2018 10 15, Pirmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Svei­ka­tą ku­ria mū­sų min­tys   print
Spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad stip­rin­ti imu­ni­te­tą pa­de­da grū­di­ni­ma­sis, su­ba­lan­suo­ta ir svei­ka mi­ty­ba, vi­ta­mi­nų var­to­ji­mas, įtam­pos ven­gi­mas ir ža­lin­gų įpro­čių at­si­sa­ky­mas. „Dau­ge­lis imu­ni­nę sis­te­mą stip­ri­na įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis pa­mirš­da­mi, kad be tin­ka­mo nu­si­tei­ki­mo, t. y. po­zi­ty­vaus mąs­ty­mo, vi­sos prie­mo­nės yra be­ver­tės“, – tvir­ti­na šei­mos gy­dy­to­ja Jur­gi­ta Jan­kaus­kie­nė.

No­ras bū­ti svei­kam

Anot šei­mos gy­dy­to­jos, svei­ko žmo­gaus imu­ni­te­tas nu­si­pel­no pa­čių gra­žiau­sių žo­džių – jis tar­si an­ge­las sar­gas sau­go žmo­gaus or­ga­niz­mą nuo li­gų, tad jį taip pat bū­ti­na sau­go­ti ir jam pa­dė­ti, ta­čiau no­rint ži­no­ti, ar imu­ni­nė sis­te­ma ga­lės įveik­ti or­ga­niz­mą puo­lan­čius mik­ro­bus ir vi­ru­sus, rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar mes pa­tys ne­ga­ty­vio­mis min­ti­mis ir jaus­mais ne­truk­do­me or­ga­niz­mui ko­vo­ti už sa­vo svei­ka­tą. Įp­ro­tis mąs­ty­ti nei­gia­mai blo­gi­na ląs­te­lių, fik­suo­jan­čių ne­ga­ty­vias min­tis, gy­vy­bi­nes funk­ci­jas.

Nei­gia­mos min­tys ke­lia be­rei­ka­lin­gą įtam­pą ir di­di­na stre­są. Il­ga­lai­kė psi­chi­nė įtam­pa silp­ni­na imu­ni­te­tą, ku­riam su­šlu­ba­vus pra­si­de­da vi­sos ki­tos bė­dos. „Kai nu­si­vy­lę lep­te­li­me, kad vis­kas nu­si­bo­do, ne­be­si­no­ri gy­ven­ti – pa­tei­kia­me pro­gra­mą sa­vo or­ga­niz­mui.

Nors daž­nai tai da­ro­me ne­są­mo­nin­gai, ta­čiau or­ga­niz­mas be­ma­tant pa­gau­na mū­sų nuo­sta­tą ir ima veik­ti – bė­ga į li­gą, nes imu­ni­te­to vei­ki­mo me­cha­niz­mas to­ly­gus spe­cia­liai pa­reng­tai ka­riuo­me­nei, ku­rios už­da­vi­nys – žai­biš­kai rea­guo­ti į pa­to­ge­ni­nius mik­roor­ga­niz­mus. Mes tik abst­rak­čiai fan­ta­zuo­ja­me, o sme­ge­nys jau plu­ša su­da­ri­nė­da­mos sche­mas ir sig­na­lus imu­ni­nei sis­te­mai, kad ji iš­jung­tų vi­sus ap­sau­gos nuo kė­si­ni­mo­si į svei­ka­tą me­cha­niz­mus“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Tar­si gri­po vi­ru­sas

Emo­ci­jos tie­siog sklin­da ap­link žmo­nes ir mes už­si­kre­čia­me jo­mis vie­ni nuo ki­tų, kaip už­si­kre­čia­me gri­pu.

„Tur­būt pa­ste­bė­jo­te, kad ša­lia links­mo žmo­gaus yra links­ma, o ša­lia liūd­no – liūd­na. Lai­mė, mes ga­li­me val­dy­ti šiuos pro­ce­sus, kaip ko­vo­ja­me su gri­pu. Svar­bus imu­ni­te­tas – stip­raus imu­ni­te­to žmo­gus, bū­da­mas tarp ser­gan­čių­jų, neuž­sik­re­čia. Tai­gi svar­bus „emo­ci­nis imu­ni­te­tas“. Jei jū­sų po­zi­ty­vios emo­ci­jos bus stip­res­nės už ki­tų ne­ga­ty­vias nuo­tai­kas, jūs tie­siog „neuž­sik­rė­si­te“. To­dėl rei­kia stip­rin­ti sa­vo ge­rą nuo­tai­ką, ge­rą sa­vi­jau­tą ir tei­gia­mas min­tis. Tuo­met ap­lin­ki­nių pe­si­miz­mas bus „kaip nuo žą­sies van­duo“, – ti­ki­na gy­dy­to­ja.

Po­zi­ty­vus pro­gra­ma­vi­mas at­ne­ša lai­mę, sėk­mę ir svei­ka­tą, to­dėl no­rint bū­ti svei­kam, anot gy­dy­to­jos, rei­kia su­telk­ti dė­me­sį į sėk­mes, o ne į pra­lai­mė­ji­mus, są­mo­nin­gai val­dy­ti sa­vo min­tis ir vy­ti ša­lin ne­ri­mą bei pyk­tį. Imu­ni­te­tas tam vi­sa­da pa­si­ruo­šęs – sme­ge­nų neu­ro­nai to­kį pro­gra­ma­vi­mą prii­ma kaip nu­ro­dy­mą ir jam pa­klūs­ta.

Pixabay.com/Robert Owen-Wahl nuotr.

„Ge­riau kar­to­ti sau, kad esa­te svei­kas, nei nuo­lat tvir­tin­ti, kad ne­sa­te li­go­nis. Žo­dis „svei­kas“ ver­čia mū­sų mąs­ty­mą veik­ti mū­sų nau­dai, o mąs­ty­mas ir tei­gi­mas sau „ne­su li­go­nis“ jau sa­vai­me tu­ri kaž­ką nei­gia­mo, to­dėl vei­kia žlug­do­mai“, – sa­ko me­di­kė ap­gai­les­tau­da­ma, kad ne­re­tai po­zi­ty­vu­mą su­pran­ta­me kaip išo­ri­nį jo de­monst­ra­vi­mą, dirb­ti­nes šyp­se­nas ir at­sa­ky­mą į bet ko­kį klau­si­mą „ačiū, vis­kas ge­rai“. Ir sa­ky­mas, kad yra ge­rai, kai iš tie­sų blo­gai, ir įsi­kal­bė­ji­mas, kad yra blo­gai, kai iš es­mės yra ge­rai, yra psi­cho­lo­gi­niai su­tri­ki­mai, ve­dan­tys į neu­ro­tiš­kas bū­se­nas. Reak­ci­ja į įvy­kius ir gy­ve­ni­mą tu­ri bū­ti adek­va­ti, tuo­met įvy­kius iš­gy­ven­si­me be li­guis­tų bū­se­nų.

„Na­tū­ra­li žmo­gaus bū­se­na gy­ve­ni­mo tėk­mė­je iš es­mės ir yra po­zi­ty­vu­mo bū­se­na“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

Vien op­ti­miz­mo ne­pa­kan­ka

Tai kaip gi ne­prog­ra­muo­ti sa­vęs li­gai ir ne­sėk­mei? Anot gy­dy­to­jos, po­zi­ty­viai mąs­ty­ti iš­moks­ta­ma pa­laips­niui, bet ka­da ir bet ko­kio am­žiaus.

„Mąs­ty­ki­te ir kal­bė­ki­te tik po­zi­ty­viai. „Aš ga­liu“, „Aš mo­ku“, „Aš su­ge­bu“, „Aš tai pa­da­ry­siu“ – tai fra­zės, ku­rias bū­ti­na var­to­ti nuo­lat. Te­gul tai tam­pa tei­gia­mu įpro­čiu. Lai­kui bė­gant net pa­tys nu­steb­si­te, kiek ga­lios tu­ri šie tei­gi­niai!“ – tvir­ti­na me­di­kė ir re­ko­men­duo­ja pa­ban­dy­ti iš­spręs­ti bet ko­kią jus už­klu­pu­sią pro­ble­mą kuo nau­din­giau sau, at­ran­dant jo­je ne ma­žiau kaip de­šimt tei­gia­mų sa­vy­bių.

Pa­laips­niui po­zi­ty­vaus mąs­ty­mo dė­ka ge­bė­si­te val­dy­ti stre­są, tap­si­te ra­mes­ni ir at­si­pa­lai­da­vę. Ki­lus stre­si­nėms si­tua­ci­joms, pir­miau įjung­si­te pro­tą, ra­miau įveik­si­te ne­ma­lo­nias si­tua­ci­jas, tap­si­te tvir­tes­ni, tuo­met stre­sas jus vis ma­žiau veiks. Gy­ve­ni­me at­si­ras dau­giau po­zi­ty­vu­mo, ku­ris jums pa­dės ju­dė­ti sa­vo tiks­lų link, ne­pa­si­duo­dant be­rei­ka­lin­gai pa­ni­kai.

Nors po­zi­ty­vus mąs­ty­mas ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, ta­čiau vien jo tik­rai neuž­ten­ka. Kad li­gos ne­pul­tų, rei­ka­lin­ga vi­sa­ver­tė mi­ty­ba.

„Pa­si­rū­pin­ki­te, kad jū­sų die­nos ra­cio­ne ne­trūk­tų ko­ky­biš­ko, švie­žio, ne­rie­baus mais­to. Re­ko­men­duo­ja­ma val­gy­ti ma­žiau gy­vu­li­nės kil­mės rie­ba­lų, daž­niau rink­tis dar­žo­ves ir vai­sius. An­tiok­si­dan­tai, ypač A, C ir E gru­pės vi­ta­mi­nai, iš­va­lo or­ga­niz­mą nuo lais­vų­jų ra­di­ka­lų, t. y. po­ten­cia­liai kenks­min­gų me­džia­gų, ga­lin­čių pa­žeis­ti svei­kas ląs­te­les. Dar­žo­vės ir vai­siai pa­di­di­na an­tiok­si­dan­tų, ku­rie su­nai­ki­na lais­vuo­sius ra­di­ka­lus dar ne­spė­jus jiems pa­kenk­ti, kie­kį“, – pa­sa­ko­ja me­di­kė.

www.sveikatossodas.lt nuotr.


Pa­dė­ti sa­vo or­ga­niz­mui stip­rin­ti imu­ni­te­tą ga­li­te spor­tuo­da­mi, juo­lab kad da­bar ju­dė­ji­mo ga­li­my­bės iš­ties ga­na di­de­lės, te­rei­kia kiek­vie­nam su­si­ras­ti sau pa­tin­kan­čią veik­lą – be tra­di­ci­nių ae­ro­bi­kos ar tre­ni­ruok­lių sa­lių, ba­sei­no, ga­li­ma lan­ky­ti šo­kius, jo­gos pra­ty­bas ir pan.

Pir­tis – tai ne tik šva­ra, bet ir pui­ki svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­ra, itin veiks­min­gai pa­de­dan­ti su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą. Dar Hi­pok­ra­tas tei­gė, kad pir­tis ge­rai vei­kia virš­ki­na­mą­ją, kvė­pa­vi­mo, ner­vų sis­te­mas. Su šiais tei­gi­niais su­tin­ka ir šių lai­kų me­di­kai. Tem­pe­ra­tū­rų kai­ta, kont­ras­ti­nis du­šas grū­di­na mū­sų or­ga­niz­mą. „Prieš ei­nant į pir­tį ne­ga­li­ma daug val­gy­ti, ta­čiau ir al­ka­niems ei­ti ne­pa­tar­ti­na. Ne­ga­li­ma pir­ty­je bū­ti per il­gai: pa­pras­tai sean­sas trun­ka 5-8 min., o jį kar­to­ti svei­ka ne dau­giau nei 3-4 kar­tus“, – pa­ta­ria gy­dy­to­ja.

Mie­go­ki­te nak­tį, o ne die­ną

Daž­nai net neį­ta­ria­me, kad dėl pa­šli­ju­sios imu­ni­nės sis­te­mos kal­tas mie­go trū­ku­mas. Įro­dy­ta, jog imu­ni­nės ląs­te­lės vi­su pa­jė­gu­mu ko­vo­ja su bak­te­ri­jo­mis tik nak­tį, kai me­ta­bo­liz­mas vi­suo­se or­ga­nuo­se su­lė­tė­ja. Bū­tent ta­da in­ten­sy­viau­siai dir­ba at­ku­ria­mo­sios imu­ni­te­to funk­ci­jos. Mie­gant or­ga­niz­me ga­mi­na­si tam tik­ri che­mi­niai ele­men­tai, ku­rie bū­ti­ni stip­riai or­ga­niz­mo ap­sau­gai pa­lai­ky­ti.

Nuo­la­ti­nis neiš­si­mie­go­ji­mas pa­žei­džia imu­ni­nę sis­te­mą, to­dėl daž­niau ser­ga­ma in­fek­ci­jo­mis ir ki­to­mis imu­ni­nės sis­te­mos li­go­mis. Nak­ti­nio mie­go sto­ka ap­krau­na šir­dį ir ši taip pat ga­li „su­šlu­buo­ti“, pa­žei­džia en­dok­ri­ni­nę sis­te­mą, su­trik­do ang­lia­van­de­nių apy­kai­tą, ky­la cuk­ri­nio dia­be­to ir ki­tų li­gų grės­mė.

„Ne­pa­mie­go­jus nak­tį, „at­si­grieb­ti“ die­ną neį­ma­no­ma, nes die­nos mie­gas ne­ga­li pa­keis­ti nak­ties mie­go, tad nuo­lat neiš­si­mie­go­da­mi nak­tį nua­lin­si­te sa­vo imu­ni­nę sis­te­mą“, – per­spė­ja gy­dy­to­ja.

Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad imu­ni­te­tą ypač silp­ni­na al­ko­ho­lis ir rū­ky­mas, to­dėl jei­gu neįs­ten­gia­te vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti šių ža­lin­gų įpro­čių, me­di­kė pa­ta­ria pa­laips­niui juos ri­bo­ti, nes tik tuo­met bū­si­te svei­ki ir stip­rūs.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ


SXC - Marek Bernat nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys