2018 04 26, Ketvirtadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Užkrečiamos ligos švarių rankų nemėgsta   print
2015-05-11
As­mens hi­gie­na – svar­bi kiek­vie­no žmo­gaus svei­ko gy­ve­ni­mo da­lis, ku­ri pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo dau­ge­lio in­fek­ci­nių li­gų.

As­mens hi­gie­nos įgū­džiai daž­niau­siai su­si­for­muo­ja vai­kys­tė­je tė­vų, se­ne­lių ir mo­ky­to­jų dė­ka, ta­čiau apie hi­gie­nos įgū­džius vai­kams rei­kia pri­min­ti nuo­lat.

Ran­kos – vie­na jud­riau­sių kū­no da­lių

Ap­lin­kos šva­ra mū­sų ša­ly­je im­ta rū­pin­tis nuo se­no. Dar XVI a. ka­ra­liaus Žy­gi­man­to po­tvar­kiu Lie­tu­vo­je bu­vo įsteig­ta me­di­ci­nos po­li­ci­ja. Ji bu­vo at­sa­kin­ga už prie­glau­dų gy­ven­to­jų šva­rą, gat­vių va­ly­mą bei van­dens tel­ki­nių prie­žiū­rą. Ga­na vė­lai, XIX a. pr., Lie­tu­vo­je at­si­ra­do ir mui­las. Nors mui­lą nau­do­jo jau se­no­vės ba­bi­lo­nie­čiai, Eu­ro­po­je pra­mo­ni­niu bū­du jis pra­dė­tas ga­min­ti tik XV a. Vė­liau, 1877 m., ne­tgi bu­vo iš­rink­ta Vil­niaus mies­to val­dy­bos Vyk­do­mo­ji sa­ni­ta­ri­jos ko­mi­si­ja, ku­ri bu­vo at­sa­kin­ga už mies­to ap­lin­kos šva­rą ir de­zin­fek­ci­ją. Tai­gi ap­lin­kos šva­ros ir hi­gie­nos reikš­mė mū­sų kraš­te bu­vo ži­no­ma jau se­niai.

Ant kiek­vie­no žmo­gaus odos nuo­lat gy­ve­na ir dau­gi­na­si įvai­rūs mik­roor­ga­niz­mai: bak­te­ri­jos, vi­ru­sai, gry­be­liai, ku­rie įgy­ja­mi lie­čiant įvai­rius pa­vir­šius – du­rų ran­ke­nas, laip­tų tu­rėk­lus, kny­gas, ra­šik­lius ir ki­tus bend­ro nau­do­ji­mo daik­tus, bend­rau­jant su žmo­nė­mis, glos­tant gy­vū­nus. Žmo­gaus ran­kos daž­niau ne­gu ki­tos kūno dalys lie­čia­si su mus su­pan­čiais daik­tais bei ap­lin­ka, nuo ku­rios ga­li­ma už­si­terš­ti, to­dėl, anot Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro svei­ka­tos stip­ri­ni­mo spe­cia­lis­tės vai­kų ir jau­ni­mo klau­si­mais Dia­nos Ged­mi­nie­nės, žmo­gaus kū­no odos hi­gie­no­je svar­biau­sią vie­tą uži­ma ran­kų prie­žiū­ra.

Neš­va­rios, grub­lė­tos, šer­pe­to­jan­čios, juo­do­mis pa­na­gė­mis ran­kos ne tik at­ro­do nees­te­tiš­kai, bet ir yra ne­hi­gie­niš­kos. Be ne­šva­ru­mų, dul­kių, ran­kų odos va­ge­lė­se ir raukš­lė­se, pirš­tų įlin­ki­muo­se, o ypač po na­gais, žie­dais, laik­ro­džiais, apy­ran­kė­mis ga­li pri­si­rink­ti įvai­rių pa­to­ge­ni­nių mik­roor­ga­niz­mų. Pas­ta­rų­jų iš­gy­ve­ni­mo ant ran­kų truk­mė yra ga­nė­ti­nai il­ga ir skir­tin­ga: ro­ta­vi­ru­sas ga­li iš­gy­ven­ti apie 4 val., sal­mo­nel­la – 3 val., Auk­si­nis sta­fi­lo­ko­kas – apie 2,5 val., he­pa­ti­to A vi­ru­sas – apie 2 val. Mik­roor­ga­niz­mai ge­ba ne tik il­gai iš­lik­ti ant ran­kų, įvai­rių pa­puo­ša­lų, bet ir itin daž­nai tam­pa už­kre­čia­mų li­gų prie­žas­ti­mi.

Šva­rių ran­kų ne­mėgs­ta

Daž­nas įsi­ti­ki­nęs, kad ran­kas pa­kan­ka nu­si­plau­ti pa­si­nau­do­jus tua­le­tu, pa­rė­jus na­mo iš dar­bo, par­duo­tu­vės, uni­ver­si­te­to ar mo­kyk­los, prieš val­gį, tad dau­gu­ma žmo­nių ne­plau­na sa­vo ran­kų taip daž­nai, kaip rei­kė­tų. Tai pa­tvir­ti­na ir sta­tis­ti­ka: vy­rai 1,5 kar­to daž­niau ne­gu mo­te­rys pra­de­da ga­min­ti mais­tą ne­nu­sip­lo­vę ran­kų. Su vie­nu del­no pa­spau­di­mu ga­li­ma per­neš­ti mik­ro­bų 14 as­me­nų ir 5 pa­vir­šiams. Kas ket­vir­tas as­muo, be­si­nau­do­jan­tis vie­šuo­ju trans­por­tu, ant sa­vo ran­kų ne­šio­ja iš­ma­tų bak­te­ri­jas. Ant mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų gy­ve­na 300 kar­tų dau­giau mik­ro­bų nei vie­ša­ja­me tua­le­te.

Ka­dan­gi nuo­la­tos kon­tak­tuo­ja­me su įvai­riau­sio­mis bak­te­ri­jo­mis, ant mū­sų ran­kų knibž­dė­te knibž­da mi­li­jo­nai įvai­riau­sių mik­ros­ko­pi­nių gy­vių, ku­rie tik ir tai­ko­si pa­tek­ti į akis, no­sį, bur­ną ir ga­liau­siai su­kel­ti in­fek­ci­ją.

Pixabay.com  - Dani Geza nuotr.

Šil­tė­jan­tys orai – ypač pa­lan­kus me­tas žar­ny­no už­kre­čia­mo­sioms, kir­mė­li­nėms bei gry­be­li­nėms li­goms plis­ti – dau­ge­lio pa­ra­zi­ti­nių kir­mė­lių kiau­ši­nė­liai su­bręs­ta bū­tent šil­tuoju me­tų lai­ku. Šva­rios ran­kos, pa­sak spe­cia­lis­tės, ga­li ap­sau­go­ti nuo dau­ge­lio li­gų. Vie­na jų – he­pa­ti­tas A, ku­ri dar tei­sė­tai va­di­na­ma ne­šva­rių ran­kų li­ga.

Bū­tent ran­kos ap­kal­ti­na­mos kaip vi­ru­so per­ne­šė­jos, nes už­si­kre­čia­ma pa­čiais ne­ti­kė­čiau­siais bū­dais: gai­vi­nan­tis gė­ri­mais su le­do ku­be­liais, su­šal­dy­tais iš ne­vi­rin­to van­dens, val­gant vi­ru­su už­krės­tus džio­vin­tus vai­sius ar le­dus net ir vieš­bu­čio res­to­ra­ne, mė­gau­jan­tis ter­miš­kai neap­do­ro­to­mis jū­ros gė­ry­bė­mis, ra­gau­jant už­si­krė­tu­sio vi­rė­jo pjaus­ty­tas ža­lias sa­lo­tas, ne­ty­čia gurkš­te­lė­jus van­dens mau­dan­tis už­krės­ta­me van­dens tel­ki­ny­je, net bui­ti­nio kon­tak­to bū­du, pa­vyz­džiui, nau­do­jan­tis tais pa­čiais in­dais ar rankš­luos­čiais su jau už­si­krė­tu­siu žmo­gu­mi. Daž­nai taip ir lie­ka neaiš­ku, kaip bu­vo už­si­krės­ta.

Me­di­kai tvir­ti­na, jog 99 at­ve­jais iš 100 pa­ts žmo­gus kal­tas, kad ap­si­krė­tė kir­mė­lė­mis. Kir­mė­lių kiau­ši­nė­liais ap­si­kre­čia­ma per van­de­nį, dar­žo­ves, že­mes, per ran­kas ir bur­ną, tad kuo pra­stes­nė hi­gie­na, tuo daž­niau už­si­kre­čia­ma, to­dėl, su­grį­žus iš dar­bo, kad ir ko­kie pa­var­gę bei al­ka­ni bū­tu­me, tu­ri­me pri­si­min­ti, jog pir­miau­sia rei­kia nu­si­plau­ti ran­kas. Tą pa­čią tai­syk­lę pri­va­lu ne­pa­mirš­ti nu­si­pir­kus obuo­lių ar ki­to­kių vai­sių, ne­rei­kė­tų pul­ti iš­kart ne­plau­tų duo­ti vai­kams val­gy­ti. Ne­ga­li­ma ger­ti ne­vi­rin­to upių, eže­rų ar ki­tų tel­ki­nių van­dens. Pie­ną ger­ti tik vi­rin­tą ar pa­ste­ri­zuo­tą.

Neš­va­rių ran­kų li­ga va­di­na­ma ir di­zen­te­ri­ja, ku­ria už­si­kre­čia­ma val­gant už­terš­tą mais­tą, ne­plau­tas dar­žo­ves, vai­sius, uo­gas, ge­riant van­de­nį, pie­ną, mau­dan­tis už­draus­to­se vie­to­se. Bū­ti­na plau­ti ran­kas pa­si­nau­do­jus tua­le­tu, prieš val­gį ar jo ga­mi­ni­mą. Vi­so­mis ga­li­mo­mis prie­mo­nė­mis rei­kia nai­kin­ti mu­ses.

„Di­de­lio su­si­bū­ri­mo vie­to­se, ypač mo­kyk­lo­se ir vai­kų dar­že­liuo­se, už­kre­čia­mų­jų li­gų grės­mės iš­veng­ti yra sun­ku. Vai­kai daug bend­rau­ja tar­pu­sa­vy­je, bė­gio­ja, daž­nai lie­čia vie­nas ki­tą, da­li­ja­si daik­tais, to­dėl su­si­da­ro pa­lan­kios są­ly­gos plis­ti vi­ru­sams ir bak­te­ri­joms“, – sa­ko svei­ka­tos stip­ri­ni­mo spe­cia­lis­tė vai­kų ir jau­ni­mo klau­si­mais Dia­na Ged­mi­nie­nė.

Nuo žar­ny­no in­fek­ci­nių li­gų kas­met pa­sau­ly­je mirš­ta apie 2,5 mln. žmo­nių, o dėl ne­tin­ka­mos ran­kų hi­gie­nos – apie

90 tūkst. žmo­nių. Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos tei­gi­mu, ran­kų plo­vi­mas su mui­lu yra vie­nas efek­ty­viau­sių ir pi­giau­sių bū­dų ap­si­sau­go­ti nuo šių li­gų. Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad plau­nant ran­kas mui­lu, nuo jų pa­ša­li­na­ma be­veik 95 pro­c. žmo­gui pa­vo­jin­gų bak­te­ri­jų ir vi­ru­sų.

Ge­ras pa­vyz­dys už­kre­čia vai­kus

Po­rei­kis plau­ti ran­kas pri­klau­so nuo ap­lin­ky­bių. Ran­kas rei­kė­tų plau­ti maž­daug kas va­lan­dą. Dau­gu­ma žmo­nių ran­kų plo­vi­mui ski­ria apie 5 se­kun­des.

Anot spe­cia­lis­tės, daž­niau­siai bū­tent vai­kams rei­kia pri­min­ti, ka­da ir kaip plau­ti ran­kas. Ran­kų plo­vi­mo tech­ni­ka yra la­bai reikš­min­ga, nes ant ge­rai nu­plau­tų ran­kų lie­ka ma­žiau mik­roor­ga­niz­mų, jie lė­čiau dau­gi­na­si ir ne­plin­ta. No­rint pa­ša­lin­ti in­fek­ci­jų su­kė­lė­jus ir iš­veng­ti li­gų, bū­ti­na kruopš­čiai plau­ti ran­kas 10–15 se­kun­džių mui­luo­ti jas tri­na­mai­siais ir su­ka­mai­siais ju­de­siais, ypač rie­šus, tar­pu­pirš­čius, pirš­tų ga­liu­kus ir na­gus, nykš­čius, pa­skui nu­plau­ti po te­kan­čiu van­de­niu. Vien tik pa­ki­šus ran­kas po šal­tu van­de­niu di­džio­ji da­lis in­fek­ci­jų su­kė­lė­jų ant jų tik­rai iš­lie­ka. Sie­kiant už­kirs­ti ke­lią mik­roor­ga­niz­mų dau­gi­ni­mui­si ant ran­kų, la­bai svar­bu ran­kas tin­ka­mai nu­sau­sin­ti. Jei­gu ran­kos ne­sau­sai nu­šluos­to­mos ar ant jų lie­ka mui­lo, pa­di­dė­ja der­ma­ti­to ri­zi­ka.

„Vi­siš­kai ne­sun­ku įpra­tin­ti vai­kus lai­ky­tis tin­ka­mos ran­kų hi­gie­nos, – ti­ki­na spe­cia­lis­tė. – Tam te­rei­kia suau­gu­sių­jų pa­vyz­džių – plau­ti ran­kas ste­bint vai­kams, steng­tis ap­tar­ti, ką ir ko­dėl da­ro­te, kad kar­to­ji­mu įgy­tas ge­bė­ji­mas tap­tų įgū­džiu ir įpro­čiu vi­sam gy­ve­ni­mui. Ne­re­tai ge­res­niu ska­ti­ni­mu tam­pa ne pri­myg­ti­nis pra­šy­mas vai­kui nu­si­plau­ti ran­kas, o paaiš­ki­ni­mas, ko­dėl vi­są tai rei­kia da­ry­ti. Už­ten­ka vai­kui pa­sa­ky­ti, kad, grį­žus iš lau­ko, ran­kos yra ne­šva­rios ir lie­čiant jo­mis bur­ną, akis ga­li­ma su­si­rgti, už­si­krės­ti kir­mė­lė­mis. Kai vai­kas pa­ga­liau su­pran­ta, ko­dėl rei­kia at­lik­ti vie­ną ar ki­tą šva­ros ri­tua­lą, ima lai­ky­tis jo nuo­la­tos.“



Rankas būtina plauti:
- visada, kai rankos atrodo nešvarios;
- kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
- kiekvieną kartą prieš valgį;
- prieš ir po maisto gaminimo;
- po žaidynių, darbų lauke, gyvūnų lietimo;
- grįžus iš lauko;
- po važiavimo troleibusu, autobusu, buvimo viešose vietose.

Mig­lė RE­MEŠ­KE­VI­ČIŪ­TĖ

Pixabay.com - Gerd Altmann nuotr. 

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys