2017 07 23, Sekmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Užmirštos, tačiau visiems gerai pažįstamos   print
Pri­si­me­na­te pa­sa­ką apie dvy­li­ka bro­lių, juod­var­niais pa­vers­tų, ir jų se­se­rį, mez­gu­sią jiems marš­ki­nius iš dil­gė­lių pluoš­to? Pa­si­ro­do, toks dra­bu­žis – ne pa­sa­kos pra­ma­nas, o rea­ly­bė.

XIX a. Eu­ro­po­je iš dil­gė­lių bu­vo ga­mi­na­mi įvai­raus tan­ku­mo sie­te­liai, tik­da­vę ir mil­tams si­jo­ti, ir me­dui per­koš­ti, o šio au­ga­lo gy­do­mą­sias sa­vy­bes jau ži­no­jo se­no­vės gy­dy­to­jai.

Pa­va­sa­ris – pa­ts lai­kas jas nau­do­ti

Ka­ži, ar ras­tu­me žmo­gų, ku­ris ne­pa­žin­tų dil­gė­lės? Ši gam­tos do­va­no­ja­ma žo­lė pa­pli­tu­si vi­so­je Lie­tu­vo­je, daž­niau­siai au­ga šiukš­ly­nuo­se, pa­tvo­riuo­se, miš­kuo­se, upių pa­kran­tė­se, ap­leis­tuo­se so­duo­se, pa­miš­kė­se ir krū­muo­se. „Pa­va­sa­rį šie au­ga­lai ypač stip­rūs, nes iš šak­nų gau­na vi­sas vei­kią­sias me­džia­gas“, – sa­ko val­go­mų au­ga­lų ži­no­vė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė.

Dil­gė­lių la­pai ir stie­bas apau­gę smai­liais dil­gi­na­mai­siais ir pa­pras­tais plau­ke­liais. Dil­gi­na­ma­jam plau­ke­liui pa­lie­tus odą ir nu­lū­žus, iš jo iš­si­ski­ria la­še­lis skruz­džių rūgš­ties, ku­ri ir nu­de­gi­na odą. Skruz­džių rūgš­tis – tai la­kus skys­tis, ku­ris grei­tai iš­ga­ruo­ja džio­vi­nant. Jo ne­lie­ka ir ver­dant.

Ast­ro­lo­gai re­ko­men­duo­ja dil­gė­les rink­ti per pir­mą­jį mė­nu­lio ket­vir­tį auš­tant ir bū­ti­nai ant­ra­die­nį – ta­da jos pa­si­žy­mi ypa­tin­ga gy­do­mą­ja ga­lia. Tos vie­tos, kur au­ga dil­gė­lės, yra ener­ge­tiš­kai la­bai stip­rios. Veiks­min­ga tai ar ne – spręs­ki­te pa­tys.

Tin­ka­miau­sia dil­gė­lė – skin­ta pa­va­sa­rį, kai jos stie­be­liai 10–15 cm aukš­čio. Nup­jau­tos dil­gė­lės ke­le­tą va­lan­dų pa­vy­ti­na­mos, nu­ski­na­mi jų la­pai. Vė­liau, dil­gė­lėms sens­te­lė­jus, t. y. lie­pą-rug­sė­jį, mais­tui ski­na­mi tik jau­nų, at­žė­lu­sių dil­gė­lių la­pai. Džio­vi­na­ma ge­rai vė­di­na­mo­je pa­tal­po­je, pa­vė­sy­je. Iš­džiu­vę la­pai tu­ri bū­ti tam­siai ža­li, sa­vi­to kva­po, kar­to­ki.

Dil­gė­lių sėk­los (jas kar­po­me) ren­ka­mos lie­pos pa­bai­go­je. Tai pui­kus ge­le­žies šal­ti­nis. De­šimt die­nų kas­dien val­gant po ma­žiau nei pu­sę ar­ba­ti­nio šaukš­te­lio dil­gė­lių sėk­lų su me­du­mi, su­stip­rė­ja krau­jas. Val­gy­ti ge­riau­sia ry­tais, iš­gė­rus tik van­dens.

Tik rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad dil­gė­lės la­bai tirš­ti­na krau­ją, to­dėl vy­res­ni žmo­nės jas var­to­ti tu­rė­tų at­sar­giau. Dil­gė­lių šak­nys tin­ka vy­rų po­ten­ci­jai ge­rin­ti.

Nie­ko ne­kai­nuo­ja, nors nau­da vi­so­ke­rio­pa

„Dil­gė­lių ap­stu vi­sur, jos be var­go ran­da­mos, to­dėl men­kai ir ver­ti­na­mos“, – sa­ko val­go­mų lau­ki­nių au­ga­lų ži­no­vė K. Ši­lins­kie­nė, pri­min­da­ma, kad mū­sų pro­tė­vių po­žiū­ris į dil­gė­lę bu­vo vi­siš­kai ki­toks. Dil­gė­les nuo se­no ypač mė­go žve­jai, ku­rie pui­kiai ži­no­jo, kad jų su­gau­ta žu­vis ne­su­ges net pa­čią karš­čiau­sią die­ną, jei­gu bus su­vy­nio­ta į dil­gė­les. Kad mė­sa ne­paš­vink­tų, tų lai­kų šei­mi­nin­kės, mė­są iš vi­sų pu­sių ap­dė­lio­da­vo dil­gė­lė­mis. Lai­kas nuo lai­ko jas kei­čiant, mė­sa il­gai iš­si­lai­ky­da­vo ne­pa­ki­tu­sios ko­ky­bės. Ly­giai taip pat dil­gė­lės ap­sau­go bet ko­kį ki­tą grei­tai gen­dan­tį mais­tą.

Dil­gė­lė žmo­gui ypač nau­din­ga po žie­mos, ka­da or­ga­niz­mui trūks­ta vi­ta­mi­nų. Tai vie­nas nau­din­giau­sių lau­ki­nių au­ga­lų. Dil­gė­lės la­puo­se yra 3,6 pro­c. rie­ba­lų, 22–30 pro­c. skai­du­lų, taip pat cuk­raus, skruz­džių, svies­to, ac­to rūgš­čių, ta­ni­nų, 15–19 pro­c. mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų (ka­lio, nat­rio, mag­nio, ge­le­žies, sie­ros, si­li­cio, chlo­ro), 0,6 pro­c. as­kor­bo rūgš­ties, vi­ta­mi­nų B2, B3, K, E, ka­ro­ti­no, 2–5 pro­c. chlo­ro­fi­lo.

Dil­gė­lė­se daug kal­cio yra kar­bo­na­to pa­vi­da­lu, tai­gi jis ne­pa­vo­jin­gas inks­tams, net ir var­to­jant di­de­lė­mis do­zė­mis. Dil­gi­na­muo­siuo­se dil­gė­lės plau­ke­liuo­se yra la­kaus bea­zo­ti­nio tok­si­no, skruz­džių rūgš­ties, rie­bių­jų rūgš­čių, sėk­lo­se – apie 32 pro­c. rie­ba­lų.

 „Dil­gė­lės – pui­kus po­li­vi­ta­mi­nų san­dė­lis, sa­vo ver­tin­go­sio­mis sa­vy­bė­mis len­kian­čios net špi­na­tus bei mor­kas, – pa­sa­ko­ja au­ga­lų ži­no­vė. – Ža­lio­se dil­gė­lė­se esa­ma ang­lia­van­de­nių ir bal­ty­mų, pa­sta­rų­jų tiek, kiek ir žir­niuo­se, pu­pe­lė­se, pu­po­se. Ka­lo­rin­gu­mu jos pri­lygs­ta bul­vėms. Ka­ro ir po­ka­rio me­tais dil­gė­lės kar­tu su rūgš­ty­nė­mis ir ba­lan­do­mis dau­ge­liui žmo­nių bū­da­vo vos ne pa­grin­di­niu mais­tu“.

Se­niau vi­sa­me pa­sau­ly­je iš dil­gė­lių bū­da­vo iš­gau­na­mi plau­šai, iš ku­rių bū­da­vo ga­mi­na­mi siū­lai, vir­vės, žve­jų tink­lai. Mū­sų se­no­liai bu­vo įsi­ti­ki­nę, kad ki­li­mė­liai, išaus­ti iš šio au­ga­lo, yra ne tik stip­rūs, bet ir ga­li ap­sau­go­ti būs­tus nuo ne­kvies­tų sve­čių. Šiam rei­ka­lui pla­čiai nau­do­tos dil­gė­li­nės šluo­tos – jo­mis iš na­mų va­ry­tas už­kei­ki­mas. Iš dil­gė­lių bū­da­vo ga­mi­na­mi įvai­riau­si amu­le­tai. Itin ne­pak­lus­niam vai­kui bū­da­vo įkre­čia­ma dil­gė­li­nės ko­šės – ir ne tam, kad skau­dė­tų, o tam, kad iš jo bū­tų iš­va­ro­ma pik­to­ji dva­sia, ku­ri, žmo­nių nuo­mo­ne, ir ska­tin­da­vu­si vai­ką krės­ti šu­ny­bes.

Ūky­je be­si­su­kan­čios šei­mi­nin­kės pui­kiai ži­no­jo, kad dil­gė­lės di­di­na kar­vių ir ož­kų pri­mil­žius, viš­tų ir žą­sų dės­lu­mą. Na­mi­nius paukš­čius le­si­nant mi­ši­niu iš sau­sų šios žo­lės vir­šū­nė­lių ir avi­žų, kiau­ši­nių bū­na iš­ti­sus me­tus.

Mais­to pra­mo­nė­je iš dil­gė­lių ga­mi­na­mi eko­lo­giš­ki ža­li mais­ti­niai da­žai, ku­riais nuo­la­tos na­miš­kių svei­ka­ta be­si­rū­pi­nan­ti šei­mi­nin­kė eg­lu­tes ant nau­ja­me­ti­nių tor­tų nu­da­žy­da­vo bū­tent šiais da­žais. Gra­žu, o svar­biau­sia – ne­kenks­min­ga svei­ka­tai.

Vido Venslaviškio nuotr.

Ir vais­tas, ir mais­tas

Apie dil­gė­lių gy­do­mą­sias sa­vy­bes ra­šy­ti­nių ži­nių iš­li­kę iš Se­no­vės Ro­mos gy­dy­to­jo ir gam­ti­nin­ko Dios­ko­ri­do. Įžy­mu­sis me­di­kas ir fi­lo­so­fas Hi­pok­ra­tas dar prieš pust­re­čio tūks­tan­čio me­tų pri­pa­ži­no dil­gė­lę esant uni­ver­sa­lia vais­ta­žo­le, pa­de­dan­čia nuo dau­ge­lio ne­ga­la­vi­mų.

Šios nau­din­gos in­for­ma­ci­jos ba­ga­žą pa­pil­dė ne­gin­či­ja­mas Vi­du­ram­žių me­di­ci­nos au­to­ri­te­tas Avi­ce­na. Ma­no­ma, kad jis pir­ma­sis krau­ja­vi­mą iš no­sies pra­dė­jo stab­dy­ti švie­žių dil­gė­lių la­pų ko­še­le, mat šios ašt­rios žo­lės tu­ri krau­ja­vi­mą ir žaiz­das už­trau­kian­čių sa­vy­bių, ku­rios neuž­mirš­tos ir šiais lai­kais – iš jų ga­mi­na­mi me­di­ka­men­tai, stab­dan­tys krau­ja­vi­mus iš inks­tų, plau­čių, žar­ny­no, gim­dos, prieš­he­ma­ro­ji­niai pre­pa­ra­tai.

Ši vais­ti­nė žo­lė at­ve­ria po­ras, pa­si­žy­mi šla­pi­mą va­ran­čiu ir ak­me­nis iš šla­pim­ta­kių bei inks­tų ša­li­nan­čiu po­vei­kiu. Dil­gė­lės re­gu­liuo­ja me­džia­gų apy­kai­tą ir pa­si­žy­mi stip­riu bak­te­ri­ci­di­niu po­vei­kiu. Nuo se­no jų nuo­vi­ru de­zin­fe­kuo­ja­mos žaiz­dos, ypač pū­liuo­jan­čios, api­plau­na­mos vo­tys.

Veik­lio­sios šių žo­le­lių me­džia­gos sti­mu­liuo­ja pa­žeis­tų au­di­nių gi­ji­mą, pa­de­da ser­gant po­dag­ra bei reu­ma­tu. Dil­gė­lės la­pus ga­li­ma vi­rin­ti me­du­je ir juo gy­dy­ti du­su­lį. Ac­te vi­rin­tų šak­nų nuo­vi­ru, jei var­gi­na slin­ki­mas ar pleis­ka­nos, ska­lau­ja­mi plau­kai.

Ne­pa­kei­čia­mos dil­gė­lės yra di­di­nant or­ga­niz­mo at­spa­ru­mą li­goms, ke­liant to­nu­są ir ener­gi­ją. „Šaukš­tas švie­žiai iš­spaus­tų dil­gė­lių sul­čių kas ry­tą ir va­ka­rą – ir vi­sos die­nos žva­li bū­se­na jums ga­ran­tuo­ta“, – ti­ki­na Kris­ti­na.

Pa­tie­ka­lus su dil­gė­lių la­pe­liais nuo se­no var­to­ja Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos, Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Bel­gi­jos, Ru­mu­ni­jos, Len­ki­jos gy­ven­to­jai. Be ga­lo po­pu­lia­ri dil­gė­lė Už­kau­ka­zė­je, kur iš jos su­ku­ria­mi tik­ri ku­li­na­ri­niai še­dev­rai. Gru­zi­jos ir Ar­mė­ni­jos mo­te­rys ver­da dil­gė­li­nius barš­čius ir ko­pūs­tie­nę, su dil­gė­lių įda­ru ga­mi­na vir­ti­nius, ke­pa py­ra­gė­lius ir py­ra­gus, jų de­da į sa­lo­tas.

Dil­gė­lės čia au­gi­na­mos spe­cia­liai, daž­nai vy­nuo­gy­nuo­se, mat jos dar pa­de­da ap­sau­go­ti vy­nuo­ges nuo ken­kė­jų. Kaip mais­ti­nę ža­lia­vą dil­gė­les yra la­bai pa­mė­gu­sios uk­rai­nie­tės. Jos jas tru­pu­tį ap­ver­da pa­sū­dy­ta­me van­de­ny­je kar­tu su rūgš­ty­nė­mis ir špi­na­tais, po to trum­pai pa­troš­ki­na svies­te su čes­na­kais ir su­mai­šo su kie­tai vir­tais ka­po­tais kiau­ši­niais. Tai be ga­lo pui­kus įda­ras lie­ti­niams bly­nams ir py­ra­gams.

„Dil­gė­lės yra neut­ra­laus sko­nio, tad pa­pras­tai į pa­tie­ka­lus de­da­mos drau­ge su „ryš­kes­niais“ ing­re­dien­tais – svo­gū­nų laiš­kais, rūgš­ty­nė­mis, pet­ra­žo­lė­mis, sa­lie­rais, kra­pais, čes­na­kais, ka­lend­ro­mis“, – da­li­ja pa­ta­ri­mus ži­no­vė ir siū­lo iš­ban­dy­ti pa­čios vir­tu­vė­je se­niai nau­do­ja­mą re­cep­tą. Ge­rai nu­plau­tos švie­žios dil­gė­lės 5 min. ver­da­mas ne­di­de­lia­me kie­ky­je van­dens, iš­grie­bia­mos ir su­pjaus­to­mos ar su­ma­la­mos. Gau­ta ma­sė tin­ka sriu­boms, troš­ki­niams, py­ra­gė­lių įda­rams, mal­ti­nu­kams, lie­ti­niams, om­le­tui, duo­nos teš­lai ir t. t. Li­kęs nuo­vi­ras nau­do­ja­mas sriu­bai ar teš­lai.

 „Jei­gu šie­met neišd­rį­si­te dil­gė­lė­mis gar­din­ti mais­to pa­tie­ka­lų, tai bent jau už­si­pli­ky­ki­te švie­žių dil­gė­lių ar­ba­tos, ku­ri ne tik kve­pės tik­ru pa­va­sa­riu, bet ir pra­tur­tins or­ga­niz­mą vi­ta­mi­nais“, – sa­ko Kris­ti­na.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Vido Venslaviškio nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys