2017 07 23, Sekmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Lietuvos žolynai – ne prastesni už rytietiškus augalus   print
2016-06-09
Pasak „Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ vi­cep­re­zi­den­to Ma­riaus La­sins­ko, Lie­tu­vo­je au­gan­tys žo­ly­nai nie­kuo ne­nu­si­lei­džia ry­tie­tiš­kiems iš­gir­tiems ste­buk­lin­giems au­ga­lams, tik me­džia­ga apie jų gy­dy­mo ga­lias nė­ra taip su­si­ste­min­ta.

Iš vi­so gy­dan­čių ga­li­me ras­ti apie 500 au­ga­lų sa­vo ša­ly­je, bet daž­nai praei­na­me pro pa­čius ver­tin­guo­sius, au­gan­čius dar­žuo­se, so­duo­se. Tai – kiaul­pie­nės, garš­vos, dil­gė­lės. La­bai ver­tin­gas ir dar ne­su­ža­lia­vus me­džiams ant jų ran­da­mas ama­las, siau­ra­la­pis gau­ro­me­tis ar bal­ta­žie­dė not­re­lė.

Au­ga­lui rei­kia pa­dė­ko­ti

Pir­miau­sia su­si­rin­ku­siuo­sius į pa­skai­tą Ža­ga­rės dva­ro par­ke žo­li­nin­kas Ma­rius La­sins­kas pa­mo­kė tai­syk­lių. Ei­nant žo­liau­ti, rei­kia bū­ti tin­ka­mai nu­si­tei­kus, ge­ros nuo­tai­kos, nes su­rink­si ne vais­tus, o nuo­dus. Se­no­lės, ei­da­mos rink­ti vais­ta­žo­lių, su nie­kuo ne­si­kal­bė­da­vo, pa­si­rink­da­vo tin­ka­mą lai­ką, pa­vyz­džiui, 12 va­lan­dą. Kiek­vie­ną žo­lę nu­sky­nus, bū­ti­na jai pa­dė­ko­ti, be to, ne­plėš­ti vis­ko, paim­ti tik ket­vir­ta­da­lį au­ga­lo.

„Ma­no pa­ties su­gal­vo­ta tai­syk­lė: jei­gu su­ren­ki ki­log­ra­mą žo­ly­nų, tiek pat su sa­vim iš­si­nešk ir šiukš­lių. Taip šva­rin­si­me ap­lin­ką ir bus dvi­gu­ba nau­da,“ – sa­kė „Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ vi­cep­re­zi­den­tas, ge­rą im­pul­są žo­lia­vi­mui su­tei­kęs kank­lių me­lo­di­ja ir liau­dies dai­na.

Iš far­ma­ci­jos išė­jo į žo­li­nin­kys­tę

"Šiaulių kraštas"/Loretos Ripskytės nuotr.„Žo­lin­čių aka­de­mi­jos“ vi­cep­re­zi­den­tas M. La­sins­kas

Ma­rius La­sins­kas, pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą vais­ti­nin­kas, dir­bęs ir far­ma­ci­nė­je įmo­nė­je, o prieš aš­tuo­ne­rius me­tus su­si­do­mė­jęs žo­li­nin­kys­te, sa­kė, kad Lie­tu­vo­je au­ga gau­sy­bė nau­din­gų au­ga­lų, ku­rie sa­vo vais­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis nė kiek ne pra­stes­ni už ry­tie­tiš­kus „bro­lius“, ta­čiau žmo­nės daž­nai lin­kę išaukš­tin­ti tai, kas sve­ti­ma. Lie­tu­viš­ka žo­li­nin­kys­tė taip pat tu­ri gi­lias tra­di­ci­jas, tik nė­ra taip su­si­ste­min­ta.

Iš vi­so ga­li­ma var­to­ti apie 500 au­ga­lų. Ypač ver­tin­gi daž­nai min­do­mi mū­sų pa­čių ko­jo­mis, rau­na­mi lauk dar­žuo­se, va­di­nant juos pikt­žo­lė­mis, nors de­rė­tų va­din­ti ge­ra­žo­lė­mis.

Kiaul­pie­nė – au­ga­lų au­ga­las

Au­ga­lų au­ga­lu ga­li­ma va­din­ti lie­tu­viš­ką­ją kiaul­pie­nę, ku­ri var­to­ja­ma vi­sa – nuo šak­nų iki žie­dų ir net sėk­lų, at­me­tant tik jų pū­kus, gam­to­je pa­de­dan­čius skris­ti ir taip pa­si­sė­ti to­lyn.

Vido Venslaviškio nuotr.

„Kiaul­pie­nė lais­vi­na žar­ny­ną, stip­ri­na imu­ni­te­tą, ge­ri­na ka­sos, ke­pe­nų veik­lą, stip­ri­na krau­ją. Kur dė­si, ten pa­tai­ky­si,“ – tei­gė žo­lin­inkas, aiš­kin­da­mas, kad šak­nis ge­riau­sia su­pjaus­ty­ti ir su­džio­vin­ti, o ta­da krims­ti kaip rie­šu­tus, gel­to­nus žie­dus ga­li­ma dė­ti į sa­lo­tas ar val­gy­ti tie­siog vie­nus, nes ir taip ska­nūs. Sa­lo­toms tin­ka ir la­pai. Sėk­las rei­kia tie­siog ge­rai su­kra­mty­ti, jos pri­me­na sau­lėg­rą­žas. Stie­be­liai tu­ri kar­tų, ne vi­siems priim­ti­ną sko­nį. Ta­čiau ga­li­ma ir juos pa­ruoš­ti tin­ka­mai.“

Džio­vin­tos ir ka­va­ma­le su­mal­tos šio au­ga­lo šak­nys ga­li pa­keis­ti įpras­tą ka­vą. Su­teiks ir ener­gi­jos, ir va­ka­re gal­va bus švie­si.

Stik­li­nė dil­gė­lių ar­ba­tos ne­pa­kenks

Dar­žuo­se, so­duo­se au­gan­ti garš­va pa­de­da nuo po­dag­ros, stip­ri­na šir­dį, tu­ri daug ami­no­rūgš­čių, kaip ir mė­sa. Bet ją rink­ti reik­tų iki žy­dė­ji­mo.

Vido Venslaviškio nuotr.Garšva

Dil­gė­lė tu­ri daug ge­le­žies, sa­vo nau­din­go­mis me­džia­go­mis at­sto­ja rie­šu­tų sau­ją.

„Ne­be­rei­kės jo­kių po­li­vi­ta­mi­nų,“ – sa­kė M. La­sins­kas. Jis nu­ra­mi­no ir būgš­tau­jan­čius, kad dil­gė­lės tirš­ti­na krau­ją. Stik­li­nė dil­gė­lių ar­ba­tos tik­rai ne­pa­kenks, jei ne­si li­go­nis, sau­jo­mis ge­rian­tis krau­ją skys­ti­nan­čius vais­tus. Be to, bū­tent vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms dil­gė­lės pa­de­da įsi­sa­vin­ti kal­cį, ko or­ga­niz­mas pa­ts ne­be­pa­jė­gia.

Į dil­gė­les la­bai pa­na­ši, bet ne­dil­gi­nan­ti ir gel­to­nai žy­din­ti bal­ta­žie­dė not­re­lė stip­ri­na imu­ni­te­tą, pa­de­da esant „mo­te­riš­koms li­goms“.

Šal­pus­nių žie­dai ir la­pai tin­ka nuo ko­su­lio, per­ša­lus, o dar­ži­nis asiūk­lis iš­va­ro skys­čius, smė­lį, tik jo rei­kia ne­pa­dau­gin­ti.

Ama­las – taip pat įvai­ria­pu­sis pa­gal­bi­nin­kas

Ant me­džių au­gan­tis ža­lias au­ga­las ama­las – kaip ir kiaul­pie­nė tin­ka be­veik nuo vi­sų li­gų. Tik jo bal­tos uo­gos – nuo­din­gos. Jis re­gu­liuo­ja cuk­raus kie­kį krau­jy­je, pa­de­da esant skyd­liau­kės hi­per­funk­ci­jai, gelbs­ti iš­se­kus ner­vi­nei sis­te­mai, ma­ži­na krau­jos­pū­dį ir yra lai­ko­mas prieš­vė­ži­niu au­ga­lu.

Pixabay.com/ Stefan Schweihofer nuotr.

Daž­nas au­ga­las, pa­sak Ma­riaus La­sins­ko, jau sa­vo pa­va­di­ni­mu nu­sa­ko, kam jis ga­li bū­ti var­to­ja­mas. Štai, mė­ly­nais ir vio­le­ti­niais žie­dais vi­lio­jan­ti tam­sio­ji plau­tė pa­de­da nuo plau­čių su­si­rgi­mų, o šliau­žian­čio­ji tra­ma­žo­lė pui­kiai tin­ka trau­moms, tai yra, su­si­žei­dus, iš­trau­kia šun­vo­tes.

Jo­na­žo­lė tu­ri an­ti­dep­re­si­nį po­vei­kį, o siau­ra­la­pis gau­ro­me­tis ne tik ra­mi­na ner­vų sis­te­mą, mal­ši­na ne­ri­mą, bet ir pa­de­da su­ma­žin­ti skran­džio rūgš­tin­gu­mą, gast­roe­zo­fa­gi­nio ref­liuk­so simp­to­mus, rė­me­nį, ypač jei skran­džio ne­ga­la­vi­mai su­kel­ti stre­so. Pa­sa­ko­ja­ma, kad šios ar­ba­tos duo­da­vo Ru­si­jos ca­ro ar­mi­jos ka­riams.

Kol žy­di kaš­to­nai, lai­kas skin­ti jų žie­dus ir ger­ti ar­ba­tą nuo ve­nų va­ri­ko­zės. O tris­kiau­tis la­ki­šius, žmo­nių va­di­na­mas ki­bi­šiu­mi, ku­ris į ko­ji­nes kim­ba taip, kad net sun­ku iš­trauk­ti, – pir­mas vais­tas nuo aler­gi­jos.

Var­to­ji­mo daž­nis

Var­to­ti vais­ta­žo­les siū­lo­ma to­kiu rit­mu: sep­ty­nias die­nas ge­ria­me ar­ba­tą, po to da­ro­me tri­jų die­nų per­trau­ką. Jei­gu pli­ko­me ne vie­ną žo­le­lę, bet mi­ši­nį, ger­ti reik­tų 21 die­ną, po to sa­vai­tę – ne.

Tas pa­čias žo­le­les ga­li­ma už­pli­ky­ti tris kar­tus, tik kiek­vie­ną ki­tą kar­tą rei­kia pil­ti dvi­gu­bai ma­žiau van­dens. Be to, vais­ta­žo­lės už­pi­la­mos ne ver­dan­čiu, bet maž­daug 85–90 laips­nių tem­pe­ra­tū­ros van­de­niu.

Loreta RIPSKYTĖ

 Pixabay.com/Cristina Titrat nuotr.

 

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys