2017 07 23, Sekmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kuo naudingi žalumynai?   print
Švieži žalumynai – puikus prieskonis ir tikras sveikatos šaltinis. Jie ne tik suteikia patiekalams malonų aromatą ir skonį, bet ir turi nemažai kitų naudingų savybių.
Plačiau  
Užmirštos, tačiau visiems gerai pažįstamos   print
Pri­si­me­na­te pa­sa­ką apie dvy­li­ka bro­lių, juod­var­niais pa­vers­tų, ir jų se­se­rį, mez­gu­sią jiems marš­ki­nius iš dil­gė­lių pluoš­to? Pa­si­ro­do, toks dra­bu­žis – ne pa­sa­kos pra­ma­nas, o rea­ly­bė.
Plačiau  
Kada homeopatiniai vaistai yra puiki gydymo priemonė   print
Sudėtingų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, onkologinės ligos, vien homeopatiniais vaistais medikai tikrai negydytų, bet kitais atvejais tai puiki pagalbinė priemonė, sustiprinanti organizmo gydomąsias galias, LRT RADIJUI sako Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos prezidentė Virginija Teresė Gudavičienė.
Plačiau  
Medus – vaistas, neturintis šalutinio poveikio   print
Duodant žmogui vandenyje tirpinto medaus galima ne tik išlaikyti jį pakankamai stiprų, bet ir palaikyti gyvybines funkcijas. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja apiterapeutė dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė. Tačiau, anot jos, jei žmogus vengia ar visai nenori medaus, į tai reikia žiūrėti rimtai, nes jis gali sukelti alerginę reakciją.
Plačiau  
Gė­lės ne tik džiu­gi­na, bet ir gy­do   print
Pa­va­sa­ris mus ap­do­va­no­ja įvai­rias­pal­viais žie­dais. Kai žmo­gų su­pa gė­lės, jis jau­čia­si emo­ciš­kai pa­ky­lė­tas, ge­res­nės nuo­tai­kos, ra­mes­nis, va­di­na­si, dva­siš­kai bei fi­ziš­kai svei­kes­nis.
Plačiau  
Topinambas – ne tik „diabetikų bulvė“   print
Daug ko neturėjome, kol europiečiai nebuvo atradę Amerikos. Net nesusimąstome, kad nemažai mums įprastų maistingų, vaistingų, sveikatai reikalingų ir kitaip naudingų augalų gavome iš „laukinių“ indėnų, juos sukultūrinusių ir auginusių dar tada, kai patys europiečiai tebebuvo laukiniai.
Plačiau  
Česnakas gydo, bet nestiprina imuniteto   print
Atvėsę orai ir vis labiau persekiojančios peršalimo ligos daugelį verčia griebtis vaistų. Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Petras Rimantas Venskutonis siūlo be piliulių nepamiršti ir liaudies medicinos, o būtent gerosiomis savybėmis pagarsėjusio česnako.
Plačiau  
Apie vy­nuo­ges, tin­kan­čias kas­die­niam mais­tui ir vais­tams   print
                  Ir ma­žiems, ir di­de­liems ge­rai pa­žįs­ta­mos vy­nuo­gės – ant vyn­me­džių užau­gu­sios ska­nios uo­gos. Vy­nuo­gės su­noks­ta gra­žio­mis ke­kė­mis, ku­rių vie­no­je bū­na net iki 300 mė­sin­gų uo­gų.
Plačiau  
Lietuvos žolynai – ne prastesni už rytietiškus augalus   print
Pasak „Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ vi­cep­re­zi­den­to Ma­riaus La­sins­ko, Lie­tu­vo­je au­gan­tys žo­ly­nai nie­kuo ne­nu­si­lei­džia ry­tie­tiš­kiems iš­gir­tiems ste­buk­lin­giems au­ga­lams, tik me­džia­ga apie jų gy­dy­mo ga­lias nė­ra taip su­si­ste­min­ta.
Plačiau  
Kaip gydytis nealinant organizmo?   print
                 Savaime suprantama, kad, pajutę negalavimą, norime jo kuo greičiau atsikratyti, tad griebiamės visų įmanomų priemonių. Kol vieni pasikliauja šiuolaikinės medicinos pasiekimais, kiti nori sumažinti sintetinių preparatų vartojimą ir renkasi fitoterapiją – ligų gydymą vartojant iš augalų dalių paruoštus preparatus.
Plačiau  
Gamtos vaistinėlė ant medžių   print
Ankstyvą pavasarį eiti rinkti vaistažolių atrodytų toks pat nesusipratimas kaip sausį ieškoti žibučių. Tačiau toks įsitikinimas klaidingas, nes būtent pavasarį, prieš žydėjimą, visų augalų gydomoji galia pati stipriausia.
Plačiau  
Mokslininkė paaiškino, kuo sveikatai naudingos piktžolės   print
Nors dilgėles, kiaulpienes ir varnalėšas daugelis negailestingai keiksnodami rauna, jos turi didžiulę gydomąją galią, LRT RADIJUI sako provizorė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Ona Ragažinskienė. Anot jos, dilgėlės valo organizmą ir gerina kraują, varnalėšose yra insulino, o kiaulpienės aktyvina kepenų ir tulžies veiklą.
Plačiau  
Kodėl imbierų sultys būna žalios ir kuo juos pakeisti?   print
Imbierų spalva kinta nuo dirvožemio, klimato ar cheminių priemonių, kuriomis jie apdorojami, teigia „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė. Tačiau ji siūlo imbierus pakeisti netgi vertingesniu lietuvišku šakniavaisiu.
Plačiau  
Žolininko patarimai: dosnios atsisveikinimo dovanos sveikatai   print
Gamta atsisveikina, dosniai dovanodama gėrybių, padedančių gydyti ligas.
Plačiau  
Apelsinai – vitaminų šaltinis   print
Švieži apelsinų vaisiai turi beveik 7 proc. cukraus, organinių rūgščių, pektinų, daug mineralinių medžiagų, ypač kalio, dažinių medžiagų, fitoncidų ir vitaminų: C, B, grupės, provitamino A. Dėl tokio vitaminų komplekso apelsinai ir jų sultys yra efektyvus vaistas nuo hipovitaminozių bei avitaminozių, tinka jų profilaktikai.
Plačiau  
Paprastos priemonės, padėsiančios peršalus ar sugripavus   print
Jei niekaip nenustojate kosėti, padės citrinos, medaus ir glicerino mišinys, LRT radijo laidoje „Sveikata“ pataria Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.
Plačiau  
Kuo vertingas svogūnas ir česnakas   print
Tikriausiai sunku būtų rasti labiau mums žinomas daržoves kaip svogūnai ir česnakai. Juk kiekvienos šeimininkės virtuvėje svogūnas užima vieną iš garbingiausių vietų – jis mielai vartojamas ir šviežias, ir keptas, ir virtas.
Plačiau  
Žiemos vitaminai kiekvienam ranka pasiekiami   print
Žie­mą, kai ko­ne vis­kas, kas ža­lia, nu­ny­ko ar pa­si­slė­pė po snie­gu, gam­ta vis tiek nu­si­tei­ku­si žmo­gui pa­dė­ti. Ieš­kant švie­žių vi­ta­mi­nų ir stip­ry­bės, žvilgs­nį rei­kia kreip­ti į tai, kas ža­liuo­ja, bū­tent į spyg­liuo­čius. Vie­ni jų – pu­šų spyg­liai.
Plačiau  
Ropės vitaminais pralenkia apelsinus ir citrinas   print
Ropių tėvyne laikoma Europa ir Azija, iš dalies net Sibiras. Ropes augino senovės egiptiečiai ir persai. Egipte ropėmis buvo maitinami piramides statę vergai.
Plačiau  
Miegojimo su kojinėmis sezonui prasidėjus...   print
Atšalus orams, daugelis ima skųstis šąlančiomis rankomis bei kojomis. Šaltis galūnių nepaleidžia ne tik būnant lauke, bet ir įėjus į pakankamai šiltą patalpą.
Plačiau  
Grikiai ir maistas, ir vaistas   print
Sėjamasis arba valgomasis grikis – vienmetis augalas, priklausantis grikinių augalų šeimai. Manoma, kad šiai kultūrai jau daugiau kaip 2500 metų. Pirmieji jos židiniai radosi dabartinėje Šiaurės Indijos teritorijoje Himalajuose.
Plačiau  
Augalų šaknys, kurios atstoja vaistus   print
ki lapkričio vidurio dar galima rinkti šaknis ir šakniastiebius. Lietuvos fitoterapijos centro vadovas mokslų daktaras docentas vaistininkas Juozas Vasiliauskas siūlo prisikasti didžiųjų varnalėšų, debesylų, dilgėlių, paprastųjų kiaulpienių, balinių ajerų ir vaistinių taukių, miškinių sidabražolių šaknų.
Plačiau  
Šaltalankiai gali padėti ir sergant, ir plinkant   print
Šaltalankių vaisiai ir lapai yra vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų arsenalas, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ sako provizorė biomedicinos mokslų habilituota daktarė Ona Ragažinskienė.
Plačiau  
Ilgaamžiškumo sėklytės, maistingumu lenkiančios visus kitus augalus   print
Burnotis – nepelnytai užmirštas itin vertingas, nuo šimto ligų apsaugantis augalas. Dėl unikalių savybių jis prilygsta motinos pienui ir senovėje žinotas kaip nemirtingumo simbolis.
Plačiau  
Uogos namų vaistinėlei   print
Spanguolės ir bruknės –  itin naudingos uogos. Jos pradedamos rinkti ne anksčiau kaip rugsėjį, kai gerai sunoksta, nes pusžalės uogos turi kur kas mažiau vertingų medžiagų.
Plačiau  
Kada geriausias laikas rinkti vaistažoles?   print
Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu.
Plačiau  
Medaus produktai tinka ir grožiui, ir sveikatai   print
Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas ir bi­ti­nin­kas An­ta­nas Ge­ce­vi­čius iš Ber­tau­čių kai­mo (Jo­niš­kio ra­jo­nas) sa­ko, kad pra­dė­jus lai­ky­ti bi­tes jų šei­ma kas­met su­var­to­ja po 40 ki­log­ra­mų me­daus ir pa­pil­do­mai ki­tų jo pro­duk­tų. Me­dus tin­ka ne tik per­ša­li­mui gy­dy­ti, bet ir gro­žio pro­ce­dū­roms
Plačiau  
Žolininkė pataria: kaip atsikratyti nemigos   print
Kai nemiga apima ne dėl ligos, paprasčiausias būdas yra gulėti tamsoje užsimerkus ir nesinervinti, LRT Radijui sako žolininkė Nijolė Degutienė. „Neseniai radau parašyta, kad būtent ramus gulėjimas nesijaudinant, jog nemiegi,
Plačiau  
Bebro sruogliai: vaistas, kuris gali išgydyti arba pražudyti   print
Pastabesnių internautų dėmesį patraukė keli internetinių skelbimų portalų skelbimai, kuriuose rašoma, kad parduodami bebro sruogliai. Teigiama, kad tai - idealus produktas nuo impotencijos, taip pat teigiama, jog ši medžiaga gali veikti žymiai efektyviau nei bet kuris energetinis gėrimas.
Plačiau  
Iš anksto susmulkintos arbatžolės – nenaudingos   print
Iš anksto susmulkintos vaistažolės nėra tokios naudingos, kokios galėtų būti, nes jose esančios medžiagos oksiduojasi, perspėja žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, žoleles, skirtingai nei daroma jas perkant, derėtų smulkinti prieš pat plikymą.
Plačiau  
Misija įmanoma: norint pasveikti, vaistų nereikia!   print
Vis daugiau ir daugiau žmonių įvairius negalavimus bando gydytis naudodamiesi natūraliąja medicina ir netradiciniais gydymosi metodais. Ir ne vien todėl, kad pastarieji beveik neturi šalutinio poveikio.
Plačiau  
Žolininkė: artritą išsigydžiau gerdama greipfrutų sultis   print
Pagerinti sąnarių būklę ir net išgydyti artritą gali paprasčiausios šviežiai spaustos greipfrutų sultys, tikina žolininkė Nijolė Degutienė. Anot jos, yra daugybė kitų natūralių būdų, kurie gali ne tik numalšinti sąnarių skausmus, bet ir išgydyti kai kurias sąnarių ligas.
Plačiau  
Vaistažolių užkalbėtoja: „Visos ligos pagydomos“   print
Turbūt nelengva atsakyti į klausimą, kiek žmonių domisi vaistažolių teikiama nauda. Vieni rytais mėtų arbatėlės su citrina pageria, kiti ant duonos česnako užsispaudžia manydami, kad tai apsaugos nuo ligų, o treti įvairiais metų laikais laigo po miškus ir pievas rinkdami tai, ką geriausio duoda gamta.
Plačiau  
Moterų vaistažolė   print
         Visi vaikai žino, kad nusibalnojus kelius, reikia tarp pirštų patrinti kraujažolių lapelių ir uždėti ant žaizdos. Ir tai ne iš piršto laužtas monas – kraujažolės iš tiesų stabdo kraujavimą.
Plačiau  
Senieji žemaičiai ausų uždegimą gydytų gintaro dūmais   print
Ir dabar manoma, kad nešlifuotas gintaras ar jo milteliai turi gydomųjų savybių, sako Gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė Regina Makauskienė. „Yra įrodymų, kad gintaro rūgštis, kurios yra baltiškame gintare, padeda deguoniui išsivaikščioti po organizmą. Jei nešiojame gintarą ant odos, jis daro teigiamą poveikį“, – kalba ji.
Plačiau  
Paprastojo šermukšnio uogos – pusė vaistinės   print
Miškuose jau prinoko raudonos šermukšnių uogos. Bet skinti šias uogas geriausia po pirmųjų šalnų, kai sušvelnėja jų skonis. Prieš šalnas nuskintas uogas derėtų palaikyti šaldiklyje.
Plačiau  
Rudens dovana, galinti pakeisti šampūną, muilą ir vaistus nuo skausmo   print
Gatvėje jums ant galvos netikėtai gali nukristi kaštonas. Vieni paskubomis praeidami pro šį medį paspiria rudas jo sėklas kojomis, kiti mėgsta parsinešti namo ir šiomis rudens gėrybėmis pasipuošti namus.
Plačiau  
Spanguolės padeda saugotis ligų   print
Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je.
Plačiau  
Į stalą - pievų turtai   print
Šiltą vasaros pavakarę dvi žoliautojos Rasa Subačienė ir Ieva Šidlaitė pakvietė miestelėnus pasivaikščioti po Bernardinų sodą ir Vilnelės pakrantėmis. Bet ne šiaip pažioplinėti, o po kojomis įžvelgti daug naudingų laukinių augalų, kurie juos išmanantį gali ir pamaitinti, ir pagydyti.
Plačiau  
Avietės – vaistas nuo nervinės įtampos   print
Miškuose jau randama pirmųjų aviečių. Jomis noriai gardinami desertai, tik ne visi žino, kad šios skanios, saldžios, maistingos uogos yra puikus antidepresantas ir puikiai padeda susidoroti su nervine įtampa.
Plačiau  
Medus gali atstoti energinius gėrimus?   print
Energijos žmogaus organizmas gali pagaminti įvairiais būdais, bet geriausias ir greičiausias energijos šaltinis yra medus. Taip teigia Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia.
Plačiau  
Žolininkė: mėtų lapeliais ne tik gardinkite maistą, bet ir darykitės kvapias vonias   print
Senovės romėnai tikėjo, kad mėtų aromatas skaidrina protą, todėl žymūs žmonės ant galvos nešiojo mėtų vainikus. O dabar, sako „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė, mėtos yra ne tik puikus vaistas, bet ir pagardina įvairius patiekalus.
Plačiau  
Išvengti lėtinių ligų padeda ir šviežios uogos   print
Miško uogose, kitaip nei sodo, yra šiek tiek daugiau aktyviųjų medžiagų, dėl kurių jos nuo seno naudojamos liaudies medicinoje, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Plačiau  
Beržas svyruonėlis – geriausias daktaras   print
Kuo toliau žengia medicinos mokslas, tuo dažniau atsigręžiame į gamtos dovanas. Padėti mūsų sveikatai ir grožiui gali ne tik žolynai, uogos, bet ir medžiai. Vienas universaliausių medžių – beržas.
Plačiau  
Medžių lapai – sveikatai, grožiui ir jūsų stalui   print
Kuo to­liau žen­gia me­di­ci­nos moks­las, tuo daž­niau at­si­grę­žia­me į gam­tą bei jos do­va­nas. Juo­lab kad da­bar­ti­niu me­tu vis la­biau akį džiu­gi­na nau­jais ap­da­rais spar­čiai be­si­da­bi­nan­tys me­džiai – mū­sų pla­ne­tos plau­čiai, tei­kian­tys kiek­vie­no svei­ka­tai bei gro­žiui dau­ge­lį nau­din­gų sa­vy­bių.
Plačiau  
Kokios žolės padeda atsikratyti nuovargio ir silpnumo   print
Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti.
Plačiau  
Žolininkė: sunegalavus skrandžiui, reikėtų rinktis kitokį aliejų   print
Ir modernioji medicina patvirtina, kad 70 proc. visų žinomų ligų kyla dėl negatyvių minčių, sako žolininkė Nijolė Degutienė. „Kai nerimaujate, bijote, pykstate, patiriate stresą. Bijant išsiskiria adrenalinas, o pykstant – noradrenalinas. Tai pačios aktyviausios medžiagos, kurios ardo kraujagysles. Kažkodėl nuo šito labiausiai kenčia skrandis“, – pastebi ji.
Plačiau  
Lietuvoje legalizuoti trys nauji maisto produktai   print
Šių metų Kaziuko mugėje ne vienas prekybininkas siūlė paragauti ant duonos su sviestu užbertų keistų grūdelių. Pasirodo tai - vos prieš du mėnesius legaliomis tapusios kanapių sėklos, prie kurių Kaziuko lankytojams siūlyta įsigyti ir kanapių aliejaus arba kanapių pieno.
Plačiau  
Pienės - ir maistui, ir vaistui   print
Iš pienių galima pagaminti daug naudingų patiekalų, kurie lengvai papildys organizmą trūkstamais vitaminais.
Plačiau  
Magiškas augalas   print
Trikertė žvaginė vertinga, nes stabdo kraujavimą iš visur – iš plaučių, inkstų, šlapimo pūslės. Ji padeda moterims spręsti ginekologines problemas.
Plačiau  
Laikas rinkti spyglius   print
Pušys – amžių amžius teikia žmogui sveikatos. Naudingas net pušyno oras, nes jis būna prisotintas fitoncidų ir neigiamų jonų. Štai todėl geriausi Lietuvos kurortai Druskininkai ir Palanga yra pušynuose. Sausis ir vasaris – puikiausias metas rinkti pušų spyglius. Iš spyglių galima pasigaminti labai naudingų sveikatai preparatų.

Plačiau  
Gydomoji galia – augalų šaknyse   print
Žmo­gaus eg­zis­ta­vi­mas su­si­jęs su au­ga­lais, ku­rie, net ir nu­me­tę sa­vo la­pus, ne­pra­ran­da gy­do­mų­jų ga­lių, tik sau­go­da­mie­si nuo oro at­mai­nų pa­sle­pia jas gi­liau – šak­ny­se. Ko­kios au­ga­lų šak­nys ga­li pra­vers­ti ne­ga­luo­jant, kal­ba­mės su Šiau­lių mies­to šir­di­nin­kų klu­bo žo­li­nin­ke Van­da Lu­ko­šai­tie­ne.
Plačiau  
Me­dus – ver­tin­giau­sias vais­tas iš gam­tos   print
Nuo neat­me­na­mų lai­kų me­dus žmo­nėms bu­vo ne tik gar­du­my­nas, bet ir vais­tas nuo vi­sų li­gų. Se­no­vės grai­kai ti­kė­jo, kad jis ga­li pail­gin­ti gy­ve­ni­mą, su­teik­ti žva­lu­mo ir iš­sau­go­ti dar­bin­gu­mą iki ži­los se­nat­vės. Ang­li­jos rū­mų da­mos iš­trink­tus plau­kus tep­da­vo me­du­mi, kad šie bū­tų svei­ki ir bliz­gė­tų. Pran­cū­zi­jos jau­na­ve­džiai, ti­kė­da­mie­si bū­ti vai­sin­gi, mė­ne­sį ger­da­vo me­daus gė­ri­mus. Taip at­si­ra­do „me­daus mė­nuo“. Lie­tu­viai taip pat dau­ge­lį li­gų re­ko­men­duo­ja gy­dy­ti me­du­mi, po kruo­pe­ly­tę su­ne­šio­tą iš įvai­rių au­ga­lų.
Plačiau  
Šermukšnių uogos stiprina nusilpusį organizmą   print
Miškuose jau prinoko raudonos šermukšnio uogos. Tačiau skinti jas geriausia po pirmųjų šalnų, kai sušvelnėja uogų skonis. Prieš šalnas nuskintas uogos derėtų palaikyti šaldiklyje. Džiovinimui skirtas šermukšnių uogas reikia skinti kekėmis kartu vaiskočiais ir su lapais, o skirtas sultims spausti – be lapų.
Plačiau  
Obuoliai daro stebuklus   print
Atrodo, apie obuolius žinome viską. Juose daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir t. t. Anglai sako: „Suvalgyk kasdien po obuolį ir tau neprireiks gydytojų.“ Specialistai kiekvienam žmogui rekomenduoja per metus suvalgyti ne mažiau nei 40 kg obuolių.
Plačiau  
Uogos – ne tik maistas, bet ir vaistas   print
Va­sa­ra mus dos­niai vai­ši­na įvai­riau­sio­mis uo­go­mis. Svei­ka­tos ži­no­vai tvir­ti­na, kad uo­gas val­gy­ti svei­ka. Uo­go­mis su­stip­ri­na­mas or­ga­niz­mas. Per­ša­lus, pra­dė­jus ko­sė­ti ar čiau­dė­ti rei­kia kib­ti į uo­gas, ku­rios tu­ri kuo dau­giau vi­ta­mi­no C. Šis vi­ta­mi­nas stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą.
Plačiau  
Vaistažolė moteriškoms ligoms įveikti   print
Kraujažolė – nuostabi vaistažolė, auganti pievose, šalikelėse, ganyklose, pakelėse ir pamiškėse. Žiedai baltos arba šviesiai rožinės spalvos, renkami birželio pabaigoje–liepos mėnesį. Tai daugiametis augalas, paplitęs visoje Lietuvoje.
Plačiau  
Stiprinanti ir gydanti žolelių trijulė   print
Šiuo metu įdomiausia žydinčių žolelių trijulė – dirvinė čiužutė, raudonasis dobilas ir rugiagėlė. Tad reikėtų skubėti jų prisirinkti ir turėti naudingų jų mišinių.
Plačiau  
Mėtos ir pipirmėtės tinka širdžiai   print
Mėtos buvo žinomos Egipto faraonų laikais. Jos buvo vertinamos senovės Graikijoje. Apie šį augalą užsimenama net Mato evangelijoje. Beveik nėra jokių blogų žodžių apie mėtas. Matyt, jų aromatas visus nuteikia būti geresnius, suvaldo piktus liežuvius.
Plačiau  
Natūralūs savijautos gerinimo talkininkai   print
Pasak žolininkės Zitos Mikoliūnienės, pavasarį labai svarbu valyti organizmą. O jei žolelės ne tik valo organizmą, bet ir stiprina imunitetą, dar geriau.
Plačiau  
Raudonuoja saldžiosios braškės   print
Sunoko ir raudonuoja soduose ir daržuose raudonskruostės braškės. Ši skani ir gardi uoga pasižymi puikiomis maistinėmis ir gydomosiomis savybėmis. Braškėse yra ne tik sacharidų, bet ir vitamino C, B grupės vitaminų, karotino, folinės rūgšties. Nemažai jose ir tokių vertingų elementų kaip: fosforo, kalcio, geležies, kokalto, mangano.
Plačiau  
Ir gydymui, ir profilaktikai   print
Jei moteris sveika, ji neturėtų jausti didelio diskomforto prieš menstruacijas ir per jas. O jei moters mėnesinės labai skausmingos, jai patartina organizmą pradėti ruošti likus savaitei iki jų pradžios.
Plačiau  
Odė natūraliems antibiotikams arba kodėl vis gydytojai siūlo sintetinius?   print
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje jau kurį laiką yra nuslūgęs. Nepaisant to, šaltiems orams vis dar nesitraukiant, dažnai pasitaiko įvairių peršalimo, o pradėjus pavasarėt ir šilti – ir infekcinių ligų atvejų.
Plačiau  
Magiška sulos galia   print
Balandis kadaise buvo vadinamas sultekiu. Jei namuose buvo duonos ir sulos, lietuvis valstietis jautėsi laimingas. Anuomet sakydavo: „Duonos yra, sulos nėra. Sulos yra, duonos nėra.“
Plačiau  
Probiotikai – kas tai?   print
Šiandien rinkoje atsirado daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra probiotikų, o vos prieš porą dešimtmečių terminas „probiotikai“ buvo žinomas tik ekspertams. Probiotinėmis bakterijomis yra praturtinti ne tik pieno produktai, jos įeina į vaistų ir maisto papildų sudėtį.
Plačiau  
Vaistažolės gydo ne prasčiau už vaistus?   print
Gyvename vartojimo kultūros klestėjimo metu. Aplink tiek daug įvairių daiktų, maisto produktų, „stebuklingų“ vaistų, trukdančių įsigilinti į save.
Plačiau  
Sėklų daigai – geriausias vitaminų šaltinis   print
Pa­va­sa­riui pra­vė­rus du­ris, vi­si sto­ko­ja­me vi­ta­mi­nų. Svei­kuo­lių klu­bo „Švie­suo­liai“ šei­mi­nin­kė Bi­ru­tė Kaz­laus­kie­nė pri­me­na, kad vie­nas iš na­tū­ra­lių vi­ta­mi­nų ir ener­gi­jos šal­ti­nių yra dai­gin­tos sėk­los. Dygs­tan­čio­se sėk­lo­se ke­lis kar­tus dau­giau nei užau­gu­sia­me au­ga­le yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nų me­džia­gų – vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų, fer­men­tų.
Plačiau  
Nieko nekainuojantis vaistas   print
Peršalę ar kosulio kamuojami bėgame į vaistinę, perkame brangius sintetinius vaistus, egzotinių augalų preparatus ir nė nesidairome į pušynėlį šalia namų. O juk paprasta lietuviška pušelė ( Pinus sylvestris L.), žaliuojanti žiemą vasarą , yra puikus vietinis, dažnai ranka pasiekiamas ir nieko nekainuojantis vaistas.
Plačiau  
Natūropatas: slogų ir kosulių sezonu pigiausia vaistinė - gamta   print
Kaip jau seniai žinoma, pigiausia vaistinė yra gamta. Daug kas joje nekainuoja nieko arba beveik nieko, jeigu vaistukų pasiauginsi savo darže. Tarp šitokių medikamentų ne be reikalo vaistų vaistu pripažintas valgomasis česnakas (Allium sativum).
Plačiau  
Kelios uogos – ir nuovargio kaip nebūta   print
Vieni pirmųjų rudenį lapus numeta kininiai citrinvyčiai. Iš Tolimųjų Rytų į mūsų kraštą atkeliavusį augalą galima pamatyti dažnoje sodyboje. Ypač jis krinta į akis, kai plikas šakas papuošia raudonų uogų kekės.
Plačiau  
Rudenį šviežias uogas keičia vitaminai   print
Vasarą krimtome šviežias uogas, daržoves, daug laiko leidome gamtoje, mėgavomės saulės šiluma ir visa kita gamtos teikiama nauda. Atvėsus orams, kai šių gėrybių nebeliko, gerą savijautą ir tam tikrų medžiagų trūkumą galime kompensuoti vitaminais. Tačiau turbūt visiems kyla klausimas, kokių vitaminų tokiu metų laiku labiausiai reikia? Kad sėkmingai sustiprintume organizmą, turime žinoti, kokie vitaminai būtini ir kaip juos geriau vartoti.
Plačiau  
Val­gy­ki­te į svei­ka­tą, bet sai­kin­gai   print
Kas­met džiau­gia­mės gau­siu vai­sių ir dar­žo­vių der­liu­mi – tur­būt dar iš se­no­vės li­kęs ins­tink­tas kuž­da, kad jų pri­si­val­gę ga­lė­si­me ra­miai žie­mo­ti. Ar ži­no­te, kad pa­čios gau­siau­sios ir po­pu­lia­riau­sios ru­dens do­va­nos ne tik pra­tur­ti­na mū­sų pie­tų sta­lą, bet ir yra be ga­lo nau­din­gos svei­ka­tai?
Plačiau  
Agurkais kvepiantis vaistas ir pagardas   print
Kol agurkai dar tik auga, birželio pabaigoje pradeda žydėti vaistinė agurklė.
Plačiau  
Vaistažolės mūsų laukia   print
Žmo­nės vis la­biau bran­gi­na svei­ka­tą – vie­ni grū­di­na­si ir spor­tuo­ja, ki­ti ren­ka vais­ta­žo­les. „Da­bar idea­lus lai­kas gy­do­mo­sioms žo­le­lėms rink­ti ir džio­vin­ti“, – sa­ko žo­li­nin­kė Van­da Lu­ko­šai­tie­nė.
Plačiau  
Serbentai – ne tik uogienėms   print
Juodieji serbentai pranoksta daugelį kitų sodo uogų pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį bei koncentraciją. Augalo vaisiuose gausu ląstelienos, karoteno, fosforo, kalio, magnio, geležies, natrio bei vitaminų P, B1, B2, B3, B6, E, C (daugiau šio vitamino turi tik erškėtrožės). Juodųjų serbentų lapuose ir pumpuruose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių.
Plačiau  
Pries­ko­niai – ne tik sko­niui, bet ir svei­ka­tai   print
Pries­ko­nių is­to­ri­ja yra be­veik to­kia pat se­na kaip ir ho­mo sa­piens eg­zis­ten­ci­ja že­mė­je. Jau ak­mens am­žiu­je po me­džiok­lės žmo­gus mė­są pa­gar­din­da­vo įvai­rio­mis žo­le­lė­mis ir šak­ne­lė­mis. Se­no­vė­je stip­rų aro­ma­tą sklei­džian­čius prie­sko­nius, ku­rie bu­vo la­bai bran­gūs, to­dėl priei­na­mi tik aukš­tuo­me­nei, da­mos nau­do­da­vo vie­toj kve­pa­lų.
Plačiau  
Maistas ir vaistas: 10 prieskonių, turinčių gydomąjį poveikį   print

Žolelės yra nuostabus dalykas. Prieskoniai augalai, kuriuos galime auginti ir sode, ir bute ant palangės, ne tik pagardina maistą, suteikia jam naują skonį, aromatą, tačiau turi ir gydomųjų savybių. Autorė Tess Pennington, įkūrusi sveiko maisto svetainę „Ready Nutrition“ vardija kokių gydomųjų savybių turi prieskoniai ir žolelės, kurių bent viena neabejotinai auga Jūsų sode ar vazone.

 

Plačiau  
Ieva ir keri, ir kvepia, ir gydo   print
Paprastoji ieva – visiems gerai pažįstamas, gražiai žydintis ir gardžiai kvepiantis erškėtinių šeimos medis arba krūmas. Vaistams naudojamos visos augalo dalys – žiedai, lapai, žievė ir vaisiai.
Plačiau  
Gyslotis – ne tik kraujavimui stabdyti   print
Net maži vaikai žino, kad ant žaizdų reikia dėti gysločio lapą. Šis mums visiems gerai pažįstamas augalas, dar vadinamas trauklapiu, traukažole, ne tik puikiai stabdo kraujavimą, bet ir skatina pažeistų audinių gijimą, mažina uždegimą, naikina bakterijas.
Plačiau  
Pušys ne tik švarina orą   print
Paprastąją pušį visi gerai pažįstame. Šis spygliuotis ne tik išskiria į orą baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, dėl kurių oras pušynuose yra daug švaresnis nei kituose miškuose, bet ir pasižymi vaistinėmis savybėmis.
Plačiau  
Stebuklingoji ežiuolė: vakaro saulė, lauko gerbera, Amerikos ar ežiuko gėlė   print
Rausvažiedė ežiuolė arba purpurinė ežiuolė (Echinacea purpurea L.), stebuklinga prerijų gėlė, auksinė Amerikos gėlė, vakaro saulė – taip Šiaurės Amerikos indėnai vadina ežiuolę. Ten, prerijose ir smėlingose pakrantėse, ji dažniausiai ir auga. Į Lietuvą atkeliavo maždaug prieš penketą dešimtmečių, buvo auginama darželiuose.
Plačiau  
Klevų ir beržų sula: vaistas, ar tiesiog gėrimas?   print
Klevais ir beržais Lietuvoje jau teka sula – mūsų protėvių vertintas ir skanautas gėrimas. Sulos atsiranda temperatūrai pakilus iki 5–6° laipsnių ir saulutei pašildžius 1–2 savaites. Medžių šaknyse pradeda cirkuliuoti sukauptos skystosios maisto medžiagos, kurios kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus.
Plačiau  
Pavasarį surinkta žievė gydo parodontozę, o šaknys – varo žarnyno kirmėles   print
Pavasaris – tinkamiausias metas rinkti ne tik vaistažoles, bet ir įvairias vaistines medžių dalis bei šaknis. Specialistai primena, kad tik tinkamai renkamos ir ruošiamos vaistinės dalys nepraranda vertingų savybių ir ragina nepražiopsoti jų rinkimo laiko.
Plačiau  
Asiūkliai - organizmo šluota   print
Dirvinis asiūklis yra laukų piktžolė, auganti pievose, dirbamuose laukuose, pamiškėse, dažniausiai ir gausiausiai – tose vietose, kur negiliai yra gruntinių vandenų.
Plačiau  
Orchidėja – ne tik grožis, bet ir vaistažolė   print
Pas mus vienas egzotiškiausių namų sąlygomis auginamų augalų yra orchidėja. Kinijoje orchidėjos populiarios nuo seniausių laikų. Garsusis kinų mąstytojas Konfucijus V-IV a. prieš Kristų, rašė, jog tai visoje šalyje mylimos gėlės. Įdomiausių orchidėjų žiedai buvo vaizduojami tapybos kūriniuose, jų piešiniais dabinamas porcelianas ir šilkas.
Plačiau  
Nuo peršalimo ligų – natūralios gamtos dovanos   print
Trumpos dienos ir ilgos naktys, darganoti ir permainingi orai dažnai sąlygoja įvairias peršalimo ligas. Dažnai mus kamuoja kosulys, sloga ir visi kiti nemalonūs pojūčiai. Pateikiame liaudiškų receptų nuo peršalimo ligų

Plačiau  
Gamta tiesia pagalbos ranką   print
Vaistininkė Nijolė Obrikienė sunegalavus siūlo griebtis ne tabletės, o vaistingųjų augalų. Gamta pati sukūrė ligoms gydyti gausybę vaistažolių.
Plačiau  
Kmynai efektyviai stiprina žarnyno veiklą   print
Paprastasis kmynas (Carum carui). Paprastasis kmynas yra dvimetis salierinių šeimos žolinis augalas. Sinonimas – pievakmynis, duokmynis.
Plačiau  
Slyvos – vertingas produktas ir vaistas nuo visų ligų   print
Slyvos – paplitę vaismedžiai pas mus. Tačiau dauguma mūsų šeimininkių, virdamos iš jų uogienes, nė neįtaria, kad jų rankose atsidūrė vertingiausias produktas – vaistas nuo visų ligų.
Plačiau  
Kaktusų gydomosios savybės   print
Dažnai užsimenama, kad fitoterapijai derėtų rinktis vaistinius augalus tik iš savojo regiono, ypač augančius toje vietovėje, kurioje gyvenama. Neva tokie augalai, vaisiai ir daržovės naudingi organizmui. Tik ką daryti gyvenant ekologiniu požiūriu ne itin palankioje vietovėje?
Plačiau  
Morkos – ir sveikatai gerinti, ir grožiui puoselėti   print
Morkos – jaunystės, grožio ir ilgaamžiškumo garantas. Jose daug vertingojo karoteno, organizme virstančio vitaminu A. Pagal karoteno kiekį morką galima lyginti su raudonąja paprika.
Plačiau  
Rauginti kopūstai – geros nuotaikos užtaisas   print
Nuo seno žinoma, kad lapkričio mėnuo tinkamiausias raugti kopūstus. Šios raugintos daržovės vertinamos ne tik dėl puikaus skonio, bet ir dėl neabejotinos naudos organizmui.
Plačiau  
Svogūnais gydė ir Avicena   print
Valgomojo svogūno (Allium cepa) tėvyne laikoma Vidurinė Azija, iš kur augalas paplito nuo neatmenamų laikų Graikijoje, Egipte, Romoje. Manoma, kad pirmieji laukinių svogūnų skonį pažino Afganistano, Irano ir Turkmėnijos piemenys bei medžiotojai, klajoję kalnų takais. Nemažai laukinių svogūnų auga Sibiro ir Baltarusijos miškuose, net miestų parkuose ir skveruose.
Plačiau  
Vienas puodelis kavos ar arbatos?   print
Vienas kavos puodelis per dieną mažina prostatos vėžio riziką. Ir visai nesvarbu, ar kava turi kofeino, ar ne. Kava yra teigiamas produktas ir gimdos vėžio profilaktikos požiūriu. Tyrimai patvirtina paprastą tiesą, jog nėra gerų ir blogų gėrimų. Gali būti tik teisingas ar neteisingas gyvenimo būdas.
Plačiau  
Vanduo – gyvybės ir sveikatos šaltinis   print
Vanduo – gyvybės šaltinis ir eliksyras. Be maisto žmogus gali išgyventi mėnesį ir daugiau, o be vandens – vos kelias dienas. Vandens stoka organizme gali sukelti daugelį ligų. Negaudamos pakankamai vandens ląstelės ilgainiui „aptingsta”.
Plačiau  
Katechinai – žaliosios arbatos turtas   print
Katechinai yra stipriomis antioksidantinėmis savybėmis pasižymintys organiniai junginiai. Jie svarbūs ne tik dėl to, kad padeda ilgiau išsaugoti jaunystę mūsų organizmui. Katechinai – gera širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, jie užkerta kelią osteoporozės ir antrojo tipo cukrinio diabeto atsiradimui.
Plačiau  
Avižinė košė - nuo širdies ligų, špinatai - nuo migrenos   print
Kaip kovoti su osteoporoze ar širdies ligomis? Kaip palengvinti galvos skausmus? Savo sveikatą galite pagerinti vartodami tinkamus maisto produktus. Žinoma, maistas ne visada gali pakeisti vaistus, tačiau tam tikri produktai esantys jūsų virtuvėje tikrai gali padėti kovoti su tam tikrais negalavimais.
Plačiau  
Molio kompresai vietoje vaistų   print
Danutė Birutienė iš Titvydiškės kaimo (Šaukėnų seniūnija, Kelmės rajonas) stengiasi gyventi sveikai. Jei suskausta nugarą, nepuola gerti tablečių, o deda molio aplikacijas, kompresus. „Molis iš tikrųjų gydo“, - įsitikinusi moteris.
Plačiau  
Efektyvūs ir natūralūs... antidepresantai   print
Kai gyvenimo ritmas didelis, o įtampa neatslūgsta, reikia ieškoti pagalbos. Padėti dažnam gali ir vaistiniai augalai, padedantys įveikti ir nerimą, ir įtampą.
Plačiau  
Ar mokame gydytis vaistažolėmis?   print
Vaistininkai, liaudies medicinos žinovai teigia, kad pasveikti mums padeda ir vaistažolės, ir cheminiai vaistai. Vasara - tinkamiausias laikas rinkti ir džiovinti vaistažoles. Tačiau gydymosi vien tik žolelėmis nepakanka. Šiuolaikiniai žmonės dėl cheminių vaistų vartojimo gyvena ilgiau, nes ūmiems procesams malšinti imasi skubių priemonių. Žolelės veikia daug lėčiau ir švelniau, todėl labiau tinka lėtiniams negalavimams arba lengvesnėms ligoms gydyti.
Plačiau  


Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys