni­mas mė­gin­tu­vė­ly­je ir at­sa­ko­my­bė“ (1985), „Abor­tas – mū­sų mir­ties su­vo­ki­mas gy­ve­ni­me“ (1986).

1997 me­tais įkū­rė Me­no te­ra­pi­jos moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tą ir Me­no te­ra­pi­jos cent­rą aukš­to­jo­je mu­zi­kos mo­kyk­lo­je Ham­bur­ge.

Bend­ra­dar­biau­ja su 30 ins­ti­tu­ci­jų, dir­ban­čių me­no te­ra­pi­jos sri­ty­je, da­ly­vau­ja vyk­do­muo­se moks­li­niuo­se ty­ri­muo­se Vo­kie­ti­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Švei­ca­ri­jo­je, Aust­ri­jo­je.

Nuo 2000 me­tų – Ta­li­no uni­ver­si­te­to psi­cho­te­ra­pi­jos ir me­no te­ra­pi­jos pro­fe­so­rius.

Je­nos uni­ver­si­te­to (Vo­kie­ti­ja) (1985), Lio­ve­no uni­ver­si­te­to (Bel­gi­ja) (1998), Vo­kie­ti­jos Psi­cho­so­ma­ti­nės aku­še­ri­jos ir gi­ne­ko­lo­gi­jos drau­gi­jos (1999), Že­mu­ti­nės Sak­so­ni­jos me­di­ci­nos aso­cia­ci­jos (Vo­kie­ti­ja) (2004), Es­ti­jos kū­ry­bi­nės te­ra­pi­jos drau­gi­jos (2005) gar­bės na­rys.

Marina VISOCKIENĖ

"Šiaulių kraštas"

http://www.skrastas.lt

SXC.hu - Andrzej Pobiedziński nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys