2018 06 20, Trečiadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Beprotiškas tempas veda į pražūtį   print
2012-12-18
Kartais atrodo, kad lenktyniaujame su laiku: bėgame, važiuojame, skrendame, dirbame keliuose darbuose, nespėjame ramiai pavalgyti, neturime laiko pabendrauti su šeimos nariais, pailsėti, sustoti.

Jaučiamės nesaugiai

Šiandien jau tarsi tampa normalu iš darbo grįžti 22 val. vakaro, o naktimis ir savaitgaliais dirbti namuose. Dirbdami dar spėjame suvežioti vaikus į būrelius, pagaminti jiems vakarienę, sutvarkyti namus ir net pasirūpinti Kalėdų dovanomis. Randame laiko ir sporto treniruotėms, ir kavutėms su draugais, tik – ne sau.

Šiuolaikiniam žmogui bene daugiausia streso sukelia darbas ir visa, kas su juo susiję. Pernelyg dideli reikalavimai, prieštaringi darbo nurodymai, konfliktai su vadovais ar kolegomis, didelis darbo krūvis, griežti terminai – visa tai neabejotinai ir gana dažnai, kone kiekvieną dieną, sukelia stresą. Stresą sukelia reikalavimų ir galimybių juos įvykdyti neatitikimas. Šis prieštaravimas dirbančiajam yra nemalonus ir sukelia neigiamas reakcijas: baimę, vidinę įtampą, jis jaučiasi bejėgiškumas ir t. t. Pasak psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės, taip yra dėl to, kad iš esmės pasikeitė gyvenimo aplinkybės ir ištobulėjo technologijos.

 „Gyvenant tarybiniais laikais, darbai ir suteikiamos socialinės garantijos leido žmonėms jaustis saugiai. Tuo metu niekas nedirbdavo viršvalandžių, žmonėms tai nė nešaudavo į galvą. O šiandien tvirto ir saugaus pagrindo po kojomis nebeliko. Bijome prarasti darbus, nes turime begalę finansinių įsipareigojimų bankams, komunalinių paslaugų teikėjams ir t. t. Visur yra konkurencija, vertinami tie, kurie dirba greitai ir rezultatyviai. Todėl sustoti nėra kada“, – sakė psichologė, dirbanti pati tokiu tempu. Anot jos, tokią sistemą palaiko ir daugelis darbdavių, kuriems rūpi tik rezultatai ir augantis pelnas. Niekam neįdomu, kaip žmogus jaučiasi ar kokios bėdos jį kamuoja.

Šaknys slypi mokykloje

G.Gutautė-Klimienė įsitikinusi, kad toks požiūris ugdomas dar nuo vaikystės, mokyklose. Dažnai mokytojams svarbu ne tai, kaip vaikas jaučiasi, o tik išmoktos pamokos ir atliktos užduotys. Taip neretai elgiasi ir tėvai, kurie reikalauja, kad jų atžalos gautų tik gerus pažymius.

„Kaip tik tada ir susiformuoja jausmas, kad svarbiausia – ne asmeninė gera savijauta, o rezultatas. Todėl nekeista, kad ir toliau taip gyvename. Stengiamės mokykloje, verčiamės per galvą universitete, paskui tą patį darome darbe. O bėgant laikui ir sparčiai tobulėjant technologijoms, tempas tik didėja“, – sakė psichologė.

Šiandien daug kur patiriame stresą. Tačiau blogiausia, kad daugelis žmonių nesugeba pasakyti „ne“, dėl to prisiima per daug darbų ir nepadaro jų iki galo. Nebesugebame net ir sau pasakyti „ne“. Juk vakarais, kai išvargusiais veidais zujame po parduotuves ieškodami artimiesiems dovanų, nepatiriame malonumo. Tačiau argi galime nepirkti dovanų? Juk Kalėdos! Taip reikia!

Apvirtusios vertybės

Šiandien vertybės apsivertė aukštyn kojomis. Materialinė gerovė kopia į viršų, pralenkdama šeimą, asmeninę būseną ir kitus teigiamus dalykus. Žinoma, pasiekę gerų rezultatų dažnai jaučiamės kaip ant sparnų, tačiau tik trumpai. Vėliau ko nors nepadarę, tik dar labiau nusimename.

„Be to, lietuviams būdingas nepasitikėjimas savo jėgomis, kuris tikriausiai susiformavo dar tarybinės mokyklos suole, kur dažniau girdėdavome, kad kažko nepadarėme ar padarėme blogai, nei tai, kokie šaunūs esame ir kiek daug galėtume padaryti“, – neabejojo psichikos žinovė.

Ji pabrėžė, kad daugelis mūsų net nesuvokiame, kokioje rutinoje atsidūrėme. O jei ir suvokiame, tai žinome, kaip sunku iš jos išeiti. Todėl sustoti dažniausiai priverčia tik dėl streso sukeltos sveikatos problemos, kai nei fizinės jėgos, nei psichika nebeatlaiko tokio milžiniško krūvio. Kai neigiamas stresas trunka ilgai, gresia išsekimas, smarkiai sumažėja motyvacija ir darbingumas.

Pamirštame, kaip ilsėtis

Informacinės ir ryšių technologijos labai pakeitė darbo pobūdį. Šiandien iš darbuotojo reikalaujama daugiau koncepcinio mąstymo ir dėmesio koncentracijos. Tyrimai darbo vietose su videoterminalais parodė, kad daugelis darbuotojų po darbo negali gerai pailsėti. Vis daugiau žmonių tai padaryti pasiseka tik savaitgaliais arba per atostogas. O kai kurie apskritai pamiršta, kaip reikia ilsėtis.

Anot G.Gutautės-Klimienės, sustoti priverčia tik pašlijusi sveikata, pavyzdžiui, anksčiau širdies infarktas buvo laikomas tipine vadovų liga, kurią sukelia profesinis stresas. Tyrimai parodė, kad monotoniškas darbas, kai yra apribota darbuotojo sprendimų laisvė, labai padidina riziką patirti širdies infarktą. O jei ir galimybės pailsėti yra ribotos, ši rizika dar padidėja. Tai liečia visus ir visų rangų darbuotojus. Įtampa mažiau veikia tik tuos, kurie yra patys sau vadovai.

Nors darbo pobūdis pakito, žmogaus kūnas į stresines situacijas reaguoja taip pat. Jis pasirengia bėgti arba pulti. Trumpam laikui organizmas mobilizuoja visus išteklius, išsiskiria streso hormonai. Jie mobilizuoja energijos rezervus, padidina kraujo spaudimą, pulso dažnį ir pagreitina kvėpavimą, tačiau prastėja imuninė apsauga, sutrinka virškinimas, slopinamos kitos organizmui svarbios funkcijos. Todėl būtina išmokti valdyti patiriamą stresą ir žinoti būdus, kaip atsipalaiduoti.

Tipinės streso sukeltos ligos:

- kraujo apytakos sutrikimai,
- virškinimo sutrikimai,
- dėmesio sutrikimai,
- galvos skausmai, migrena,
- neatsparumas ligoms,
- nuovargis, išsekimas,
- miego sutrikimai.

Kaip atsipalaiduoti?

- Mintyse „išvykite“ atostogauti. Paskirkite 10–15 min. svajonėms apie tariamą kelionę.
- Vietoje gėrimų su kofeinu gerkite raminamąsias valerijono, ramunėlių, kitų vaistažolių arbatas.
- Valgykite svogūnus, ypač raudonuosius, kuriuose yra natūralios raminamosios medžiagos – kvercetino.
- Stenkitės ilgiau žiūrėti į žalius augalų masyvus ir matyti daugiau žalios spalvos. Japonų tyrimai parodė, kad tai veikia raminamai ir sumažina vidinę įtampą.
- Vartokite vitaminus su magniu ir kalciu, nes šie mineralai padeda neutralizuoti streso hormoną adrenaliną.
- Įsigykite džiovintų apynių ir jais prisikimškite nedidelę pagalvę. Apynių kvapas sulėtina smegenų „bangas“ ir veikia raminamai, todėl tokia pagalvė padės geriau miegoti.
- Suvalgykite apelsiną. Tyrimai rodo, kad vitaminas C padeda sumažinti streso hormonų, o viename apelsine jo yra apie 60 mg.
- Pažiūrėkite juokingą filmą. Juokas atpalaiduoja raumenis, pašalina vidinę įtampą.
- Daugiau judėkite: nustatyta, kad įtampai rečiau pasiduoda tie žmonės, kurie kasdien mankštinasi bent po 30 min.
- Pasiklausykite lėtos, raminamos muzikos, kuri teigiamai veikia smegenis.
- Sėdėdami giliai įkvėpkite, kol suskaičiuosite iki 10. Kelias sekundes sulaikykite kvėpavimą, tada skaičiuodami iki 10 iškvėpkite. Kartokite 10 kartų.
- Žiūrint žemyn, neigiami jausmai stiprėja, todėl pakelkite akis.
- Glostykite naminį gyvūnėlį. Tyrimai rodo, kad tai sulėtina pulsą.

Eglė Valionienė

SXC.hu - Alfonso Romero nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys