2018 10 23, Antradienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

       DIETOSCENTRAS.LT

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

ziedu piegāde
Flower Delivery in Riga

 

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
9 dalykai, dėl kurių galite liautis jaudinęsi   print
2008-04-09
Reikia išgerti aštuonias stiklines vandens kasdien. Pirmąkart tai pasauliui pranešė amerikiečiai mokslininkai dar 1945 metais. Nuo to laiko visi daugiau ar mažiau tikėjome, kad be to, ką suvalgome ir išgeriame kasdien, savo pačių sveikatos naudai dar turime išgerti ir tas aštuonias stiklines vandens. Bet tiesa yra tokia: vanduo – puikus dalykas, tačiau skysčių mūsų organizmas gauna dar ir su sultimis, arbata, pienu, vaisiais, daržovėmis.

Užtektinai, kad normaliai funkcionuotų. Net kava malšina troškulį, nors ir turi diuretiko (skysčius šalinančio gėrimo) reputaciją: gerdami kavą išties netenkame šiek tiek skysčių, bet ir gauname jų.

Pasak specialistų, viskas labai paprasta: jeigu norite gerti, gerkite, tačiau nepersistenkite. Žmones, vartojančius pernelyg daug skysčių, gali ištikti hiponatremija – tai labai pavojinga būklė, kai organizme sumažėja natrio ir sutrinka elektrolitų pusiausvyra.

Nuo streso pražilsite. Šiais laikais išties turime dėl ko nervintis! Mus varo iš proto problemos darbe, įkyrūs giminaičiai, nesuvaldomi paaugliai, net išlietas pienas... Tad kai pastebime dar vieną žilą plauką, iš karto puolame priekaištauti savo bėdų šaltiniui – pavyzdžiui, nepaklusniems vaikams: „Per jus aš pražilsiu anksčiau laiko!“

Tiesa tokia: didelis stresas iš tiesų sendina išoriškai ir iš vidaus. Jis didina laisvųjų radikalų (molekulių, puolančių sveikąsias ląsteles) ir streso hormonų kiekį organizme. Tačiau iki šiol nėra nė vieno mokslinio įrodymo, kad nuo streso pražilstama. Pasak ekspertų, plaukų spalva keičiasi priklausomai nuo kiekvieno individualių genų.

Skaitysite prieblandoje – susigadinsite akis. Tai nepaliauja kartoti viso pasaulio mamos, ir mes tuo šventai tikime net užaugę ir pasenę, todėl neleidžiame savo vaikams skaityti esant prastam apšvietimui ir nedarome to patys. Bet tiesa tokia: nors skaitymas prieblandoje yra įtampa akims, verčia prisimerkti ir dėl to gali įskausti galva, jokios ilgalaikės žalos akims nedaro – jei neminėti smulkučių raukšlelių, ilgainiui atsirandančių aplink akis. Labai pavargusios akys gali išsausėti, perštėti, gali atrodyti, kad apsiblausė rega, tačiau gerai išsimiegojus viskas praeina.

Kava labai kenkia sveikatai. Kavos poveikis žmogaus organizmui ir sveikatai – nesibaigiančių spėlionių ir stereotipų šaltinis jau ne pirmą dešimtį metų. Tačiau tiesa tokia: padauginę kavos iš tiesų galime jaustis dirglūs ir nervingi, bet įprotis kasdien gerti kavą turi savų pranašumų.

Kavamedžių sėklose yra fitochemikalų, kurie žmogaus organizme veikia kaip antioksidantai. Vienos rūšies fitochemikalai reguliuoja insulino išsiskyrimą, todėl kavą geriantys žmonės rečiau suserga antrojo tipo diabetu (net iki 30 procentų!).

Kitų kavos tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad šis gėrimas mažina Parkinsono ligos, gaubtinės žarnos vėžio, cirozės ir tulžies akmenligės riziką. Ir nors suteikia energijos pliūpsnį, kava nedaro jokios įtakos širdies ligoms.

Anot medikų, du trys puodeliai kavos per dieną daugumai žmonių yra visiškai normalus kiekis. Tačiau jeigu geriate kavą tokiais kiekiais, nors jaučiate širdies permušimus, išgyvenate nerimą ar kenčiate nuo nemigos, „dozę“ reikėtų mažinti arba pereiti prie kavos be kofeino.

Nėščiosios ir žmonės, kurių organizmui trūksta kalcio, turėtų pasitarti su gydytoju, ar jiems galima gerti kavos, kokios ir kokiais kiekiais.

Peršalai – valgyk, karščiuoji – badauk! Tai viena ilgiausiai gyvuojančių bobučių pasakų, atsiradusi dar XVI amžiuje kažkokiam žinovui parašius, esą pasninkavimas – puikus vaistas nuo karščiavimo.

O tiesa tokia: peršalimo ligas ir karščiavimą dažniausiai sukelia virusai. Ir negalavimas paprastai trunka nuo 7 iki 10 dienų, kad ir ką darytume. Medicinos ekspertai sako, kad nėra nė vieno tvirto įrodymo, jog speciali dieta darytų bent kokį poveikį peršalimui ar karščiavimui.

Sergant dažnai dingsta apetitas – pasak gydytojų, tai nieko tokio. Tačiau net jei nesinori valgyti, organizmui vis tiek reikia skysčių, tad pirmenybę teikite jiems. Skysčiai padės suskystinti gleives, kvėpuosite lengviau, bus mažiau užgulta nosis. Truputis sultinio, žinoma, irgi išeis į naudą – juk jis maistingas.

Šviežios daržovės geriau už šaldytas. Nuo pat tos dienos, kai mokslininkai sužinojo apie antioksidantų egzistavimą ir nustatė jų naudą, nepaliovė kartoti: „Valgykite kuo daugiau ŠVIEŽIŲ vaisių ir daržovių!“ – atseit šaldyti produktai yra antrarūšiai.

Dabar mokslininkai susigriebė ir sako, jog tiesa yra tokia: šaldyti vaisiai ir daržovės gali būti tokie pat naudingi kaip ir švieži. Nes kai imamas derlius, maistingųjų medžiagų kiekis juose būna pasiekęs aukščiausią tašką, ir visos jos užšaldomos. Tai įvyksta labai greitai – niekas šviežių daržovių prieš tai nelaiko kelias savaites sandėliuose.

O štai su šviežiais vaisiais ir daržovėmis visko būna: dauguma jų, jei nepakliūva iš ūkininko laukų tiesiai ant stalo, vežami didžiulius atstumus, kol pasiekia parduotuves, paskui ne vieną dieną kėpso prekybos centrų lentynose, tad dėl karščio, oro, vandens poveikio gali netekti dalies maistingųjų medžiagų.

Kiaušiniai didina cholesterolio kiekį kraujyje. Praėjusio amžiaus 7– 8 dešimtmečiais mokslininkai susiejo cholesterolio lygį kraujyje su širdies ligomis ir paskelbė griežtą veto daug cholesterolio turintiems kiaušiniams.

Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad riziką susirgti širdies ligomis veikiau didina sotieji ir perdirbti riebalai, o ne cholesterolis. Tiesa tokia: kiaušinyje yra tik 1,6 g sočiųjų riebalų palyginti su 3 g puodelyje 2 procentų riebumo pieno. Be to, medikai nerekomenduoja per dieną suvartoti daugiau kaip 300 mg cholesterolio, o kiaušinyje jo tėra 213 mg.

Mokslininkai nerekomenduoja išbraukti kiaušinių iš raciono – juk tai palyginti nebrangus baltymų, vitaminų A ir D šaltinis. Tiesiog jei suvalgote per pusryčius kiaušinį, pasirūpinkite, kad kitame maiste, kurį suvalgysite per dieną, būtų kuo mažiau cholesterolio.

Sušalsi – būtinai susirgsi. Ir vėl: jeigu visiems mums tai nuolat kartojo mamos, vadinasi, tai turi būti tiesa. Ar ne?

Ne visiškai. Tikroji tiesa tokia: šaltas oras, tikina mokslininkai, nepažeidžia imuniteto – nebent sušaltumėte taip, kad tai sugriautų visas organizmo gynybines sistemas (tokia būklė vadinama hipotermija). Vadinamomis peršalimo ligomis susergame užsikrėtę virusu. Kodėl taip dažniau nutinka šaltuoju metų laiku? Tikrai ne dėl oro temperatūros – veikiau dėl to, kad esame priversti daugiau laiko praleisti uždarose patalpose, kur susikaupia visa „puokštė“ virusų.

Taigi šiluma nuo virusų neapsaugos, bet gera nuotaika gali. Amerikiečių mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad linksmi optimistiški pozityvios nuostatos žmonės 13 procentų rečiau suserga peršalimo ligomis net po kontakto su virusais nei niurzgos.

Lūpdažiai – pavojingi!  Pernai viena amerikiečių žaliųjų organizacija atliko 33 rūšių lūpų dažų tyrimą dėl švino. Nors tokiam produktui kaip lūpdažis leistinas maksimalus švino kiekis nėra nustatytas, trečdalyje tūbelių švino buvo aptikta daugiau nei leistina norma saldainiams. Tai sukėlė tikrą paniką, kuri išplito kaip miško gaisras. Dabar visos pasaulio moterys norėtų sužinoti tiesą apie vieną svarbiausių savo kasdienio tualeto priemonių. O tiesa tokia: tikrovėje švino yra praktiškai visuose produktuose ir daiktuose – jis aplinkui mus.

Tačiau ir pasak tyrėjų, ir pasak gydytojų onkologų, tikimybė, kad lūpdažyje esantis švinas gali sukelti grėsmę sveikatai, yra nepaprastai menka. Apsinuodijimą švinu dažniausiai sukelia visiškai kiti aplinkos veiksniai – pavyzdžiui, kanalizacijos vamzdžiai ir dažyti paviršiai labai senuose namuose. Taigi moterys ir toliau gali ramiai gražintis – jų sveikatai niekas negresia

Sergejus STONKUS

"Panevėžio balsas"

 

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės Permanentinis makiažas Vilniuje

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys