2018 06 18, Pirmadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Žolininkas siūlo kasdien gyventi su džiaugsmu   print
Pro­fe­sio­na­lus far­ma­ci­nin­kas, žo­li­nin­kas Vir­gi­li­jus Skir­ke­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad atei­ties žmo­nės bus la­bai pro­tin­gi, di­de­lė­mis gal­vo­mis, bet silp­nų rau­me­nų. Iš­liks chi­rur­gai, ta­čiau bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­jus pa­keis me­di­ci­nos in­ži­nie­riai. Jo nuo­mo­ne, da­bar dau­ge­lį li­gų su­ke­lia blo­gas mais­tas, o la­biau­siai – žmo­gaus įsi­ti­ki­ni­mai ir min­tys.

Kiek­vie­nam – sa­vas pa­ta­ri­mas

– Kaip sau­go­ti sa­vo svei­ka­tą?

– Vi­siems kar­to­ju – no­rint iš­sau­go­ti svei­ka­tą, rei­kia iš­sau­go­ti svei­ką psi­chi­ką. Pra­ra­ja tarp žmo­gaus ir gam­tos at­si­ra­do tik per sme­ge­nis.

Su­sir­gus pir­miau­sia bū­ti­na keis­ti el­ge­sį ir mi­ty­bą. Tai svar­biau­si ele­men­tai, ve­dan­tys į svei­ka­tą.

Pas­te­biu, ko­kia stip­ri yra se­no­ji kar­ta, o jau­ni­mas ne toks. Pa­vyz­dys: po at­lik­tų ty­ri­mų su žiur­kė­mis la­bo­ra­to­ri­jo­je paaiš­kė­jo, kad pa­ste­ri­zuo­tu pie­nu la­kin­ta pen­kio­lik­ta kar­ta yra vi­siš­kai ste­ri­li. Mais­to pra­mo­nė ta­po pa­čia pa­vo­jin­giau­sia mū­sų svei­ka­tai.

Pirš­tais ba­do­mi tie, ku­rie len­da į pa­tvo­rius ieš­ko­ti dil­gė­lių, garš­vų, kiaul­pie­nių – lyg ka­ro me­tais, kai par­duo­tu­vė­se pil­nos len­ty­nos.

Mes ge­rai ir leng­vai gy­ve­na­me. Ne­rei­kia ar­ti, sun­kių že­mės dar­bų dirb­ti ran­ko­mis, val­go­me bal­tą duo­ną, le­dai, sal­dai­niai ko­kie ska­nūs! Nie­ka­da taip nė­ra bu­vę, bet nie­ka­da nė­ra bu­vę ir tiek daug li­gų jau­nys­tė­je.

– Ką re­ko­men­duo­tu­mė­te ge­rai svei­ka­tai pa­lai­ky­ti?

– Ne vi­siems tin­ka tas pa­ts. Pa­vyz­džiui, svei­ka­tin­gu­mo mo­kyk­lo­se, bė­ga vi­si į le­di­nį jū­ros van­de­nį: cho­le­ri­kui bus vis­kas ge­rai, o me­lan­cho­li­kui ne­tin­ka – per stip­ru, po to­kių mau­dy­nių jam ga­li pra­si­dė­ti įvai­rūs už­de­gi­mai.

Ti­be­to me­di­ci­na sa­ko: ko­kia li­ga be­su­sirg­tum, pir­miau­sia rei­kia or­ga­niz­me iš­nai­kin­ti kir­mė­les, keis­ti el­ge­sį, me­di­tuo­ti.

Ma­nęs klau­sia, ko­kias žo­ly­tes var­to­ti, kad il­gai gy­ven­tų. O koks tiks­las il­gai gy­ven­ti?

Rei­kia gy­ven­ti taip, kad kiek­vie­ną die­ną jaus­tum lai­mės po­jū­tį, o jei de­juo­si ir ant vi­sų pyk­si, ko ver­tas toks gy­ve­ni­mas?

Nau­din­ga biog­ra­fi­nė te­ra­pi­ja

– Kal­ba­ma, kad gy­dy­tis taip pat yra me­nas, kad ne­no­rin­tis iš­gy­ti nie­ka­da ne­pas­veiks...

– Mes įsi­vaiz­duo­ja­me, kad nu­ne­ši kū­ną pas gy­dy­to­ją ir jis bus pa­gy­dy­tas. Vis­kas pri­klau­so tik nuo mū­sų pa­čių.

Gy­dy­to­jas pa­cien­tui pir­miau­sia tu­ri bū­ti dva­si­nin­ku ir mo­ky­to­ju. Kai gy­dy­to­jas ma­to tik ser­gan­tį or­ga­ną, li­gą, bet ne­ma­to žmo­gaus vi­su­mos, to­kių gy­dy­to­jų ne­rei­kia vi­sai. Kam žais­ti žai­di­mus su pa­cien­tu?

Yra li­go­nių ka­te­go­ri­ja – „mirš­tan­čios gul­bės“, ku­rie ser­ga dau­gy­be įsi­vaiz­duo­ja­mų li­gų, mi­na ke­lius pas gy­dy­to­jus, nuo­lat sė­di po­lik­li­ni­ko­se, pri­si­gal­vo­ja simp­to­mų, lau­kia vė­žio ir mir­ties, ir nie­kaip su­lauk­ti ne­ga­li. To­kio nei iš­gy­dy­ti ga­li, nei pa­dė­ti, nei jis no­ri pa­gy­ti.

To­kiems žmo­nėms trūks­ta gy­ve­ni­mo mei­lės.

– Kiek nau­din­gi svei­ka­tai yra iš­si­pa­sa­ko­ji­mai, me­di­ta­ci­ja, pri­si­mi­ni­mų ana­li­za­vi­mas?

– Pa­sa­ko­ji­mas apie sa­ve, ki­taip ta­riant, biog­ra­fi­nė te­ra­pi­ja, yra la­bai ge­ra me­di­ta­ci­ja ir iš­si­va­ly­mas. Tai tik­rai pa­de­da. Ki­taip va­di­na­ma – biog­ra­fi­ne te­ra­pi­ja, kai žmo­gus apie sa­ve pa­sa­ko­ja nuo pat pir­mų­jų pri­si­mi­ni­mų.

O se­nat­vė­je at­si­ra­du­si pri­si­mi­ni­mų gau­sa jau yra skle­ro­zės reiš­ki­nys, nes kuo dau­giau pri­si­mi­ni­mų, tuo di­des­nė skle­ro­zė. Kad skle­ro­zė grei­tai ne­prog­re­suo­tų, žmo­gus ne­ga­li už­si­da­ry­ti na­muo­se.

Net moks­li­nin­kas ga­li sirg­ti Alz­hei­me­rio li­ga, nes jis nie­ko gy­ve­ni­me ne­kei­čia, dir­ba sa­vo dar­bą ir tiek. Kiek­vie­nas pri­va­lo at­ras­ti sau nau­jų da­ly­kų: rin­ki­te pa­što ženk­lus, ei­ki­te į su­si­bū­ri­mus, šo­ki­te ir dai­nuo­ki­te, ke­liau­ki­te ir su­si­pa­žin­ki­te su nau­jais žmo­nė­mis. Tai tik­tai bus nau­din­ga.

Kli­mak­sas ne šiaip duo­tas žmo­gui. Tai lai­kas, kai tu už­si­li­pi į sa­vo gy­ve­ni­mo kal­niu­ką ir vis­ką ap­žiū­ri iš vir­šaus. Tas lai­kas duo­tas su­pras­ti ir at­leis­ti.

Gal­vos di­dės

– Kas lau­kia šian­die­ni­nio jau­ni­mo, sė­din­čio prie kom­piu­te­rio?

– Dau­gės šir­dies li­gų, mąs­ty­mas bus stip­rus, bet šir­dis silp­na. Jau da­bar ry­tie­čiai kal­ba, kad atei­ties žmo­gus bus di­de­le gal­va – pro­tau­to­jas, mąs­ty­to­jas, bet egois­tas, ku­ris ne­prieis ir neap­ka­bins, bus už­da­ras žmo­gus. To­kie žmo­nės tu­rės ma­žai „gy­vų“ san­ty­kių su ki­tais žmo­nė­mis. Jiems svar­biau­sia – ne­pert­rau­kia­mas elekt­ros tie­ki­mas. Atei­na ra­cio­na­lių žmo­nių kar­ta.

– O kaip, jū­sų ma­ny­mu, kei­sis me­di­ci­na?

– Praeis dar de­šimt me­tų ir ne­be­rei­kės nė vie­no gy­dy­to­jo diag­nos­ti­ko, bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­jo. Rei­kės me­di­ci­nos in­ži­nie­rių, ku­rie pa­cien­tus tes­tuos me­di­ci­ni­ne įran­ga, paims ty­ri­mus ir ma­ši­na duos vi­są in­for­ma­ci­ją apie or­ga­niz­mo būk­lę bei pa­rinks vais­tus gy­dy­ti, ap­skai­čiuos rei­kia­mas do­zes.

Da­bar bend­ro­sios pra­kti­kos gy­dy­to­jai ne­be­pa­žįs­ta žmo­gaus, pri­ra­šo dau­gy­bę ne­rei­ka­lin­gų vais­tų. Rei­ka­lin­gi bus chi­rur­gai, odon­to­lo­gai.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr. V.Skirkevičius primena, kad  no­rint iš­sau­go­ti svei­ka­tą, rei­kia iš­sau­go­ti svei­ką psi­chi­ką.

Tarp bai­mės ir tik­ro­vės

– Ar or­ga­nai pra­ne­ša žmo­gui apie or­ga­niz­me vyks­tan­čius pa­si­kei­ti­mus?

– Ke­pe­nys yra di­džiau­sia mū­sų or­ga­niz­mo la­bo­ra­to­ri­ja, per­mai­nų or­ga­nas, nuo jo pri­klau­so ki­tų or­ga­nų veik­la. Pir­mas or­ga­nas, į ku­rį rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kai ne­ži­no­ma, kuo ser­ga žmo­gus.

Krau­jos­pū­dis ky­la ar ma­žė­ja, pir­miau­sia žiū­rė­ki­te į ke­pe­nis. Va­sa­rio vi­du­ry­je pra­si­de­da pa­va­sa­ris, tai ir ke­pe­nys per­sio­rien­tuo­ja į pa­va­sa­ri­nį re­ži­mą, kai virš­ki­na­mas leng­ves­nis mais­tas, or­ga­niz­mo in­ten­sy­viai šil­dy­ti ne­be­rei­kia.

Spa­lio vi­du­ry­je pra­si­de­da žie­mos se­zo­nas – rei­kia dau­giau mais­to, kad or­ga­niz­mas bū­tų ap­šil­do­mas, rei­kia iš­gy­ven­ti žie­mą, ruoš­tis sun­kes­niam mais­tui, jo ap­do­ro­ji­mui ir su­virš­ki­ni­mui. Jei su­trin­ka ke­pe­nų funk­ci­ja, žmo­gus pra­de­da sirg­ti.

Ar­ba, jei pa­cien­tui – ak­men­li­gė, tai jau psi­chi­kos su­tri­ki­mas, va­di­na­si, žmo­gus vis­ką sa­vy­je už­gniau­žęs kau­pė, jis ne­be­gy­ve­no gam­tos rit­mu, to­dėl pri­si­kau­pė ak­me­nų.

– Ar drus­ka mums rei­ka­lin­ga ir nau­din­ga?

– Drus­ka mū­sų or­ga­niz­mui yra bū­ti­na! Ji ke­lia to­nu­są, tai yra izo­to­ni­niai tir­pa­lai. Jei ne­var­to­si­me drus­kos, vaikš­čio­si­me nu­gei­bę, rau­me­nys bus silp­ni. Ta­čiau var­to­ti rei­kia ne­ra­fi­nuo­tą, neišg­ry­nin­tą, na­tū­ra­lią jū­ros drus­ką, nes su nat­rio chlo­ri­du pa­si­sa­vi­na­mos ir ki­tos nau­din­gos me­džia­gos. Jei per daug gau­na­ma drus­kos, ji iš­stu­mia iš or­ga­niz­mo ka­lį.

– O cho­les­te­ro­lis?

– Kas yra cho­les­te­ro­lis? Tai gy­vy­bės ele­men­tas, pa­grin­di­nė struk­tū­ra, ku­ri for­muo­ja mū­sų fer­men­tus ir hor­mo­nus.

Cho­les­te­ro­lio mū­sų or­ga­niz­mas pa­ga­mi­na aš­tuo­nis gra­mus per vie­ną nak­tį. Trys kiau­ši­niai cho­les­te­ro­lio ne­su­da­ro nė vie­no gra­mo.

Žmo­gus tu­ri ieš­ko­ti svei­ko mais­to. Ap­do­ro­tas mais­tas, ku­rį mes var­to­ja­me, di­di­na cho­les­te­ro­lio kie­kį, na­tū­ra­lus, gy­vas mais­tas, nie­ka­da ne­pa­di­dins cho­les­te­ro­lio. Pie­nas, svies­tas, kiau­ši­niai ne­di­dins jo, jei tai bus na­tū­ra­lūs pro­duk­tai, bet jei tai pie­no, kiau­ši­nių mil­te­liai – jie pa­vo­jin­gi.

Jei mais­tas ne­rūgs­ta, ne­pū­va, ne­pe­li­ja, neap­kars­ta, vi­sa tai vyks­ta mū­sų or­ga­niz­me – mes pū­va­me, pe­li­ja­me iš vi­daus. Rei­kia ma­ty­ti es­mi­nį da­ly­ką – mes ne­be­tu­ri­me nor­ma­laus mais­to.

Atei­na li­go­nis pa­si­tar­ti, aš jam sa­kau: rei­kia keis­ti mi­ty­bą, o ne var­to­ti vais­tus. Šian­dien žmo­nės yra var­to­to­jiš­ki, jiems rei­kia grei­to efek­to, ste­buk­lin­gos tab­le­tės, ku­ri vis­ką su­tvar­ko.

Kai pa­sa­kau, kad, pa­vyz­džiui, vais­ta­žo­les var­to­ti rei­kės tris mė­ne­sius, tam tik­ro­mis va­lan­do­mis, ne ger­ti, o val­gy­ti, ir dar dau­gy­bę są­ly­gų, nes tik tuo­met bus re­zul­ta­tas, sa­ko: ko­kia ne­są­mo­nė.

Natalija KONDROTIENĖ

"Šiaulių kraštas"

 http://www.skrastas.lt

  SXC.hu - Yarik Mishin nuotr.

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys