2018 12 14, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Val­gy­ki­te į svei­ka­tą, bet sai­kin­gai   print
2012-09-17
Kas­met džiau­gia­mės gau­siu vai­sių ir dar­žo­vių der­liu­mi – tur­būt dar iš se­no­vės li­kęs ins­tink­tas kuž­da, kad jų pri­si­val­gę ga­lė­si­me ra­miai žie­mo­ti. Ar ži­no­te, kad pa­čios gau­siau­sios ir po­pu­lia­riau­sios ru­dens do­va­nos ne tik pra­tur­ti­na mū­sų pie­tų sta­lą, bet ir yra be ga­lo nau­din­gos svei­ka­tai?

Agur­kuo­se – ne tik van­duo

Agur­kuo­se yra apie 95 pro­c. van­dens. „Tai pa­čios gam­tos dis­ti­liuo­tas van­duo, ku­ris tirp­do or­ga­niz­me esan­čius nuo­dus ir iš­va­lo or­ga­niz­mą“, – sa­ko gy­dy­to­ja die­to­lo­gė Kris­ti­na Kur­ga­no­vie­nė.

Be van­dens, agur­kuo­se yra 0,7 pro­c. bal­ty­mų, 2,5 pro­c. cuk­raus, ne­ma­žai mi­ne­ra­li­nių drus­kų, vi­ta­mi­nų, ete­ri­nių alie­jų, ląs­te­lie­nos, fer­men­tų. Šios nau­din­go­sios me­džia­gos yra agur­kų sul­ty­se, to­dėl or­ga­niz­mas jas la­bai leng­vai pa­si­sa­vi­na. Kai karš­ta, agur­kai pui­kiai tin­ka ne tik at­si­gai­vin­ti, bet ir pa­so­tin­ti, tad kirs­ki­te lie­tu­viš­kų agur­kė­lių kiek tel­pa, at­si­val­gy­ki­te jų už vi­sus me­tus, nes at­vež­ti­niai ir sko­niu, ir mais­tin­go­mis sa­vy­bė­mis nė iš to­lo ne­pri­lygs­ta mū­siš­kiams.

Ki­ta uni­ka­li agur­kų sa­vy­bė – šir­dies veik­los ge­ri­ni­mas. Juo­se yra la­bai daug mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir mik­roe­le­men­tų – va­rio, cin­ko, ge­le­žies, jo­do, man­ga­no, ypač daug ka­lio. Ge­le­žis, cin­kas ir va­ris da­ly­vau­ja ga­mi­nant krau­ją, ka­lis ge­ri­na rau­me­nų ir šir­dies veik­lą.

Val­gy­ti kuo dau­giau agur­kų re­ko­men­duo­ja­ma ir ser­gan­tiems ak­men­li­ge ar­ba no­rin­tiems iš­krapš­ty­ti ak­me­nu­ką iš inks­tų. Ka­dan­gi šio­se dar­žo­vė­se daug ka­lio ir ma­žai nat­rio, jos ska­ti­na šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą. Be to, agur­kai efek­ty­viai gy­do vi­du­rių už­kie­tė­ji­mą, ge­ri­na ape­ti­tą ir pa­de­da or­ga­niz­mui pa­si­sa­vin­ti rie­ba­lus ir bal­ty­mus. Rau­gin­ti ir ma­ri­nuo­ti agur­kai suak­ty­vi­na skran­džio sul­čių sek­re­ci­ją. Be to, šios dar­žo­vės ma­ži­na žar­ny­no skaus­mus, stab­do pu­vi­mo pro­ce­sus ja­me.

Agur­kus val­gy­ki­te sai­kin­gai, jei­gu vi­du­riuo­ja­te, ser­ga­te gast­ri­tu, var­gi­na ko­li­tas, ka­muo­ja Kro­no li­ga. Esant jaut­riam skran­džiui, agur­kus val­gy­ki­te be žie­ve­lės.

Po­mi­do­ras – tai sau­ja vi­ta­mi­nų

Po­mi­do­ruo­se yra daug ge­le­žies, va­rio, ypač ka­lio drus­kų, ku­rios stip­ri­na šir­dį ir pa­de­da iš or­ga­niz­mo pa­si­ša­lin­ti skys­čiams. Ne­ma­žai juo­se B gru­pės vi­ta­mi­nų ir vi­ta­mi­nų E, P ir PP. „Iš­ger­ki­te per die­ną stik­li­nę po­mi­do­rų sul­čių ir or­ga­niz­mą ap­rū­pin­si­te vi­sos pa­ros vi­ta­mi­nų A, C ir ka­lio nor­ma“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja.

Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad val­gant po­mi­do­rų ga­li­ma ap­sau­go­ti odą nuo kenks­min­gų sau­lės spin­du­lių – pri­stab­dy­ti jos se­nė­ji­mą ir iš­veng­ti odos vė­žio. Tai pa­da­ry­ti pa­de­da juo­se esan­tis an­tiok­si­dan­tas li­ko­pe­nas, ku­ris neut­ra­li­zuo­ja ult­ra­vio­le­ti­nius spin­du­lius. Po­mi­do­rai stip­ri­na imu­ni­te­tą. Tai taip pat li­ko­pe­no nuo­pel­nas. Jis sau­go mus nuo lais­vų­jų ra­di­ka­lų, ku­rie ar­do or­ga­niz­mo ląs­te­les. Ma­no­ma, kad li­ko­pe­nas pa­de­da iš­veng­ti ir pro­sta­tos, plau­čių, skran­džio vė­žio. Be to, įro­dy­ta, kad li­ko­pe­nas vai­di­na svar­bų vaid­me­nį ka­sos, tie­sio­sios žar­nos, žar­ny­no, bur­nos ert­mės, pie­no liau­kų ir gim­dos kak­le­lio vė­žio pro­fi­lak­ti­ko­je.

Suo­mi­jos moks­li­nin­kai ti­ki­na, kad vi­du­ti­nio am­žiaus vy­rams, val­gan­tiems ma­žai po­mi­do­rų ar ki­tų pro­duk­tų, ku­riuo­se yra ne­daug li­ko­pe­no, in­fark­to ri­zi­ka pa­di­dė­ja net tris kar­tus.

Aust­ra­li­jos moks­li­nin­kai tvir­ti­na, kad po­mi­do­ruo­se yra daug virš­ki­ni­mui svar­bių rūgš­čių, ku­rios pa­de­da iš­sau­go­ti rūgš­čių ir šar­mų pu­siaus­vy­rą or­ga­niz­me, neut­ra­li­zuo­ja rūgš­čių per­tek­lių, at­si­ran­dan­tį vyks­tant apy­kai­tos pro­ce­sams, ir kar­tu lė­ti­na or­ga­niz­me vyks­tan­čius se­nė­ji­mo pro­ce­sus, be to, ska­ti­na virš­ki­ni­mo pro­ce­sus, slo­pi­na nei­gia­mos žar­ny­no mik­rof­loros poveikį.

Po­mi­do­rus val­gy­ki­te sai­kin­gai, jei­gu su­tri­ku­si ka­sos veik­la, pa­di­dė­jęs skran­džio sul­čių rūgš­tin­gu­mas, ser­ga­te ko­li­tu, var­gi­na gast­ri­tas. Esant jaut­riam virš­ki­ni­mo trak­tui, po­mi­do­rus val­gy­ki­te nu­lup­tus.

"Sveikatos sodo" nuotr.

Bal­ta­gū­žio ko­pūs­to „vi­zi­ti­nė kor­te­lė“ – vi­ta­mi­nas U

Kiek­vie­na­me vai­siu­je ir dar­žo­vė­je yra vi­ta­mi­nas – „vi­zi­ti­nė kor­te­lė“. Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, jog to­kia bal­ta­gū­žio ko­pūs­to „vi­zi­ti­nė kor­te­lė“ yra vi­ta­mi­nas U – me­til­me­tio­ni­nas. Bū­tent jis ga­li iš­gy­dy­ti skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opas, gast­ri­tą ir žar­ny­no su­tri­ki­mus.

Ko­pūs­tas yra ir dau­ge­lio ki­tų vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­lų, fer­men­tų ir ami­no­rūgš­čių šal­ti­nis. Ja­me esan­tys B gru­pės vi­ta­mi­nai rei­ka­lin­gi ner­vų sis­te­mos veik­lai. Vi­ta­mi­nas PP ak­ty­viai da­ly­vau­ja me­džia­gų apy­kai­to­je. Vi­ta­mi­nas K rei­ka­lin­gas nor­ma­liam krau­jo kre­šė­ji­mui. Ka­ro­ti­nas pa­de­da iš­sau­go­ti re­gą ir iš­veng­ti pik­ty­bi­nių na­vi­kų vys­ty­mo­si. Ko­pūs­te esan­tis ka­lis pa­ge­ri­na rau­me­nų, ypač šir­dies rau­mens – mio­kar­do – dar­bą.

Bū­da­mas stip­riau­siu an­tiok­si­dan­tu, ko­pūs­tas ga­li su­stab­dy­ti na­vi­ki­nių ląs­te­lių au­gi­mą. Di­de­lis vi­ta­mi­no C kie­kis pa­de­da ko­vo­ti su stre­su ir su­ma­ži­na vais­tų tok­siš­ku­mą. Šis vi­ta­mi­nas vi­siems bū­ti­nas, no­rint iš­veng­ti in­fek­ci­nių li­gų ir su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą. Be to, jo la­bai rei­kia mū­sų krau­ja­gys­lėms, pa­žeis­toms ate­rosk­le­ro­zės.

Ko­pūs­tus sai­kin­gai val­gy­ki­te, jei­gu var­gi­na pil­vo pū­ti­mas, ser­ga­te ūmiu gast­ri­tu, ka­muo­ja ko­li­tas.

Mor­ka – vais­tas nuo vi­sų li­gų

Mor­kos – ska­nios, mais­tin­gos, ka­lo­rin­gos dar­žo­vės. Di­džia­jai da­liai skai­ty­to­jų jos tik­riau­siai aso­ci­juo­ja­si su gau­sy­be vi­ta­mi­no A, pui­kiu re­gė­ji­mu ar vai­kys­tė­je ger­to­mis jų sul­ti­mis. „Mor­kos tik­rai yra pui­kus an­tiok­si­dan­tų jun­gi­nių ir di­džiau­sias pro­vi­ta­mi­no A ka­ro­ti­no šal­ti­nis iš vi­sų dar­žo­vių“, – pa­tvir­ti­na gy­dy­to­ja.

Šie an­tiok­si­dan­tų jun­gi­niai ne tik ge­ri­na re­gė­ji­mą, bet ir pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų bei vė­žio. Dar­žo­vė­je esan­tis be­ta ka­ro­ti­nas sau­go nuo ma­ku­los de­ge­ne­ra­ci­jos ir se­nat­vi­nės ka­ta­rak­tos, vė­liau ga­lin­čios pa­si­baig­ti ak­lu­mu. „Jei il­gai dir­ba­te kom­piu­te­riu, blo­gai ma­to­te prie­te­mo­je, val­gy­ki­te dau­giau mor­kų“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja.

Mor­kos ypač nau­din­gos odai. Jų val­gant, odo­je bū­na ma­žiau spuo­gų, ji įgy­ja gra­žų at­spal­vį. Dėl vi­ta­mi­no A, or­ga­niz­me virs­tan­čio re­ti­no­liu, ma­žė­ja raukš­lių. „Tik rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad šį vi­ta­mi­ną or­ga­niz­mas pa­si­sa­vi­na tik ta­da, kai kar­tu var­to­ja­te mais­to, tu­rin­čio rie­ba­lų“, – pri­me­na die­to­lo­gė.

Ki­tas be ga­lo svar­bus po­žy­mis, ku­riuo pa­si­žy­mi mor­kos – jo­se esan­tys ka­ro­te­noi­dai (vie­na­me tar­kuo­tų mor­kų puo­de­ly­je yra 250 pro­c. re­ko­men­duo­ja­mos die­nos nor­mos) yra nau­din­gi cuk­raus kie­kiui krau­jy­je re­gu­liuo­ti. Jie 20 pro­c. su­ma­ži­na po­me­no­pau­zi­nio krū­ties vė­žio ri­zi­ką, net 50 pro­c. – su­si­rgti šla­pi­mo pūs­lės, pro­sta­tos, gim­dos kak­le­lio, gaub­ti­nės žar­nos, gerk­lų bei stemp­lės vė­žiu. Val­gant vos vie­ną mor­ką per die­ną, ti­ki­my­bė su­si­rgti plau­čių vė­žiu su­ma­žė­ja ne­tgi per­pus.

Mor­kas sai­kin­gai val­gy­ki­te, jei­gu vi­du­riuo­ja­te (tuo­met la­biau tin­ka troš­kin­tos mor­kos), ser­ga­te ke­pe­nų li­go­mis, var­gi­na on­ko­lo­gi­nės li­gos.

"Sveikatos sodo" nuotr.

Bu­ro­kė­liai – neei­li­nių ga­lių dar­žo­vės

Bu­ro­kė­liai – di­dis mais­to ir vais­tų san­dė­lis. Juo­se daug or­ga­niz­mui rei­ka­lin­gų me­džia­gų: bal­ty­mų, ang­lia­van­de­nių, vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų – nat­rio, ka­lio, fos­fo­ro, mag­nio, man­ga­no, ge­le­žies, net ko­bal­to, ku­rio rei­kia, kad su­si­da­ry­tų vi­ta­mi­nas B12, la­bai rei­ka­lin­gas krau­jui ga­min­ti.

Bu­ro­kė­liai re­gu­liuo­ja krau­jos­pū­dį ir cho­les­te­ro­lio kie­kį, stip­ri­na krau­ja­gys­les, ge­ri­na ke­pe­nų funk­ci­ją. Jie itin ver­tin­gi ir ser­gan­tiems cuk­ra­li­ge, tik jų kie­kį rei­kia griež­tai ri­bo­ti, nes bu­ro­kė­liuo­se yra daug ang­lia­van­de­nių. No­rint nau­do­tis bu­ro­kė­lių vais­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis, rei­kia ger­ti jų sul­tis. Tai pri­pa­žin­tas vais­tas ma­žak­rau­jys­tei gy­dy­ti.

Bu­ro­kė­lių sul­tys ra­mi­na, tad jas pa­ta­ria­ma ger­ti itin jaut­riems, dirg­liems žmo­nėms. Ger­ti jų rei­kia ne­daug – po 50 g tris kar­tus per die­ną. Šios sul­tys sti­mu­liuo­ja lim­fa­gys­lių dar­bą, grą­ži­na jė­gas po per­si­rgto gri­po ar plau­čių už­de­gi­mo. Jų pa­ta­ria­ma ger­ti vi­siems, ku­rie jau­čia nuo­la­ti­nį silp­nu­mą.

Bu­ro­kė­liai ge­ba re­gu­liuo­ti menst­rua­ci­jų cik­lą, o me­no­pau­zės me­tu ger­ti bu­ro­kė­lių sul­tis tie­siog bū­ti­na. Dėl stip­rių veik­lių­jų me­džia­gų pra­dė­ti ger­ti šias sul­tis rei­kė­tų tik po šaukš­te­lį, pa­skui di­din­ti iki 50 g, ant­raip ga­li at­si­ras­ti gal­vos skaus­mai, ku­rie pa­skui praei­na.

Bu­ro­kė­lius val­gy­ki­te sai­kin­gai, jei­gu var­to­ja­te krau­ją skys­ti­nan­čių vais­tų ar jū­sų krau­jas lin­kęs tirš­tė­ti.

Po­ras – daž­nas sve­čias vir­tu­vė­je

Daž­na šei­mi­nin­kė vie­toj lie­tu­viš­kos svo­gū­nų gal­vu­tės ren­ka­si po­rus, nes jie kur kas sal­des­ni ir švel­nes­nio sko­nio nei įpras­ti svo­gū­nai. Nors ska­niau­sia ir daž­niau­siai var­to­ja­ma bal­to­ji po­ro da­lis (ne­tik­ras stie­bas), ne­sku­bė­ki­te iš­mes­ti la­pų, nes juos taip pat ga­li­ma su­dė­ti į troš­ki­nius ir sriu­bas. Šio­se dar­žo­vė­se daug ge­le­žies, fos­fo­ro, mag­nio, ka­lio ir kal­cio, vi­ta­mi­nų C, B2, E, PP ir ka­ro­ti­no.

Po­rai ska­ti­na šla­pi­mo iš­si­sky­ri­mą, tad jei­gu no­ri­te iš­va­ly­ti or­ga­niz­mą nuo drus­kų, rūgš­čių ir skys­čių per­tek­liaus, pa­tar­ti­na kuo daž­niau val­gy­ti po­rų sriu­bą, dė­ti jų į sa­lo­tas, troš­ki­nius. Ši dar­žo­vė ge­ri­na ke­pe­nų ir tul­žies pūs­lės veik­lą ir ape­ti­tą.

Po­rais pa­ta­ria­ma gy­dy­tis ser­gan­tiems reu­ma­tu, ate­rosk­le­ro­ze, po­dag­ra, per­var­gus ar­ba su­tri­kus me­džia­gų apy­kai­tos pro­ce­sams.

Po­rus sai­kin­gai val­gy­ki­te, jei­gu ser­ga­te ak­men­li­ge, var­gi­na gast­ri­tas, kan­ki­na ko­li­tas, su­tri­ku­si ka­sos ar tul­žies pūs­lės veik­la.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

www.savaitrastis.siauliaiplius.lt

SXC.hu nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys