2018 09 22, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Sėklų daigai – geriausias vitaminų šaltinis   print
2013-03-15
Pa­va­sa­riui pra­vė­rus du­ris, vi­si sto­ko­ja­me vi­ta­mi­nų. Svei­kuo­lių klu­bo „Švie­suo­liai“ šei­mi­nin­kė Bi­ru­tė Kaz­laus­kie­nė pri­me­na, kad vie­nas iš na­tū­ra­lių vi­ta­mi­nų ir ener­gi­jos šal­ti­nių yra dai­gin­tos sėk­los. Dygs­tan­čio­se sėk­lo­se ke­lis kar­tus dau­giau nei užau­gu­sia­me au­ga­le yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nų me­džia­gų – vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų, fer­men­tų.

„Jie vi­suo­met švie­ži, ska­nūs ir pa­ge­ri­na kas­die­nį mū­sų mais­tą. Juos ga­li­ma kep­ti, trum­pai ap­vir­ti ga­ruo­se, dė­ti į sriu­bą ar ki­tus pa­tie­ka­lus“, – sa­ko svei­kuo­lė.

Sėk­la yra tar­si mai­ti­nan­ti mo­ti­na

Kad dai­gai yra la­bai ver­tin­gas ir svei­kas mais­to pro­duk­tas, pir­mie­ji pa­ste­bė­jo ki­nai be­veik prieš 5000 me­tų. Tuo­met ki­nų jū­rei­viai, ieš­ko­da­mi nau­jų že­mių, plau­kė Jang­dzės upe aukš­tyn. Pa­ty­rę aud­rą ir pri­sti­gę mais­to, jie ėmė mai­tin­tis iš­li­ku­sio­mis pu­pe­lė­mis, ku­rios nuo drėg­mės bu­vo pra­dė­ju­sios dyg­ti. Jū­rei­viai pa­ste­bė­jo, kad su­dy­gu­sios pu­pe­lės yra ne tik ska­nios, bet ir su­tei­kia jė­gų. Taip bu­vo at­ras­tas nau­jas svei­kas mais­to pro­duk­tas – dai­gai. Net­ru­kus bu­vo pra­dė­ta dai­gin­ti ne tik pu­pe­les, bet ir ki­tas ankš­ti­nes, grū­di­nes ir alie­ji­nes kul­tū­ras.

Iš­ty­rus dai­gų gy­do­mą­sias sa­vy­bes, juos im­ta nau­do­ti kaip vais­tą svei­ka­tai ge­rin­ti ir įvai­rioms li­goms gy­dy­ti, odos, virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mams, rau­me­nų skaus­mams mal­šin­ti, nes dygs­tant sėk­loms jo­se ke­lis kar­tus pa­dau­gė­ja gy­vy­bi­nių me­džia­gų: vi­ta­mi­nų, mik­roe­le­men­tų, fer­men­tų. Su­dy­gu­siuo­se kvie­čių grū­duo­se yra 50 kar­tų dau­giau vi­ta­mi­no E nei ne­dai­gin­tuo­se, 10 kar­tų dau­giau vi­ta­mi­no B6, 2-4 kar­tus – vi­ta­mi­nų B1, B2, B3, PP, du­kart dau­giau bal­ty­mų ir t. t.

Dygs­tan­čio­se sėk­lo­se esan­čius ang­lia­van­de­nius, rie­ba­lus ir bal­ty­mus bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos pa­kei­čia pa­pras­tes­nė­mis, leng­viau or­ga­niz­mo įsi­sa­vi­na­mo­mis, be to, pra­si­dė­jus dy­gi­mo pro­ce­sui, vi­so­se sėk­lo­se at­si­ran­da ne­ma­žai vi­ta­mi­no C. Yra ži­no­ma, kad vi­ta­mi­nas C or­ga­niz­me nė­ra sin­te­ti­na­mas ar­ba sin­te­ti­na­mas la­bai ma­žais kie­kiais, tad jo rei­kia gau­ti su mais­tu. Vi­ta­mi­no C po­vei­kis or­ga­niz­mui yra di­džiu­lis: jis bū­ti­nas ge­le­žies re­zorb­ci­jai, di­di­na leu­ko­ci­tų ak­ty­vu­mą ir or­ga­niz­mo at­spa­ru­mą už­kre­čia­mo­sioms li­goms, stip­ri­na imu­ni­te­tą, taip pat ap­sau­go ki­tus vi­ta­mi­nus nuo ok­si­da­ci­jos. Ge­riau­si šio vi­ta­mi­no šal­ti­niai – dai­gin­ti lę­šiai, liu­cer­nos, pu­pe­lės, ko­pūs­tai, kvie­čiai.

Dai­gin­ti ga­li kiek­vie­nas

Prieš dai­gi­nant sėk­las rei­kia jas pa­mir­ky­ti ke­tu­ris kar­tus di­des­nia­me van­dens kie­ky­je nei pa­čių sėk­lų tū­ris. Di­de­lės sėk­los – pu­pe­lės, lę­šiai, žir­niai, ne­lukš­ten­tos sau­lėg­rą­žos, kvie­čiai, – mir­ko­mos 12-15 val. Ma­žes­nės sėk­los – liu­cer­nų, do­bi­lų, gri­kių, ri­di­kė­lių – mir­ko­mos 6-8 va­lan­das. Ne­bū­ti­na mir­ky­ti sėk­lų, ku­rios van­de­ny­je iš­ski­ria glei­ves, pvz., li­nų, rap­sų, se­za­mų. Sėk­loms dai­gin­ti rei­ka­lin­ga 20-25 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra, tik so­jų sėk­los mėgs­ta tru­pu­tį že­mes­nę – 16-18 laips­nių. „Jei­gu bū­si­mie­siems dai­gams su­da­ro­mos tin­ka­mos są­ly­gos – švie­sa, tem­pe­ra­tū­ra ir drėg­mė, ta­da gam­ta iš­ju­di­na iš­ties di­de­les jė­gas ir vi­si sėk­lo­se sly­pin­tys tur­tai bū­na leng­vai įsi­sa­vi­na­mi“, – tvir­ti­na svei­kuo­lė.

Išb­rin­kus sėk­loms, nu­pil­tą van­de­nį ga­li­ma pa­nau­do­ti gė­lėms lais­ty­ti, sriu­bai vir­ti ir pan., nes ja­me su­si­kau­pę daug vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų ir en­zi­mų.

Iš­mir­ky­tas sėk­las ga­li­ma su­pil­ti į įvai­rią ta­rą – stik­lai­nį, du­be­nį, va­zo­nė­lį, krep­še­lį ar dro­bi­nį mai­še­lį – ir pa­sta­ty­ti tam­sio­je vie­to­je. Nus­ta­ty­ta, kad dai­gi­nant tam­so­je B gru­pės vi­ta­mi­nų kie­kis sėk­lo­se bū­na di­des­nis. Pri-k­lau­so­mai nuo rū­šies, sėk­los dai­gi­na­mos nuo 2 iki 5 die­nų. Šiuo lai­ko­tar­piu dygs­tan­čias sėk­las rei­kia bent po­rą kar­tų per die­ną su­drė­kin­ti, t. y. už­pil­ti van­de­niu ir vėl jį nu­pil­ti. Dai­gų il­gis ga­li bū­ti nuo ke­lių mi­li­met­rų iki ke­lių cen­ti­met­rų.

Dai­gus ga­li­ma lai­ky­ti šal­dy­tu­ve sep­ty­nias die­nas. Dau­giau­sia ver­tin­gų me­džia­gų juo­se yra pir­mo­mis die­no­mis.

Mais­tui dai­gin­tos sėk­los pa­pras­tai var­to­ja­mos kar­tu su jas gau­bian­čiais lukš­tais, ku­rių mais­ti­nė ver­tė ne­di­de­lė, ta­čiau gau­su ląs­te­lie­nos. Dai­gin­tų gri­kių ir sau­lėg­rą­žų lukš­tus pa­ta­ria­ma pa­ša­lin­ti, kai jie pa­tys at­si­ski­ria. Se­za­mo sėk­lų, sau­lėg­rą­žų, kvie­čių bū­na ma­ži dai­ge­liai, žir­nių, pu­pe­lių, pu­pų, liu­cer­nos, do­bi­lų – net ke­lių cen­ti­met­rų il­gio. Pas­ta­ruo­sius dai­gus ga­li­ma pa­nau­do­ti ir pa­tie­ka­lams pa­puoš­ti. Ankš­ti­nių kul­tū­rų dai­gus, iš­sky­rus žir­nių, re­ko­men­duo­ja­ma bent 3-5 min. ap­vir­ti ga­ruo­se, kad suir­tų juo­se esan­tys nuo­din­gi bal­ty­mai.

Ne tik svei­kas, bet ir daug įvai­res­nis

Su­dai­gin­ti grū­dai yra „gy­vi“, to­dėl žmo­gaus or­ga­niz­mui tei­kia la­bai daug ener­gi­jos. Be to, „gy­vie­ji“ pro­duk­tai or­ga­niz­me su­ke­lia šar­mi­nes reak­ci­jas, ku­rios su­lė­ti­na ok­si­da­ci­jos pro­ce­sus, ska­ti­nan­čius or­ga­niz­mo se­nė­ji­mą ir li­gų vys­ty­mą­si.

Nus­ta­ty­ta, kad dai­gin­to­se sėk­lo­se esan­čios bio­lo­giš­kai ak­ty­vios me­džia­gos ska­ti­na žmo­gaus or­ga­niz­me vyks­tan­čius re­ge­ne­ra­ci­jos pro­ce­sus, ša­li­na iš jo tok­si­nes me­džia­gas, lais­vuo­sius ra­di­ka­lus, nes jo­se gau­su an­tiok­si­dan­tų. Dai­guo­se esan­tis ka­lis sau­go rau­me­nis nuo at­ro­fi­jos. Var­to­jant dai­gin­tas sėk­las, ge­rė­ja virš­ki­ni­mas ir žar­ny­no pe­ris­tal­ti­ka, ma­žė­ja pil­vo pū­ti­mas, nes jo­se gau­su fer­men­tų, stip­rė­ja plau­kai ir jų šak­ne­lės, stab­do­mas plau­kų slin­ki­mas.

Dai­gai su­tei­kia dau­giau ga­li­my­bių ir ga­mi­nant mais­tą. Juos ga­li­ma val­gy­ti ža­lius ar­ba nau­do­ti kaip įvai­rių vir­tų ar­ba kep­tų pa­tie­ka­lų su­dė­ti­nį pro­duk­tą. Dai­gai idea­liai tin­ka sa­lo­toms, om­le­tams, bly­nams, su­muš­ti­niams, sriu­boms, pa­gar­dams, te­pi­niams, ypač – varš­kei pa­ska­nin­ti. „Švel­nioms sa­lo­toms tiks švel­naus sko­nio kvie­čių, avin­žir­nių, liu­cer­nos, įvai­rių pu­pe­lių, žir­nių ar­ba lę­šių dai­gai, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si šei­mi­nin­kė. – Pi­kan­tiš­kiems pa­tie­ka­lams – pi­pir­nės, ri­di­kė­lių, bu­ro­kė­lių ar­ba bro­ko­lių. Įvai­rių pu­pe­lių, žir­nių, avin­žir­nių dai­gai pui­kiai de­ra su karš­tai­siais pa­tie­ka­lais, bet ge­riau­sia juos ber­ti prieš pat bai­giant vir­ti. Sau­lėg­rą­žų ar­ba pu­pe­lių dai­gais bent iš da­lies ga­li­ma pa­keis­ti sa­lo­tų la­pus. Spal­vo­ti bu­ro­kė­lių dai­gai su­teiks pa­tie­ka­lui ne tik sko­nio, bet ir jį nu­spal­vins.“

Tin­ka­miau­sios – mėgs­ta­miau­sios

Pi­pir­nės dai­gai ma­ži­na cuk­raus kie­kį krau­jy­je ir ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą.

Ri­di­kė­lių dai­gai ge­ri­na virš­ki­ni­mą, pa­de­da ane­mi­jos iš­se­kin­tiems žmo­nėms.

Kvie­čių dai­gai di­di­na at­spa­ru­mą li­goms, ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je, stip­ri­na or­ga­niz­mą.

Žir­nių dai­gai re­ko­men­duo­ja­mi no­rint at­si­kra­ty­ti ant­svo­rio. Jie ma­žai ka­lo­rin­gi, tu­ri daug vi­ta­mi­nų, ypač vi­ta­mi­no C.

Sau­lėg­rą­žų dai­gai la­bai nau­din­gi akims. Jie ypač re­ko­men­duo­ja­mi trum­pa­re­giams. Šie dai­gai ra­mi­na ner­vus ir nor­ma­li­zuo­ja rūgš­čių bei šar­mų ba­lan­są virš­ki­na­ma­ja­me trak­te.

Lę­šių dai­gai nau­din­gi nu­si­l-pu­siems, li­guis­tiems žmo­nėms, ka­muo­ja­miems ane­mi­jos, per­ša­li­mo li­gų, bron­chi­to, pneu­mo­ni­jų. Jie pa­de­da grei­čiau su­stip­rė­ti po ope­ra­ci­jų.

So­jų dai­guo­se yra tiek daug ami­no­rūgš­čių, kad jų už­tek­tų net spor­ti­nin­kui. Šie dai­gai pa­de­da pa­ša­lin­ti cho­les­te­ro­lio per­tek­lių, stip­ri­na ke­pe­nis, ge­ri­na ka­sos veik­lą, efek­ty­viai gy­do lė­ti­nį nuo­var­gį ir ne­mi­gą.

Gri­kių dai­gai efek­ty­vūs ser­gant dia­be­tu ir hi­per­ten­zi­ja. Jie stip­ri­na krau­ja­gys­lių sie­ne­les, di­di­na he­mog­lo­bi­no kie­kį, gy­do an­gi­ną ir bron­chi­tą.

Mo­liū­gų dai­gai ge­ri­na ly­ti­nę funk­ci­ją, ska­ti­na vai­sin­gu­mą. Sėk­lo­se yra daug cin­ko, ku­ris la­bai svar­bus sme­ge­nims.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Vido Venslaviškio nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys