2018 08 17, Penktadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Me­dus – ver­tin­giau­sias vais­tas iš gam­tos   print
2013-09-10
Nuo neat­me­na­mų lai­kų me­dus žmo­nėms bu­vo ne tik gar­du­my­nas, bet ir vais­tas nuo vi­sų li­gų. Se­no­vės grai­kai ti­kė­jo, kad jis ga­li pail­gin­ti gy­ve­ni­mą, su­teik­ti žva­lu­mo ir iš­sau­go­ti dar­bin­gu­mą iki ži­los se­nat­vės. Ang­li­jos rū­mų da­mos iš­trink­tus plau­kus tep­da­vo me­du­mi, kad šie bū­tų svei­ki ir bliz­gė­tų. Pran­cū­zi­jos jau­na­ve­džiai, ti­kė­da­mie­si bū­ti vai­sin­gi, mė­ne­sį ger­da­vo me­daus gė­ri­mus. Taip at­si­ra­do „me­daus mė­nuo“. Lie­tu­viai taip pat dau­ge­lį li­gų re­ko­men­duo­ja gy­dy­ti me­du­mi, po kruo­pe­ly­tę su­ne­šio­tą iš įvai­rių au­ga­lų.

Vais­tas nuo vi­sų li­gų

Svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­guo­to­jas, bi­ti­nin­kas Jo­nas Pet­ru­tis tvir­ti­na, kad svei­ka­tai stip­rin­ti rei­kia nau­do­ti tik na­tū­ra­lų ko­ky­biš­ką me­dų, ku­ris tu­ri bū­ti rei­kia­mos kon­sis­ten­ci­jos, ge­ro sko­nio, be pa­ša­li­nių kva­pų. Per pa­rą bi­ti­nin­kas pa­ta­ria per 3-4 kar­tus su­val­gy­ti 50-100 g me­daus.

„No­rė­da­mi pa­dė­ti or­ga­niz­mui leng­viau įsi­sa­vin­tų me­dų, iš­tir­pin­ki­te jį šil­ta­me vi­rin­ta­me van­de­ny­je. Me­dus, ypač lie­pų, var­to­ja­mas vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų už­de­gi­mo at­ve­jais kaip an­ti­bak­te­ri­nė ir ko­su­lį ma­ži­nan­ti prie­mo­nė“, – sa­ko bi­ti­nin­kas ir siū­lo se­niau ge­rai ži­no­tą, tik da­bar šiek tiek pri­mirš­tą re­cep­tą. Rei­kia cit­ri­ną pa­vi­rin­ti ke­le­tą mi­nu­čių, kol su­minkš­tės ode­lė, sul­tis iš­spaus­ti į stik­li­nę, įpil­ti du val­go­muo­sius šaukš­tus gli­ce­ri­no, iš­mai­šy­ti, iki stik­li­nės vir­šaus pri­pil­ti skys­to me­daus, vėl iš­mai­šy­ti. Ko­sė­jant silp­nai, prieš nak­tį re­ko­men­duo­ja­ma iš­ger­ti ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį šio mi­ši­nio. Jei ko­su­lys stip­res­nis, do­zė ga­li bū­ti di­des­nė. Siū­lo­ma gy­do­mo­ji prie­mo­nė nau­din­ga tiems, ku­riems ki­tos ne­pa­de­da.

Me­dus leng­vi­na ki­tų vais­tų įsi­sa­vi­ni­mą, švel­ni­na jų ša­lu­ti­nį po­vei­kį, su­ma­ži­na skran­džio sul­čių rūgš­tin­gu­mą. Šis dau­ge­lį vais­tų len­kian­tis na­tū­ra­lus pro­duk­tas pa­de­da ir ta­da, kai skran­džio sul­ty­se rūgš­ties trūks­ta, tik tuo­met me­dų val­gy­ti rei­kia 10 min. prieš val­gį, už­ge­riant šal­tu van­de­niu. Me­dus re­ko­men­duo­ja­mas ser­gant skran­džio opa­li­ge, tik gy­dan­tis me­du­mi, anot bi­ti­nin­ko, rei­kia bū­ti kant­riems, nes gy­dy­mas trun­ka ke­le­tą mė­ne­sių. Me­daus tir­pa­las ypač tin­ka se­ny­vo am­žiaus žmo­nėms žar­ny­no pe­ris­tal­ti­kai suak­ty­vin­ti, tu­rint po­lin­kį vi­du­riams už­kie­tė­ti.

Be to, jis ge­ri­na ke­pe­nų funk­ci­ją, ska­ti­na tul­žies nu­te­kė­ji­mą, pa­de­da įveik­ti lė­ti­nes ke­pe­nų li­gas.Va­ka­re iš­ger­tas me­daus tir­pa­las ypač tin­ka ner­vin­giems žmo­nėms, nes yra įro­dy­ta, kad re­tie­ji me­daus jun­gi­niai, fer­men­tai, vi­ta­mi­nai ir or­ga­ni­nės rūgš­tys tei­gia­mai vei­kia žmo­gaus ner­vus. Tiems, ku­rie nak­tį sun­kiai už­mie­ga ar­ba už­mi­gę grei­tai pra­bun­da, bi­ti­nin­kas pa­ta­ria po va­ka­rie­nės už­si­gar­džiuo­ti šaukš­tu me­daus. Ne iš pirš­to lauž­tos kal­bos, kad duo­dant me­daus tir­pa­lo vai­kams, šie spar­čiau au­ga, bū­na at­spa­res­ni in­fek­ci­nėms li­goms, ge­riau virš­ki­na­mas mais­tas. Bi­ti­nin­kas sa­ko, kad ver­ta ti­kė­ti ir žen­še­nio šak­nies bei me­daus ant­pi­lo, var­to­ja­mo nuo neat­me­na­mų lai­kų, kaip am­žių il­gi­nan­čios prie­mo­nės, ste­buk­lin­go­mis ga­lio­mis.

Re­tas ku­ris nė­ra val­gęs ko­ri­nio me­daus. To­kį me­dų rei­kia kram­ty­ti kaip kram­to­mą­ją gu­mą, ži­no­ma, vaš­ko neišsp­jau­ti, o su­rink­ti. Kram­tant sei­lės tir­pi­na ak­ty­vią­sias vaš­ko me­džia­gas, ku­rios tei­gia­mai vei­kia dan­tis. Su me­du­mi kram­to­mas vaš­kas vei­kia ir kvė­pa­vi­mo ta­kus. Ti­ki­ma, kad iki 16 me­tų kram­čiu­sie­ji me­dų su ko­riais be­veik ne­ser­ga slo­ga ar ki­to­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis.

„Mū­sų pro­tė­viai val­gė me­dų su ko­riais ir duo­ne­le, gal­būt net ir su pe­rais, to­dėl il­gai iš­sau­go­da­vo svei­kus dan­tis“, – svars­to bi­ti­nin­kas.

Trūks­ta tin­ka­mo po­žiū­rio į gam­tos do­va­nas

Anot bi­ti­nin­ko, žmo­nės dar ma­žai ži­no apie žie­da­dul­kių, pi­kio, bi­čių duo­ne­lės, pie­ne­lio ge­rą­sias sa­vy­bes ir jų įta­ką or­ga­niz­mui. „Na­muo­se tu­rė­tų bū­ti ne tik me­daus, bet ir bi­čių duo­ne­lės, pie­ne­lio, pi­kio, žie­da­dul­kių. Vis­ką, kas yra avi­ly­je, ga­li­ma pa­nau­do­ti žmo­nių svei­ka­tos la­bui“, – sa­ko bi­ti­nin­kas. Vi­si šie pro­duk­tai – de­tok­si­ka­ci­jos, imu­ni­te­to ap­sau­gos prie­mo­nė, hor­mo­nas, na­tū­ra­lūs an­ti­bio­ti­kai.

Bi­čių pie­ne­lis yra la­bai nau­din­ga ir bio­lo­giš­kai ak­ty­vi, bet dau­ge­lio neį­ver­tin­ta me­džia­ga. Tai gels­va, ait­ri, rūgš­to­ka ty­re­lė, ku­rios di­džiau­sią da­lį su­da­ro van­duo. Moks­li­nin­kai su­skai­čia­vo, kad ja­me yra 11,15% bal­ty­mų, 8,94% ang­lia­van­de­nių, 5,61% rie­ba­lų ir 0,81% mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, vi­sos žmo­gaus or­ga­niz­mui bū­ti­nos ami­no rūgš­tys, vi­si B gru­pės vi­ta­mi­nai, yra vi­ta­mi­no C, vi­ta­mi­no A pro­vi­ta­mi­no ka­ro­ti­no, pan­to­te­no rūgš­ties. Bi­čių pie­ne­lis itin ver­ti­na­mas dėl sti­mu­liuo­jan­čio sme­ge­nų po­vei­kio. Jo dė­ka pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta, dar­bin­gu­mas.

„Vi­si bi­čių pro­duk­tai pa­de­da įveik­ti stre­są, ta­čiau bi­čių pie­ne­lis su stre­su su­si­do­ro­ja veiks­min­giau­siai, – už­tik­ri­na bi­ti­nin­kas. – Jį rei­kia lai­ky­ti šal­dy­mo ka­me­ro­je, prieš var­to­jant išė­mus pa­lai­ky­ti 2-3 min. kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je. Rei­kia stik­li­ne men­te­le paim­ti ry­žio dy­džio ga­ba­lė­lį, įsi­dė­ti po lie­žu­viu, o in­dą vėl įdė­ti į šal­dy­tu­vą. Po lie­žu­viu ge­riau­sia lai­ky­ti tol, kol vi­siš­kai iš­tirps ir bus nu­ry­tas su sei­lė­mis.“

Žie­da­dul­kės – rū­ka­lių or­ga­niz­mui stip­rin­ti

Mėgs­tan­tiems dū­mą bi­ti­nin­kas pa­ta­ria val­gy­ti me­dų su žie­da­dul­kė­mis ar­ba bi­rias žie­da­dul­kes, ku­rio­se yra itin daug vi­ta­mi­nų, ypač C, A, E, ir an­tiok­si­dan­tų, itin svar­bių vė­žio li­gų pro­fi­lak­ti­kai. „Įvai­rių rū­šių žie­da­dul­kių iš­vaiz­da ir su­dė­tis ski­ria­si, to­dėl var­to­jant ne­de­rė­tų ap­si­ri­bo­ti tik vie­nos rū­šies žie­da­dul­kė­mis“, – pa­ta­ria bi­ti­nin­kas.

Šis pro­duk­tas ge­ri­na ape­ti­tą, nor­ma­li­zuo­ja virš­ki­ni­mo trak­to funk­ci­ją, vei­kia krau­jo ga­my­bos or­ga­nus, di­di­na he­mog­lo­bi­no ir erit­ro­ci­tų kie­kį krau­jy­je, to­dėl ypač tin­ka ser­gant ma­žak­rau­jys­te. Žie­da­dul­kes pa­tar­ti­na čiulp­ti bur­no­je ir tik ta­da nu­ry­ti ar­ba var­to­ti su­mai­šy­tas su me­du­mi. Ga­li­ma iš­va­ka­rė­se ar bent ke­lias va­lan­das pa­merk­ti stik­li­nė­je van­dens, kad iš­brink­tų bran­duo­liai, ir ger­ti pa­pil­do­mai už­ge­riant. Tin­ka var­to­ti su rūgš­čiais pie­no pro­duk­tais, jo­gur­tu, rūg­pie­niu, nes or­ga­niz­mas pui­kiai pa­si­sa­vi­na juo­se esan­čią pie­no rūgš­tį, ku­ri re­gu­liuo­ja skran­džio ir žar­ny­no veik­lą. Žie­da­dul­kes ska­nu val­gy­ti ir su ja­vai­niais.

Ne tik su­si­rgus

Kom­piu­te­riu dir­ban­tiems, ne­re­gu­lia­riai val­gan­tiems, pa­gy­ve­nu­siems ir se­niems žmo­nėms bi­ti­nin­kas pa­ta­ria val­gy­ti bi­čių duo­ne­lę, ku­rio­je daug B gru­pės, A, E, PP, C vi­ta­mi­nų, se­le­no, cin­ko, ge­le­žies, to­dėl stip­ri­na re­gė­ji­mą, at­min­tį ir klau­są. Ji iš­si­ski­ria an­ti­mik­ro­bi­niu, an­ti­tok­si­niu, prieš­gry­be­li­niu po­vei­kiu, pui­kiai at­ku­ria bak­te­ri­jų pu­siaus­vy­rą žar­ny­ne.

„Tai la­bai ver­tin­gas pro­duk­tas, tu­rin­tis be­veik vi­sas su­ba­lan­suo­tas mais­to me­džia­gas, rei­ka­lin­gas or­ga­niz­mui, o sa­vo ka­lo­rin­gu­mu pri­lygs­tan­tis mil­tams, ry­žiams ar žir­niams“, – sa­ko bi­ti­nin­kas.

Svei­kiems žmo­nėms per die­ną pa­kan­ka 1-2 šaukš­te­lių bi­čių duo­ne­lės. Jei virš­ki­ni­mo sis­te­ma jaut­res­nė, bi­čių duo­ne­lę ge­riau var­to­ti iš­tirp­dy­tą.

Pi­kis da­ro ste­buk­lus

Bi­čių pi­kis – nuo me­džių pum­pu­rų, jau­nų ša­ke­lių, la­pų su­rink­ta sa­kin­ga gel­to­nos ar žals­vos spal­vos ma­lo­naus kva­po bio­lo­giš­kai ak­ty­vi me­džia­ga. Kuo jis se­nes­nis, tuo spal­va tam­ses­nė. Veiks­min­gas gy­do­mą­sias sa­vy­bes iš­sau­go net 10 me­tų.

Bi­tės pi­kį nau­do­ja avi­lio ply­šiams už­kli­juo­ti, me­dui akiuo­ti, gen­dan­tiems sve­tim­kū­niams, ku­rių ne­ga­li pa­ša­lin­ti iš avi­lio, bal­za­muo­ti, nes ši me­džia­ga ne­pra­lei­džia oro ir drėg­mės. Dėl tų pa­čių kon­ser­vuo­jan­čių sa­vy­bių pi­kis ne­lei­džia ges­ti bi­čių pro­duk­tams, pvz., bi­čių pie­ne­liui, dyg­ti į avi­lį su­neš­toms žie­da­dul­kėms. Bi­tės pi­kiu de­zin­fe­kuo­ja ko­rių aku­tes, ap­si­sau­go­da­mos nuo li­gų ir kar­tu aro­ma­ti­zuo­da­mos avi­lį.

Pi­kio vei­ki­mo spekt­ras žmo­gaus ga­na pla­tus: an­ti­mik­ro­bi­nis (žu­dan­čiai vei­kia net 100 mik­ro­bų), an­ti­vi­ru­si­nis, prieš­gry­bi­nis, prie­šuž­de­gi­mi­nis, vie­ti­nis anes­te­zuo­jan­tis, an­tiok­si­da­ci­nis ir bios­ti­mu­liuo­jan­tis.

 „Jau ži­lo­je se­no­vė­je žmo­nės ži­no­jo, kad ši me­džia­ga ša­li­na blo­gą kva­pą, ma­ži­na ar vi­sai nu­slo­pi­na skaus­mą ir ti­ni­mą, pa­de­da žaiz­doms gy­ti. Liau­dies me­di­ci­no­je dau­giau­sia pi­kis var­to­tas kaip išo­ri­nis vais­tas vo­tims gy­dy­ti, – pa­sa­ko­ja bi­ti­nin­kas. – Jį pa­šil­dy­da­vo, kol su­minkš­tė­da­vo, iš­plo­da­vo plo­nai ir, už­dė­ję ant ne­svei­kos vie­tos, ap­riš­da­vo. Toks šil­dan­tis tvars­tis ma­ži­na už­de­gi­mo skaus­mą ir pa­ti­ni­mą, ska­ti­na pū­lių sek­re­ci­ją ir pa­žeis­tų au­di­nių gi­ji­mą.“

Pi­kiu gy­dy­tos kar­pos, nuo­spau­dos, pi­kio svies­tu – tu­ber­ku­lio­zė, deg­ti­nė­je iš­tir­pin­tu pi­kiu – ne­svei­kos dan­te­nos ir t. t. Šis bi­čių pro­duk­tas nau­do­tas ne tik liau­dies me­di­ci­no­je, bet ir ki­tais tiks­lais. Egip­te pi­kis su me­du­mi nau­do­tas mi­ru­sie­siems bal­za­muo­ti, pi­kio sa­kai – smui­kų ir la­bai bran­gių bal­dų la­kui ga­min­ti. Kai­mo žmo­nės ži­no­jo, kad kar­vės pie­nas ir svies­tas su pi­kio prie­du il­giau ne­gen­da.

SXC.hu - Zsuzsanna Kilian nuotr.

Pa­de­da iš­sau­go­ti gro­žį

Me­dus yra ne tik pui­kus mais­to pro­duk­tas – jį ga­li­ma nau­do­ti kaip eko­lo­giš­ką kos­me­ti­nę prie­mo­nę. Dėl drė­ki­na­mo­jo efek­to jis nau­do­ja­mas vei­do kau­kėms ruoš­ti, pvz., kiau­ši­nio try­nio-me­daus kau­kė, su­si­de­dan­ti iš ar­ba­ti­nio šaukš­te­lio me­daus ir gli­ce­ri­no, ge­rai su­mai­šy­to su kiau­ši­nio try­niu.

Vei­do ir ran­kų odai minkš­tin­ti la­bai nau­din­gas me­daus van­duo – į 0,5 stik­li­nės šil­to vi­rin­to van­dens rei­kia įdė­ti val­go­mą­jį šaukš­tą me­daus ir ge­rai iš­mai­šy­ti.

Me­dus tin­ka kaip los­jo­nas sau­sai odai, pui­kiai gy­do su­ski­lu­sias lū­pas, o iš­tir­pin­tas van­de­ny­je ga­li bū­ti nau­do­ja­mas kaip kon­di­cio­nie­rius plau­kų žvil­ge­siui pa­ryš­kin­ti. „Svar­bu tik pa­si­rink­ti pa­ti­ki­mą bi­ti­nin­ką, kad nuo­la­tos tu­rė­tu­mė­te ko­ky­biš­ko me­daus“, – pa­ta­ria bi­ti­nin­kas.

Aler­gi­jos nuo me­daus at­ve­jų pa­si­tai­ko re­tai. Aler­gi­nė reak­ci­ja ga­li­ma dėl me­du­je esan­čių žie­da­dul­kių ir bi­čių bal­ty­mų. At­sar­giai ir la­bai ma­žais kie­kiais me­dų ga­li var­to­ti nu­tu­kę as­me­nys, nes esant lė­tai me­džia­gų apy­kai­tai ja­me esan­tys ang­lia­van­de­niai, kaip ir ki­ti sal­du­my­nai, ga­li virs­ti rie­ba­lais. Ne­ga­li­ma me­daus per­do­zuo­ti, nes di­de­li jo kie­kiai ga­li pa­žeis­ti ka­sos funk­ci­ją. Ne­ga­li­ma me­daus var­to­ti vi­du­riuo­jant, nes jis ska­ti­na žar­ny­no pe­ris­tal­ti­ką, lais­vi­na vi­du­rius.

Ge­riau­sias– jū­sų mė­gia­miau­sias

Daž­nam knie­ti su­ži­no­ti, iš ko­kių au­ga­lų su­neš­tas me­dus yra ska­niau­sias ir tu­ri dau­giau­siai gy­do­mų­jų sa­vy­bių? „Kiek­vie­na me­daus rū­šis tu­ri sa­vo spal­vą, ta­čiau ko­kios spal­vos me­dus be­bū­tų, jis tu­ri bū­ti skaid­rus, o na­tū­ra­lus tu­ri bū­ti dar ir kvap­nus, – sa­ko bi­ti­nin­kas. – Sua­be­jo­jus, ar me­du­je nė­ra prie­mai­šų, jo ko­ky­bę ga­li­ma pa­tik­rin­ti na­muo­se – van­de­ny­je iš­tir­pin­tas ge­ras me­dus jį tik su­drums­čia, nuo­sė­dų ne­bū­na. No­rint įsi­ti­kin­ti, ar neį­mai­šy­ta krak­mo­lo, į van­de­ni­nį me­daus tir­pa­lą rei­kia įla­šin­ti ke­le­tą la­šų jo­do – fal­si­fi­kuo­tą me­dų tir­pa­las nu­da­žo mė­ly­nai. Krei­dos prie­mai­šos nu­sta­to­mos ant nuo­sė­dų už­py­lus rūgš­ties, pvz., ac­to. Nuo­sė­dos ima pu­to­ti. No­rė­da­mi pa­žiū­rė­ti, ar me­du­je nė­ra cuk­raus si­ru­po, kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ro­je te­kin­ki­te me­dų nuo šaukš­to – ge­ras me­dus tu­ri te­kė­ti ne­pert­rau­kia­ma plo­na sro­ve­le, o ne bėg­ti kaip van­duo ar kris­ti la­šais.“

Lai­kui bė­gant, me­dus drums­čia­si ir tirš­tė­ja, t. y. kris­ta­li­zuo­ja­si. Tai, anot bi­ti­nin­ko, yra ge­ros ko­ky­bės po­žy­mis. Jei po tam tik­ro lai­ko me­dus ne­su­tirš­tė­ja, va­di­na­si, ja­me yra daug fruk­to­zės ir, de­ja, jis ne­tu­ri gy­do­mų­jų sa­vy­bių. Jei­gu me­dus bu­vo su­rink­tas dar ne­sub­ren­dęs, tai in­de, ku­ria­me jis lai­ko­mas, at­si­ski­ria du sluoks­niai: apa­čio­je – tirš­tas, o vir­šu­je – skys­tas. To­kio me­daus van­dens kie­kis vir­ši­ja nor­mą, jis tu­ri ma­žai fer­men­tų ir sa­cha­ro­zės, grei­tai su­rūgs­ta, to­dėl jį bū­ti­na su­val­gy­ti kuo grei­čiau, t. y. per ke­lis mė­ne­sius.

Ge­ro me­daus sa­vy­bės ne­si­kei­čia ke­lias­de­šimt me­tų. Tai be­ne vie­nin­te­lis ne­gen­dan­tis mais­to pro­duk­tas. „Na­tū­ra­lus lie­tu­viš­kas me­dus yra eko­lo­giš­kai šva­riau­sias, o jei­gu jis tin­ka­mai pa­ruoš­tas ir ge­rai iš­lai­ky­tas, tai svei­ka­tos po­žiū­riu yra pa­ts ver­tin­giau­sias, – už­tik­ri­na bi­ti­nin­kas. – Me­dų lie­tu­viai daž­niau­sia var­to­ja kaip de­ser­tą prie ar­ba­tos ar­ba su švie­žiais agur­kais. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės pra­si­ta­ria me­dų per­kan­tys vais­tams, ta­čiau kiek­vie­nam ver­tė­tų var­to­ti dau­giau me­daus, tuo­met li­gų bus ga­li­ma iš­veng­ti.“

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

SXC.hu - Krzysztof Szkurlatowski; 12frames.eu nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys