2018 12 14, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Uogos – ne tik maistas, bet ir vaistas   print
2013-06-27
Va­sa­ra mus dos­niai vai­ši­na įvai­riau­sio­mis uo­go­mis. Svei­ka­tos ži­no­vai tvir­ti­na, kad uo­gas val­gy­ti svei­ka. Uo­go­mis su­stip­ri­na­mas or­ga­niz­mas. Per­ša­lus, pra­dė­jus ko­sė­ti ar čiau­dė­ti rei­kia kib­ti į uo­gas, ku­rios tu­ri kuo dau­giau vi­ta­mi­no C. Šis vi­ta­mi­nas stip­ri­na imu­ni­nę sis­te­mą.

Braš­kės


Braš­kės – vie­nos ska­niau­sių uo­gų. Iš­tir­ta, kad braš­kė­se yra daug an­tiok­si­dan­tų. Jos – pui­kus vais­tas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, nes ge­ri­na šir­dies dar­bą. Krau­ja­gys­lės tam­pa elas­tin­ges­nės. Su­ma­žė­ja krau­jos­pū­dis. Taip stab­do­mas net or­ga­niz­mo se­nė­ji­mas.

Ty­ri­mai ro­do, kad an­tiok­si­dan­tai pa­de­da neut­ra­li­zuo­ti nei­gia­mą lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kį or­ga­niz­mui. An­tiok­si­dan­tai stip­ri­na žmo­gaus imu­ni­nę sis­te­mą.

Braš­kė­se yra daug ka­lio, mi­ne­ra­lų, ku­rie pa­de­da re­gu­liuo­ti elekt­ro­li­tų kie­kį. To­dėl su­ma­žė­ja ri­zi­ka, kad iš­tiks šir­dies prie­puo­lis ar in­sul­tas. Braš­kė­se gau­su me­džia­gų, ku­rios rei­ka­lin­gos rau­do­nų­jų krau­jo kū­ne­lių ga­my­bai. Braš­kės tu­ri daug vi­ta­mi­no C. Su­val­gius 100 gra­mų braš­kių, gau­na­me bū­ti­ną šio vi­ta­mi­no pa­ros do­zę. Braš­kė­se dar yra B2, B5, B6, vi­ta­mi­no K. Braš­kės tu­ri daug fo­lio rūgš­ties (vi­ta­mi­no B9), ku­ri ge­ri­na at­min­tį.

Braš­kė­se taip pat yra ome­ga rie­bių­jų rūgš­čių. Yra mik­roe­le­men­tų: ge­le­žies, ka­lio, kal­cio. Yra ir mag­nio, ku­ris stip­ri­na šir­dį, kau­lus, dan­tis bei ner­vų sis­te­mą.

Aiš­ki­na­ma, kad braš­kė­se esan­tis cin­kas di­di­na ly­ti­nį po­trau­kį.

Braš­kės ba­li­na dan­tis. Ži­no­ma, kad vai­sių rūgš­tys pa­ša­li­na dė­mes nuo dan­tų. Tad braš­kės ga­ba­lė­liu rei­kia pa­trin­ti dan­tis ir dan­te­nas. Braš­kės tin­ka vei­do kau­kėms.

Že­muo­gės

La­bai ver­tin­gos braš­kių gi­mi­nai­tės že­muo­gės. Jų uo­go­se yra 10–15 pro­cen­tų cuk­raus, fi­ton­ci­dų, or­ga­ni­nių rūgš­čių, daug įvai­rių vi­ta­mi­nų, fo­lio rūgš­ties, rau­gi­nių me­džia­gų, kal­cio, ni­ke­lio, mo­lib­de­no, cin­ko, ni­ke­lio, ko­bal­to, ar­se­no. Uo­gų sėk­ly­tė­se yra ge­le­žies. Uo­go­se yra bio­lo­giš­kai ak­ty­vių me­džia­gų, ku­rios ska­ti­na ga­min­tis rau­do­nuo­sius krau­jo kū­ne­lius.

Pa­ta­ria­ma že­muo­gė­mis gy­dy­ti avi­ta­mi­no­zę, po­dag­rą, hi­per­to­ni­ją, ma­žak­rau­jys­tę, ate­rosk­le­ro­zę. Že­muo­gių uo­gos ga­li pa­dė­ti ser­gant skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­ge. Liau­dies me­di­kai pa­ta­ria že­muo­gė­mis iš or­ga­niz­mo net kir­mė­les vai­ky­ti. Že­muo­gės su­stab­do žar­ny­ne pu­vi­mo pro­ce­są, ša­li­na iš or­ga­niz­mo kenks­min­gas me­džia­gas, cho­les­te­ro­lį.

Ka­dan­gi uo­gų sul­tys pa­si­žy­mi an­ti­sep­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis, jo­mis svei­ka ska­lau­ti bur­ną ir gerk­lę esant už­de­gi­mams. Kram­tant že­muo­ges ga­li­ma net dan­tų ak­me­nis iš­tir­pin­ti.

Že­muo­gių uo­gos bei ar­ba­tos tai­so žmo­nių, ser­gan­čių šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, svei­ka­tą. Džio­vin­tų že­muo­gių uo­gų ar­ba­ta ma­ži­na karš­čia­vi­mą. Ta­čiau leng­viau su­si­džio­vin­ti že­muo­gių la­pų, ku­rie ir­gi ver­tin­gi. La­puo­se yra rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nio alie­jaus, gli­ko­zi­dų, al­ka­loi­dų, vi­ta­mi­no C, B gru­pės vi­ta­mi­nų, fos­fo­ro drus­kų, sa­li­ci­lo rūgš­ties, fla­vo­noi­dų.

Liau­dies me­di­ci­no­je že­muo­gių la­pų ant­pi­las var­to­ja­mas krau­ja­vi­mui stab­dy­ti. Šis ant­pi­las ska­ti­na šla­pi­mo sky­ri­mą­si, stip­ri­na or­ga­niz­mą, ge­ri­na me­džia­gų apy­kai­tą. Tam rei­kia šaukš­tą su­smul­kin­tų la­pų už­pil­ti stik­li­ne ver­dan­čio van­dens ir pa­lai­ky­ti va­lan­dą, kad pri­trauk­tų. Ger­ti po pu­sę stik­li­nės 3–4 kar­tus per die­ną.

Ga­li­ma že­muo­gė­mis ir pa­si­gra­žin­ti. Kos­me­to­lo­gai že­muo­gių uo­gų kau­kė­mis stang­ri­na vei­do odą, ly­gi­na raukš­les, ba­li­na straz­da­nas bei sau­lės "pa­do­va­no­tas" pig­men­ti­nes dė­mes.

Avie­tės



Avie­čių uo­go­se yra sa­li­ci­lo rūgš­ties. Avie­tės tu­ri vi­ta­mi­nų C, B1, B2, PP, ka­ro­ti­no. Yra me­džia­gų, ku­rios slo­pi­na ate­rosk­le­ro­zę. Avie­tė­se gau­su fruk­to­zės, to­dėl uo­gos tin­ka žmo­nėms, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu. Ge­riau­sia val­gy­ti švie­žias avie­tes. Jos mal­ši­na troš­ku­lį, ge­ri­na virš­ki­ni­mą. At­sar­gai ga­li­ma su­si­džio­vin­ti, iš­si­sunk­ti sul­čių, iš­si­vir­ti uo­gie­nės, kom­po­to. Nep­ra­leis­ki­te pro­gos iki so­ties pri­si­val­gy­ti švie­žių avie­čių.

Per­ša­lus pa­ta­ria­ma ger­ti avie­čių ar­ba­tą su me­du­mi. Švie­žio­se, džio­vin­to­se, vir­to­se uo­go­se ir la­puo­se esan­ti sa­li­ci­lo rūgš­tis pa­de­da nu­ga­lė­ti per­ša­li­mo li­gas, ska­ti­na pra­kai­ta­vi­mą, ma­ži­na tem­pe­ra­tū­rą, leng­vi­na at­si­ko­sė­ji­mą. Avie­čių ar­ba­tai rei­kia dvie­jų šaukš­te­lių džio­vin­tų uo­gų ar la­pų su ša­ke­lė­mis. Užp­li­ko­ma stik­li­ne ver­dan­čio van­dens ir pa­lie­ka­ma pus­va­lan­džiui, kad pri­trauk­tų. Ši ar­ba­ta pa­dės ir ser­gant an­gi­na ar esant bur­nos glei­vi­nės už­de­gi­mui.

Vais­ta­žo­li­nin­kai tvir­ti­na, kad dar ver­tin­ges­nė ar­ba­ta iš džio­vin­tų avie­čių uo­gų ir la­pų kar­tu su erš­kė­čių vai­siais, ser­ben­tų ir bruk­nių la­pais. Vis­kas su­mai­šo­ma ly­gio­mis da­li­mis ir 2 šaukš­tai mi­ši­nio už­pli­ko­mi stik­li­ne ver­dan­čio van­dens. Pa­sal­di­na­ma me­du­mi.

Ger­vuo­gės

Ger­vuo­gių uo­go­se, kaip ir avie­tė­se, daug vi­ta­mi­nų – ypač C, E. Yra ka­ro­ti­no, gliu­ko­zės, fruk­to­zės, or­ga­ni­nių rūgš­čių. Ger­vuo­gė­se yra rūgš­ties, ku­ri yra stip­rus an­tiok­si­dan­tas, sau­gan­tis žmo­gaus ląs­te­les nuo kenks­min­go lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kio. Ma­no­ma, kad ger­vuo­gė­se esan­čios me­džia­gos pa­de­da iš­veng­ti vė­ži­nių ląs­te­lių po­ky­čių, stab­do se­nė­ji­mą. Gy­do­mų­jų ger­vuo­gių sa­vy­bių tu­ri uo­go­se esan­tys vi­ta­mi­nas C ir ce­liu­lio­zė. Pa­de­da iš­veng­ti bak­te­ri­nių in­fek­ci­jų, re­gu­liuo­ja virš­ki­ni­mą.

Ger­vuo­gių la­pų ir me­det­kų žie­dų nuo­vi­rai pa­si­žy­mi bak­te­ri­ci­di­nė­mis sa­vy­bė­mis, slo­pi­na žar­ny­no už­de­gi­mą. Liau­dies me­di­ci­no­je ger­vuo­gių uo­gos var­to­ja­mos inks­tų ir šla­pi­mo pūs­lės li­goms gy­dy­ti. Ger­vuo­gių žie­dų nuo­vi­ru ga­li­ma va­ly­ti rie­bią odą. Ger­vuo­gių la­pų nuo­vi­ras nau­do­ja­mas drė­ki­na­mų­jų šam­pū­nų ga­my­bai.

Ger­vuo­gių uo­gų kau­kė pui­kiai at­gai­vi­na pa­var­gu­sią odą. Tam 2 šaukš­te­liai su­trin­tų ger­vuo­gių su­mai­šo­mi su iš­plak­tu kiau­ši­nio bal­ty­mu ir už­te­pa­mi ant vei­do. Pa­lai­ko­me 20 mi­nu­čių ir nu­prau­sia­me šil­tu van­de­niu.

Juo­die­ji ser­ben­tai



Juo­dų­jų ser­ben­tų uo­go­se yra iki 16 pro­cen­tų cuk­raus. Yra fruk­to­zės, vi­ta­mi­nų C, P, B1 ir ka­ro­ti­no. Yra cit­ri­nos ir obuo­lių or­ga­ni­nių rūgš­čių. Uo­gos tu­ri pek­ti­nų, rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nio alie­jaus, fla­vo­noi­dų. Yra mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų: kal­cio, mag­nio, fos­fo­ro, bo­ro, ge­le­žies. Juo­dų­jų ser­ben­tų la­puo­se ir­gi yra vi­ta­mi­no C, ete­ri­nio alie­jaus, fi­ton­ci­dų ir ki­tų veik­lių­jų me­džia­gų. Ly­gi­nant su ki­tais vi­ta­mi­nin­gai­siais au­ga­lais, juo­do­jo ser­ben­to ir erš­kė­čio uo­go­se yra dau­giau­sia vi­ta­mi­no C. Ser­ben­te yra daug ir B gru­pės vi­ta­mi­nų bei pro­vi­ta­mi­no A. Me­di­ci­no­je juo­dų­jų ser­ben­tų uo­gos var­to­ja­mos šla­pi­mui va­ry­ti. Uo­gos tu­ri už­de­gi­mą slo­pi­nan­čių, vi­du­ria­vi­mą stab­dan­čių ir cuk­raus kie­kį ma­ži­nan­čių sa­vy­bių. Ser­ben­tų uo­go­se esan­čios veik­lio­sios me­džia­gos to­ni­zuo­ja šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mą, re­gu­liuo­ja krau­jo spau­di­mą. Pa­de­da ser­gant bron­chi­tu, la­rin­gi­tu, gast­ri­tu. Ser­ben­tų pre­pa­ra­tais gy­do­ma avi­ta­mi­no­zė, są­na­rių už­de­gi­mai.

Juo­dų­jų ser­ben­tų uo­go­se esan­tys pek­ti­nai stip­ri­na žar­ny­no pe­ris­tal­ti­ką ir slo­pi­na virš­ki­na­mo­jo trak­to už­de­gi­mą. Uo­gos su­ge­ba pa­ša­lin­ti iš or­ga­niz­mo sun­kiuo­sius me­ta­lus: švi­ną, gyv­si­dab­rį, stron­cį. Ge­riant juo­dų­jų ser­ben­tų uo­gų ir la­pų ar­ba­tą, žar­ny­ne su­ma­žė­ja pu­vi­mo pro­ce­sai, nes ete­ri­nis alie­jus tu­ri de­zin­fe­kuo­jan­čių sa­vy­bių.

Uo­gų de­da­ma į vi­ta­mi­ni­nių ar­ba­tų mi­ši­nius, ku­rie var­to­ja­mi kaip po­li­vi­ta­mi­ni­nė prie­mo­nė. Juo­dų­jų ser­ben­tų sul­tys ge­ria­mos, kai su­ma­žė­ja skran­džio sul­čių rūgš­tin­gu­mas. Pa­ta­ria­ma kuo dau­giau juo­dų­jų ser­ben­tų uo­gų val­gy­ti, kai daž­nai krau­juo­ja iš no­sies ar krau­juo­ja dan­te­nos. Juo­dų­jų ser­ben­tų nuo­vi­rui už­ten­ka 2 val­go­mų­jų šaukš­tų džio­vin­tų ser­ben­tų uo­gų. Jos už­pi­la­mos stik­li­ne van­dens ir už­vi­ri­na­ma. Ge­ria­ma po 1 val­go­mą­jį šaukš­tą tris kar­tus per die­ną prieš val­gį.

Ver­ta ne tik uo­gie­nės pa­si­da­ry­ti, bet ir su­si­džio­vin­ti ser­ben­tų la­pų. Ta­da bus ga­li­ma pa­si­da­ry­ti už­pi­lo. Tam 5 val­go­muo­sius šauk­tus smul­kin­tų ser­ben­tų la­pų rei­kės už­pli­ky­ti 2 stik­li­nė­mis karš­to van­dens. Ta­da pa­kai­ti­na­ma ant silp­nos ug­nies 2 ar 3 mi­nu­tes. Pa­lie­ka­ma dviem va­lan­doms nu­si­sto­vė­ti. Nu­koš­to už­pi­lo ge­ria­ma po stik­li­nę tris kar­tus per die­ną prieš val­gį. Jei­gu skau­dą gerk­lę, rei­kia 4 šaukš­tus juo­dų­jų ser­ben­tų sul­čių su­mai­šy­ti su šaukš­tu me­daus. Pri­dė­ti 2 šaukš­tus cit­ri­nos sul­čių. Ger­ti ma­žais gurkš­ne­liais ry­tą ir va­ka­re.

Ag­ras­tai



Nus­ta­ty­ta, kad juo­se yra vi­ta­mi­no C bei B gru­pės vi­ta­mi­nų, pro­vi­ta­mi­no A. Uo­go­se yra iki 15 pro­cen­tų cuk­raus, daug ląs­te­lie­nos, or­ga­ni­nių rūgš­čių. Gra­žus mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų są­ra­šas: fos­fo­ras, va­ris, ka­lis, ge­le­žis, jo­das, man­ga­nas, fluo­ras, cin­kas, ko­bal­tas... Uo­gos tu­ri rau­gų, ver­tin­gų fe­no­lio jun­gi­nių, fo­lio rūgš­ties. Tam­sių uo­gų ag­ras­tuo­se yra vi­ta­mi­no P. Ag­ras­tai gi­ria­mi už tai, kad juo­se yra pek­ti­nų, su­ge­ban­čių iš žmo­gaus or­ga­niz­mo pa­ša­lin­ti sun­kiuo­sius me­ta­lus.

Pa­ta­ria­ma ag­ras­tus, kaip die­ti­nį val­gį, val­gy­ti tiek vai­kams, tiek suau­gu­sie­siems. Švie­žios uo­gos var­to­ja­mos no­rint pa­ska­tin­ti šla­pi­mo iš­sis­ky­ri­mą. Pa­de­da ser­gant inks­tų ir šla­pi­mo pūs­lės li­go­mis. Ag­ras­tų uo­gų val­gy­ti tu­rė­tų žmo­nės, ser­gan­tys kai ku­rio­mis virš­ki­ni­mo trak­to li­go­mis, su­tri­kus me­džia­gų apy­kai­tai.

Kas­dien ag­ras­tų rei­kė­tų val­gy­ti ser­gant ate­rosk­le­ro­ze, hi­per­to­ni­ja, ma­žak­rau­jys­te.

Kai ku­rie liau­dies me­di­ci­nos ži­no­vai sa­ko, kad ag­ras­tai ne­lei­džia su­si­da­ry­ti ir vys­ty­tis aug­liams. Tvir­ti­na­ma, kad ne­te­kus krau­jo, ag­ras­tai pa­de­da at­sta­ty­ti jį, nes uo­go­se yra fo­lio rūgš­ties. Esant chro­niš­kam vi­du­rių už­kie­tė­ji­mui , ag­ras­tai ne tik pa­dės šią ne­ga­lią įveik­ti, bet ir nu­slo­pins pil­vo skaus­mus.

Neį­ti­kė­ti­na, ta­čiau ag­ras­tų pa­ta­ria­ma val­gy­ti ir su­vi­du­ria­vus. Po 2–3 sa­vai­čių gy­dy­mo­si ag­ras­tų uo­go­mis, vi­du­riai ims veik­ti be prie­kaiš­tų. Se­no­vė­je esant gerk­lės už­de­gi­mui bu­vo iš­spau­džia­mos švie­žių ag­ras­tų sul­tys, su­mai­šo­mos su me­du­mi – taip pui­kiai bei grei­tai už­ge­si­na­mas už­de­gi­mas.

Ka­dan­gi ag­ras­tai su­si­tvar­ko su už­de­gi­mais, ag­ras­tų sul­tys pa­de­da nu­si­de­gi­nus lau­ki­niais au­ga­lais, gy­do įvai­rius odos iš­bė­ri­mus.

Ag­ras­tai ga­li pa­dė­ti su­blog­ti. Tam rei­kia, at­si­sa­kius ka­lo­rin­ges­nio mais­to, 3–4 sa­vai­tes sau­jo­mis val­gy­ti ag­ras­tus. Svei­kos mi­ty­bos ži­no­vai sa­ko, kad kiek­vie­nas sa­vo svei­ka­tą sau­gan­tis pi­lie­tis kas­met tu­ri su­val­gy­ti – švie­žių ar per­dirb­tų – bent 2 ki­log­ra­mus ag­ras­tų. Ag­ras­tų ne­pa­tar­iama val­gy­ti ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu, skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­ge, en­te­ro­ko­li­tu bei ko­li­tu.

Pu­ti­nai

Vais­tams var­to­ja­ma pu­ti­no žie­vė ir uo­gos. Uo­gas pa­ta­ria­ma skin­ti po pir­mų­jų šal­nų, nes jos tam­pa sal­des­nės ir iš­nyks­ta spe­ci­fi­nis kva­pas. Ski­na­ma kar­tu su vais­ko­čiais, nes uo­gos leng­vai me­cha­niš­kai pa­žei­džia­mos. Džio­vin­ti ga­li­ma lau­ke pa­vė­sy­je ar­ba pa­lė­pė­je. Jei­gu džio­vi­na­ma džio­vyk­lo­se ar­ba or­kai­tė­je, tem­pe­ra­tū­ra tu­ri bū­ti apie 40 laips­nių. Kai uo­gos iš­džiū­va, vais­ko­čiai pa­ša­li­na­mi.

Žie­vė lu­pa­ma anks­ti pa­va­sa­rį, ba­lan­džio ir ge­gu­žės mė­ne­siais, tuo me­tu ji leng­vai at­si­ski­ria nuo jau­nų ša­ke­lių. Žie­vę pa­ta­ria­ma su­smul­kin­ti ir iš­džio­vin­ti lau­ke. Pu­ti­no uo­gų ne­pa­tar­ti­na var­to­ti, kai su­ma­žė­jęs krau­jo spau­di­mas, kai lai­ko­si la­bai aukš­ta kū­no tem­pe­ra­tū­ra, jei žmo­gus lin­kęs vi­du­riuo­ti.

Pu­ti­no uo­gos tin­ka ser­gan­tiems šir­dies li­go­mis, kai pa­daž­nė­jęs šir­dies pla­ki­mas, kai se­rga­ma ko­li­tu, skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­ge. Pa­de­da, jei­gu daž­nai už­kie­tė­ja vi­du­riai. Pa­ta­ria­ma 3–4 kar­tus per die­ną su­val­gy­ti po 1 šaukš­tą pu­ti­no uo­gų pu­sę va­lan­dos prieš val­gį. Uo­gas rei­kia val­gy­ti ne­sku­bant: po vie­ną, kuo il­giau pa­lai­kant bur­no­je. Ga­li­te val­gy­ti ir džio­vin­tų pu­ti­no uo­gų, tik jas prieš tai rei­kia va­lan­dą pa­mir­ky­ti ver­dan­čia­me van­de­ny­je. Tin­ka val­gy­ti ir at­šil­dy­tos šal­dy­tas uo­gas.

Aukš­tam krau­jo spau­di­mui ir ko­su­liui gy­dy­ti su­trin­tos pu­ti­no uo­gos su­mai­šo­mos su me­du­mi. Jei­gu stai­ga pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą, ją nu­stos skau­dė­ti iš­gė­rus pu­ti­nų uo­gų sul­čių. Sul­tys pa­de­da nuo aukš­to krau­jo spau­di­mo. Tam 3 kar­tus per die­ną ge­ria­ma po ket­vir­ta­da­lį stik­li­nės pu­ti­nų uo­gų sul­čių. Ge­riant sul­tis ne tik li­gos pa­bėgs, bet ir su­stip­rės šir­dis bei cent­ri­nė ner­vų sis­te­ma.

Pa­ren­gė Fe­lik­sas GRUNS­KIS

"Šiaulių kraštas"

www.skrastas.lt


Vido Venslaviškio nuotr.


Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys