2018 01 16, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Medžių lapai – sveikatai, grožiui ir jūsų stalui   print
2014-05-12
Kuo to­liau žen­gia me­di­ci­nos moks­las, tuo daž­niau at­si­grę­žia­me į gam­tą bei jos do­va­nas. Juo­lab kad da­bar­ti­niu me­tu vis la­biau akį džiu­gi­na nau­jais ap­da­rais spar­čiai be­si­da­bi­nan­tys me­džiai – mū­sų pla­ne­tos plau­čiai, tei­kian­tys kiek­vie­no svei­ka­tai bei gro­žiui dau­ge­lį nau­din­gų sa­vy­bių.

Gy­dy­to­jas nuo dau­ge­lio li­gų

Ber­žai – vie­ni grei­čiau­siai au­gan­čių Že­mė­je me­džių, nes kai ku­rios jų rū­šys jau po še­še­rių me­tų ga­li siek­ti 7 met­rų aukš­tį. Kai ku­rios jų rū­šys iš­gy­ve­na iki 160 me­tų. Įdo­miau­sia tai, kad dir­va, esan­ti ša­lia šių au­ga­lų, vi­sa­da bū­na šva­ri. Se­no­vės iš­min­tis pa­ta­ria, kad ge­riau­sia gy­dy­tis – tarp ber­žų. Šią min­tį pa­tvir­ti­na ir moks­li­niai ty­ri­mai – šie me­džiai pra­tur­ti­na orą svei­ka­tai nau­din­go­mis me­džia­go­mis.

Kvė­puo­ti to­kiu oru – pui­ki prie­mo­nė gy­dant nua­lin­tą ner­vų sis­te­mą, tai pa­de­da kon­cent­ruo­ti jė­gas, su­telk­ti dė­me­sį. Ber­žais pa­ta­ria­ma gy­dy­ti lė­ti­nes li­gas, ate­rosk­le­ro­zę, he­pa­ti­tą, gast­ri­tą, skran­džio ir dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos opa­li­gę, ko­li­tą, pro­sta­ti­tą, ne­fri­tą, odos, dan­tų ir dan­te­nų li­gas bei dar ne vie­ną tu­zi­ną li­gų.

Nuo svei­ka­tos neats­ki­ria­mas ir gro­žis. Atė­jus šil­tes­niems orams, no­ri­si dė­vė­ti trum­pes­nius dra­bu­žius. De­ja, ne­re­tai ko­jų gro­žį ga­di­na ce­liu­li­tas, ku­ris, me­tams bė­gant, vis la­biau ryš­kė­ja. Rie­ba­lai kau­pia­si poo­di­nia­me sluoks­ny­je, su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas odos ne­ly­gu­mams, pa­na­šiems į apel­si­no žie­ve­lę, at­si­ras­ti. Ber­žų la­pų ar­ba­ta – pui­ki prie­mo­nė, pa­de­dan­ti at­si­kra­ty­ti šla­kų ir nai­kin­ti ce­liu­li­tą.

Ber­žo la­pai, ku­riuo­se gau­su fla­vo­noi­dų, ete­ri­nio alie­jaus, der­vų, vi­ta­mi­no C, cuk­raus, sa­po­ni­nų, or­ga­ni­nių rūgš­čių, mik­ro­bus nai­ki­nan­čių me­džia­gų, ski­na­mi ge­gu­žės mė­ne­sį, kol yra glež­ni bei kva­pūs. Jie džio­vi­na­mi ge­rai vė­di­na­mo­je ir nuo tie­sio­gi­nių spin­du­lių ap­sau­go­to­je pa­tal­po­je. Sau­sus ber­žo la­pus ge­riau­sia su­si­pa­kuo­ti į po­pie­ri­nius mai­šus. To­kiu bū­du pa­ruoš­ta ber­žo vais­ti­nė ža­lia­va tin­ka­ma var­to­ti 2 me­tus.

„Tik­riau­siai pa­ste­bė­jo­te, kad ber­žų la­pai de­da­mi į dau­ge­lį vais­ta­žo­lių mi­ši­nių. Vie­nų la­pe­lių ar­ba­ta yra kar­to­ko sko­nio, to­dėl ge­riau pri­dė­ti de­ran­čių žo­le­lių, to­kių kaip pa­pras­to­sios krau­ja­žo­lės, sė­ja­mo­sios avi­žos žo­lės, kiaul­pie­nės, garš­vos, dil­gė­lės, garš­vos la­pe­lių, pa­pras­to­sios ger­vuo­gės ir že­muo­gės la­pe­lių. To­kia ar­ba­ta bus ma­lo­naus sko­nio, o kar­tu ir tu­rės nau­din­gą po­vei­kį or­ga­niz­mui“, – pa­ta­ria val­go­mų au­ga­lų ži­no­vė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė ir siū­lo pa­si­ga­min­ti ber­žų fi­to­lį, ku­rį gau­si­te ber­žų pum­pu­rus ar­ba jau­nus la­pus už­py­lę ne­ra­fi­nuo­tu sau­lėg­rą­žų ar ki­to­kiu alie­ju­mi.

To­kį ant­pi­lą rei­kia pa­lai­ky­ti 14 die­nų tam­sio­je vie­to­je, tuo­met nu­koš­ti. Ber­žų fi­to­lis pui­ki prie­mo­nė nuo są­na­rių skaus­mo, ce­liu­li­to pro­fi­lak­ti­kai, ska­ti­na plau­kų au­gi­mą.

Jei­gu vis­gi var­to­ja­te vie­nus ber­žo la­pus, ver­ta ži­no­ti ma­žą gud­ry­bę – la­puo­se esan­čios veiks­min­go­sios me­džia­gos – sa­po­ni­nai – ypa­tin­gai ge­rai iš­si­ski­ria, jei­gu į pa­ruoš­tą ber­žo la­pų ar­ba­tą įbe­ria­ma žiups­ne­lį ge­ria­mo­sios so­dos.

Ber­žo la­pų te­ra­pi­ją pui­kiai ži­no ga­ri­nės pir­ties mė­gė­jai. Kva­pi ber­ži­nė van­ta ša­li­na stre­są, nuo­var­gį, ge­ri­na krau­jo apy­ta­ką, jau­ni­na odą ge­riau už bet ko­kias ki­tas kos­me­ti­kos prie­mo­nes ir pro­ce­dū­ras. Ber­ži­nė van­ta ri­ša­ma jau la­pams vi­siš­kai su­bren­dus, t. y. po De­vin­ti­nių.

Ne tik de­ko­ra­ty­vus krū­mas

Lie­tu­vių sak­mė­se laz­dy­nas lai­ko­mas šven­tu. Ti­kė­ta, kad vel­nias bi­jo­da­vęs laz­dy­ny­nų. Siek­da­mi ap­si­sau­go­ti nuo per­kū­ni­jos, žmo­nės du­ris ir lan­gus ap­kai­šy­da­vę laz­dy­nų ša­ku­tė­mis, o griau­džiant per­kū­ni­jai bu­vo pa­ta­ria­ma slėp­tis po laz­dy­nu. Se­no­vės ger­ma­nai šį me­dį lai­kė pa­va­sa­rio, gy­vy­bės ir ne­mir­tin­gu­mo sim­bo­liu. Kai ku­rių tau­tų pa­sa­ko­se laz­dy­nas tu­ri ypa­tin­gų ga­lių ir ap­sau­go nuo ra­ga­nų ar ki­tų ne­la­bų­jų.

Val­go­mų au­ga­lų ži­no­vė sa­ko, kad laz­dy­nas iš­ties pel­ny­tai ly­gi­na­mas su vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­siu gink­me­džiu, nes iš­ju­di­na vi­di­nę žmo­gaus iš­min­tį, pa­ži­ni­mą ir įžval­gu­mą.

Tiems, kas no­ri pa­ge­rin­ti krau­jo­ta­ką, su­stip­rin­ti ko­jų ve­nų ir vei­do sri­ties ka­pi­lia­rų to­nu­są bei iš­sau­go­ti ge­rą at­min­tį, gegužės–birželio mė­ne­siais, reik­tų ne­pa­tin­gė­ti pri­si­skin­ti laz­dy­no la­pų.

„Laz­dy­no la­pų ar­ba­ta ma­lo­naus sko­nio, o la­pai ga­li bū­ti de­ri­na­mi kar­tu su dir­vi­niu asiūk­liu, dir­vi­ne čiu­žu­te, dil­gė­lės šak­ni­mis, ar­ba su rau­do­no­jo do­bi­lo žie­dais“, – pa­sa­ko­ja K. Ši­lins­kie­nė.

La­pų nuo­vi­ras pa­de­da nuo plau­kų slin­ki­mo bei pleis­ka­nų, vy­rams va­lo pro­sta­tą.

La­pai džio­vi­na­mi pa­skleis­ti pa­sto­gė­se ar­ba po ten­tais. Su­riš­tos į šluo­te­les ša­ke­lės ka­bi­na­mos pa­sto­gė­se vir­šū­nė­mis že­myn. Mies­tie­tės laz­dy­nų la­pus sėk­min­gai ga­li iš­džio­vin­ti at­vi­ro­se or­kai­tė­se. La­puo­se yra rau­gi­nių me­džia­gų, ete­ri­nių alie­jų, al­ka­loi­dų, ka­ro­ti­no, as­kor­bo rūgš­ties, fla­vo­noi­dų, an­to­cia­nų.

Kū­nui ir sie­lai

Kū­ną ap­gau­bia, dva­sią pri­glo­bia. Nuo ba­do gi­na ir svei­ka­tą gra­ži­na. Ap­rė­do, pa­val­gy­di­na ir dar gar­džiai pa­vai­ši­na. Ir apau­na, ir ap­rė­do, ir gar­bu­mo duo­da prie­do. Ko­šė la­pie­nė, me­dus ir pie­nas – iš to pa­ties kie­mo – KAS? To­kios lie­pos mįs­lės. Iš tie­sų – ga­ly­bių lie­pa tu­ri daug, vis­kam tin­ka­ma. Nuo se­nų se­no­vės lie­tu­vis lie­pą bū­ti­nai pa­si­so­din­da­vo prie sa­vo so­dy­bos. Ma­nau, daž­nas man pri­tar­si­te – kaip ge­ra pa­sto­vė­ti pa­vė­sy­je po dūz­gian­čiu bi­tė­mis mil­ži­niš­ku me­džiu ir svaig­ti nuo jo aro­ma­to...


Lie­pos net per­kū­nas len­kia­si, be­veik nie­ka­da ne­tren­kia. Mat lie­pos braz­de ir me­die­no­je, kad ir ne­daug, yra alie­jaus. Dėl to, ji pra­sta lai­di­nin­kė.

Lie­pa – itin ver­ti­na­mas ir ger­bia­mas me­dis, ska­ti­nan­tis ak­ty­vu­mą, kū­ry­biš­ku­mą. Lie­pa my­li­ma ne tik už sa­vo nuo­sta­bų gro­žį, bet ir dėl gy­do­mų­jų sa­vy­bių. Tai vie­nas iš ne­dau­ge­lio au­ga­lų, ku­ria­me yra fi­to­hor­mo­nų – me­džia­gų, ar­ti­mų mo­te­riš­kiems ly­ti­niams hor­mo­nams. To­dėl daž­nai tei­gia­ma, kad lie­pa įkū­ni­ja mo­te­riš­ką­jį pra­dą.

Šis me­dis gy­vuo­ja ga­na il­gai – vi­du­ti­niš­kai iki 300-400 me­tų, o kar­tais – ir iki 1200 me­tų. Va­sa­ros ke­lio­nių me­tu ver­ta ap­lan­ky­ti Pa­pi­lės mies­te­lį Že­mai­ti­jo­je, – jo par­ke au­ga pen­kio­li­kos ka­mie­nų šim­ta­me­tė lie­pa – vie­nin­te­lė to­kia mū­sų kraš­te.

Nors lie­pų žie­dai – po­pu­lia­riau­sia liau­dies me­di­ci­nos prie­mo­nė, ta­čiau ne ką mažiau ver­tin­gi ir šio me­džio la­pai. Jau­nus la­pus ga­li­ma val­gy­ti vie­nus ar­ba juos dė­ti į sa­lo­tas, miš­rai­nes, su­muš­ti­nius. „Jau­ni lie­pų la­pai ir pum­pu­rai yra la­bai ska­nūs, ma­lo­niai sals­vi. Iš jau­nų lie­pų la­pų ga­li­te pa­si­ruoš­ti sa­lo­tas ar­ba iš­si­kep­ti bly­nus: po­rą sau­jų jau­nų la­pų stam­biai su­pjaus­ty­ti, įmuš­ti po­rą kiau­ši­nių ir po­rą šaukš­tų mil­tų, kep­ti la­bai trum­pai“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi au­ga­lų ži­no­vė Kris­ti­na.

Lie­tu­vo­je na­tū­ra­liai au­gan­čios ma­ža­la­pės lie­pos la­pai tin­ka ir į kas­die­nės ar­ba­tos mi­ši­nius, de­ri­na­ma su to­kiais au­ga­lais kaip avie­čių la­pai, vais­ti­nis ša­la­vi­jas, čiob­re­lis, pa­pras­ta­sis kie­tis, kiaul­pie­nės la­pai.

Iš­si­ruo­šę par­si­neš­ti miš­ko gė­ry­bių, ne­pa­mirš­ki­te, kad jų ne­ga­li­ma rink­ti mies­tuo­se ar ki­to­se už­terš­to­se vie­to­vė­se. Taip pat jų ne­re­ko­men­duo­ja­ma rink­ti ša­lia di­de­lių pa­sė­lių lau­kų, nes jie bū­na purš­kia­mi įvai­rio­mis che­mi­nė­mis me­džia­go­mis. Ne­de­rė­tų vais­ti­nių au­ga­lų rink­ti par­kuo­se, ki­to­se poil­sio vie­to­se. To­kie la­pai ne­tu­ri gy­do­mo­jo po­vei­kio, nes yra su­kau­pę bui­ti­nių ir pra­mo­nės at­lie­kų. Ver­tin­giau­si jie su­rink­ti to­li nuo pra­mo­nės įmo­nių, ke­lių, ge­riau­sia – lau­kuo­se, pie­vo­se, kur re­tai vaikš­to žmo­nės. Miš­ke skin­ti la­pai pa­si­žy­mi uni­ka­lio­mis gy­do­mo­sio­mis sa­vy­bė­mis. Ge­riau­sios vais­ta­žo­lės su­ren­ka­mos prie­kal­nė­se ir kal­nų aikš­te­lė­se, kur dir­vo­že­mis tur­tin­gas mi­ne­ra­lų, oras itin gry­nas ir šva­rus.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ


Vido Venslaviškio nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys