2017 11 18, Šeštadienis Portalo filosofija   I  Bendradarbiavimas   I  Kontaktai   I  Atsakomybės ribojimas
              Portalas SVEIKATOS SODAS: Kuo arčiau Gamtos tuo daugiau sveikatos! 

Mažiau spam‘o – švaresnė galva.

img

 

PRAVARTU

       PIRMOJI PAGALBA

         KALENDORIUS

      DOPLERIO RADARAS

      PACIENTŲ TEISĖS

      ECHOSKOPIJA.LT

       AKIŲ KLINIKA

 „SVEIKATOS SODO“     VIDEO DIENORAŠTIS   

Hey.lt - Nemokamas
 lankytojų skaitliukas
Kibiras šalto vandens pakeitė įpročius   print
2015-03-31
Šiau­lie­tės Vio­le­tos Be­ne­tie­nės pa­sau­lis ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis, kai jai, tris­de­šimt­me­tei, gy­dy­to­jas dėl sun­kios svei­ka­tos būk­lės pa­siū­lė įsi­tei­sin­ti neį­ga­lu­mą. „Neį­ga­lu­mas?! Tik­rai – ne“, – ta­da sau pa­sa­kė mo­te­ris ir pra­dė­jo ieš­ko­ti ke­lių į svei­ka­tą.

Pa­siū­ly­mas pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti

V. Be­ne­tie­nei pa­siū­ly­mas dėl neį­ga­lu­mo ly­gio nu­sta­ty­mo „kaip rei­kiant trink­te­lė­jo per gal­vą“. Jai bu­vo tris­de­šimt. Šei­mo­je au­go po­ra vai­ku­čių.

„Ne­be­ži­no­jau, ką da­ry­ti... Nuo­la­ti­nės kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gos iš­si­vys­tė į aler­gi­nę ast­mą. Vi­są lai­ką ka­ma­vo du­su­lys. Net nak­tį, ra­my­bės bū­se­nos, kvė­puo­ti bu­vo sun­ku. Pri­va­lė­jau ieš­ko­ti išei­ties, nes nė žings­nio ne­be­ga­lė­jau ženg­ti be vais­tų nuo aler­gi­jos, o vais­tai bu­vo la­bai bran­gūs“, – pri­si­mi­nė ne­ma­lo­nius iš­gy­ve­ni­mus mo­te­ris.

Po­nia Vio­le­ta įsi­ti­ki­no, jog ieš­kan­tis žmo­gus vi­sa­da ran­da. Su­ti­ku­si pa­žįs­ta­mą, ku­ri skun­dė­si pa­na­šiais svei­ka­tos su­tri­ki­mais, su­ži­no­jo, jog ši svei­ka­tos sė­mė­si svei­ka­tin­gu­mo mo­kyk­lo­je Pa­lan­go­je.

Il­gai ne­del­su­si su­si­ra­do mo­kyk­los te­le­fo­no nu­me­rį, pa­skam­bi­no. At­si­lie­pęs gy­dy­to­jas iš­klau­sė mo­te­rį, pa­klau­sė, ar ji gy­ve­na na­me, ar bu­te.

„Vo­nią tu­ri? O ki­bi­rą?“ To­kius klau­si­mus iš­gir­dau iš gy­dy­to­jo. Sa­ko, eik į vo­nią ir už­si­pilk šal­to van­dens ant sa­vęs. Lik­si gy­va, pa­skam­bink“, – kva­to­ja­si po­nia Vio­le­ta, pri­si­mi­nu­si to­kį po­kal­bį su me­di­ku.

Il­gai ne­svars­čiu­si nuė­jo į vo­nią ir už­si­py­lė šal­to van­dens ki­bi­rą. Sto­vė­jo ne­te­ku­si ža­do, ne­ga­lė­jo at­gau­ti kva­po. Po ke­lių aki­mir­kų kū­ną už­lie­jo ši­lu­ma, apė­mė leng­vu­mo jaus­mas. Po to­kios pro­ce­dū­ros sa­vi­jau­tą ste­bė­jo iki vė­ly­vo va­ka­ro, ti­kė­jo­si blo­giau­sio – ims dus­ti, su­karš­čiuos. Ta­čiau jau­tė­si ge­rai ir ki­tą die­ną už­si­ra­šė į svei­ka­tin­gu­mo mo­kyk­lą.

Neiš­ma­ny­mas kai­nuo­ja svei­ka­tą

V. Be­ne­tie­nė iš­si­ruo­šė į Pa­lan­gą. Pir­mą­jį kar­tą su­si­ruo­šu­si su bend­ra­min­čiais bėg­ti prie jū­ros pa­ma­nė, kad tai juo­kų dar­bas. Plo­nais rū­bais ap­si­ren­gu­si Vio­le­ta bėg­da­ma su­ša­lo, į jū­rą pa­nir­ti ne­pa­bū­go, ta­čiau ten ją su­kaus­tė dar di­des­nis šal­tis. Bu­vo vė­sus ko­vo mė­nuo.

„Va­ka­re nuei­nu pas gy­dy­to­ją ir klau­siu, ko­dėl siun­čia to­kia­me šal­ty­je bėg­ti ir į jū­rą lįs­ti? Jis šyp­so­da­ma­sis, pa­da­vė spi­ri­to bu­te­liu­ką ir lie­pė iš­si­trin­ti, ger­ti daug karš­tos ar­ba­tos, ry­to­jaus die­ną bū­ti­nai ap­si­reng­ti vis­ką, ką tu­riu at­si­ve­žu­si, bėg­ti ko­lo­nos pra­džio­je ir vyk­dy­ti kar­tu bė­gan­čio me­to­di­nin­ko nu­ro­dy­mus. Ir šian­dien pa­me­nu, kaip tuos tris ki­lo­met­rus nu­bė­gau“, – šyp­se­nos ne­sle­pia mo­te­ris.

Bėg­ti rei­kė­jo pa­ma­žu, kad ju­dė­tų vi­sas kū­nas. Dar ne­nu­bė­gus prie jū­ros pra­kai­tas žliaug­te žliau­gė. Pa­ni­ru­si į jū­rą kar­tą, ap­si­su­ku­si su­grį­žo dar kar­tą – taip ge­rai jau­tė­si.

Keis­tai pa­si­ju­to ėmu­si trauk­ti sa­vo „pyp­kę“, ku­ri bu­vo nuo­la­ti­nė li­go­nės pa­ly­do­vė. Jau­tė pa­leng­vė­ju­sį kvė­pa­vi­mą.

„Gy­dy­to­jo klau­siu, ko­dėl ne­be­ga­liu įtrauk­ti tos pyp­kės? Jis iš­si­trau­kė po­lie­ti­le­ni­nį mai­še­lį, įdė­jo ma­no pyp­kę ir per­ri­šo. Lie­pė vež­tis na­mo. Pa­sa­kė, kad jei kiek­vie­ną die­ną ne­si­mau­dy­siu po šal­tu du­šu, ši­ta pyp­kė – ma­no atei­tis. Ėmiau keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą, su­si­pa­žin­ti su sa­vi­mi. Sup­ra­tau, ko­dėl to­kios svei­ka­tos pro­ble­mos ki­lo“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.


"Šiaulių kraštas" – Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.


Pa­žin­tis su sa­vi­mi

Pa­žin­tis su sa­vi­mi tę­sia­si. Daug me­tų kas­dien ap­si­pi­la šal­tu van­de­niu – jau­čia­si pui­kiai. Po šal­tų­jų mau­dy­nių – stik­li­nė šil­to van­dens. Ry­ti­nė mankš­ta taip pat yra bū­ti­ny­bė. Du kar­tus per me­tus va­lo or­ga­niz­mą.

„Kai die­na ly­gi nak­čiai – rug­sė­jį ir ko­vą – pa­ts lai­kas va­ly­ti or­ga­niz­mą. Kaip tai da­ro­ma, kiek­vie­nas pa­si­ren­ka. Po va­ly­mo – skrai­dau. Ir į pre­ky­bos cent­rus ta­da nuei­ti la­bai sun­ku, la­bai jau ten ne­kve­pia“, – da­li­jo­si pa­tir­ti­mi mo­te­ris.

V. Be­ne­tie­nės ke­lias į van­dens pa­ži­ni­mą pra­si­dė­jo po che­mi­jos stu­di­jų, kai ga­vo pa­sky­ri­mą į Šiau­lius, į bu­vu­sią „Nuk­lo­no“ ga­myk­lą, dirb­ti su de­jo­ni­zuo­tu van­de­niu.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus su­si­do­mė­jo van­dens struk­tū­ros po­ky­čiais iš­skir­ti­nė­mis die­no­mis: sau­sio 19, va­sa­rio 18 ir bir­že­lio 24 nak­ti­mis. Vi­dur­nak­tį į van­de­nį pa­nir­ti su­si­ruo­šia su Šiau­lių bend­ra­min­čiais svei­kuo­liais.

„Bron­chai – li­gų pa­kenk­ti yra to­kie, ko­kie yra. Nau­jų nie­kas ne­duos. Svei­ka­ta rū­pi­nuo­si pa­ti, nes nie­kas ki­tas to už ma­ne ne­pa­da­rys. Daug me­tų do­miuo­si įvai­riais svei­ka­tos pro­fi­lak­ti­kos bū­dais. Ta­čiau ju­dė­ji­mas, mi­ty­ba ir van­duo – pa­grin­di­niai da­ly­kai“, – pa­brė­žė mo­te­ris.

Pro­to ir dva­sios ap­va­ly­mas

„Žmo­gaus gy­ve­ni­me van­dens vaid­muo ypa­tin­gas. Ko­dėl tik pa­sta­rai­siais me­tais kal­ba­ma, kad jo rei­kia daug ger­ti? – svars­to che­mi­kė. – Anks­čiau ne­bu­vo to­kia už­terš­ta ap­lin­ka, mais­tas, ne­su­po to­kie di­de­li in­for­ma­ci­niai, elekt­ro­mag­ne­ti­niai lau­kai. Vi­sa tai už­ter­šia mū­sų bio­lau­ką. Kad jį ga­lė­tu­me bent kaž­kiek pra­va­ly­ti – rei­kia van­dens“.

Kal­bė­da­ma apie van­dens nau­dą, už­si­me­na ir apie tai, kad žmo­gus mais­tu už­rūgš­ti­na or­ga­niz­mą ir van­dens rei­kia­mas kie­kis ne­pa­si­sa­vi­na­mas.

Gim­da­mas žmo­gus, pa­sak mo­ters, su­da­ry­tas be­veik 90 pro­cen­tų iš van­dens, se­nas žmo­gus jau yra iš­sau­sė­jęs, or­ga­niz­me su­lė­tė­ję vi­si pro­ce­sai. Kai ląs­te­lė pa­vargs­ta, su­ser­ga, ji ga­mi­na to­kias pat pa­var­gu­sias ir ser­gan­čias ląs­te­les.

„Ar mes pa­snin­kau­ja­me? Ar pa­snin­kas trun­ka 40 die­nų? Kas bu­vo pa­snin­kas? Tai ne tik mais­tas, tai su­si­kau­pi­mas, mal­da, dva­si­nis ap­si­va­ly­mas“, – sa­kė po­nia Vio­le­ta. Jos nuo­mo­ne, pa­si­rin­kus iš­kro­vos die­nas, ba­da­vi­mą, rei­kia ži­no­ti, kaip tai da­ry­ti, nes ga­li­me pa­kenk­ti la­biau, ne­gu pa­dė­ti. Gal­būt bū­ti­na ir me­di­ko prie­žiū­ra, nes ne vi­siems tin­ka tie pa­tys bū­dai.

Van­de­nį rei­kia val­gy­ti

Van­de­nį ger­ti rei­kia ati­džiai, ne­tin­ka už­si­vers­ti puo­de­lį van­dens ir jį iš­ger­ti. „Van­de­nį rei­kia val­gy­ti. Su pa­si­mė­ga­vi­mu“, – sa­ko pa­šne­ko­vė ir da­li­ja­si pa­ta­ri­mais. Ge­riant kū­no tem­pe­ra­tū­ros van­de­nį lė­tai, ma­žais gurkš­ne­liais, jis leng­viau pa­si­sa­vinamas.

"Van­dens rei­kia nuo­lat tu­rė­ti ša­lia. Jei lū­pos sau­sė­ja – sig­na­las, kad trūks­ta van­dens. Tai reiš­kia, kad or­ga­niz­mas džiūs­ta. Prieš val­gį ne­rei­kė­tų ger­ti van­dens, nes taip pra­si­skies skran­džio sul­tys ir mais­tas sun­kiai virš­kin­sis. Pa­val­gius taip pat ne­rei­kia ger­ti van­dens, ne­truk­dy­ti virš­ki­ni­mo pro­ce­sams. Ge­riau­siai tin­ka ger­ti tarp val­gio“.

Šil­to van­dens stik­li­nę po­nia Vio­le­ta iš­ge­ria kiek­vie­ną ry­tą vos nu­bu­du­si. Taip pa­de­da or­ga­niz­mui ap­va­ly­ti po nak­ties su­kaup­tus ne­šva­ru­mus.

Blue WaterFreeimages.com - Ilker nuotr.

Ko­kį van­de­nį ger­ti ge­riau­sia?

Šal­dy­to van­dens struk­tū­ra, pa­sak che­mi­kės, bū­na pa­si­kei­tu­si, įgy­ja ki­to­kią ener­ge­ti­nę ver­tę, pa­si­kei­čia pa­vir­šiaus ak­ty­vu­mo koe­fi­cien­tas, PH, to­kį van­de­nį ląs­te­lė pasi­sa­vi­na la­bai grei­tai.

Ga­zuo­tas van­duo už­rūgš­ti­na or­ga­niz­mą, var­to­ti re­ko­men­duo­ja ne­ga­zuo­tą mi­ne­ra­li­nį van­de­nį. Var­to­ti mi­ne­ra­li­nį van­de­nį rei­kė­tų ne il­giau ne­gu mė­ne­sį. Vė­liau da­ry­ti per­trau­ką ir po jos ger­ti jau ki­to­kį mi­ne­ra­li­nį van­de­nį.

„To­kį van­de­nį ger­ti – ge­rai, ta­čiau ne­rei­kia or­ga­niz­mą ap­krau­ti mi­ne­ra­lais. Pap­ras­tu van­de­niu nei ap­krau­si, nei pa­kenk­si“, – sa­kė mo­te­ris.

Vai­kus prie van­dens re­ko­men­duo­ja pra­tin­ti nuo kū­di­kys­tės, kuo anks­čiau jie įpras ger­ti van­de­nį, tuo na­tū­ra­les­nis pro­ce­sas jiems tai at­ro­dys. Spor­tuo­jan­tiems žmo­nėms pa­ta­ria var­to­ti daug van­dens. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku van­dens var­to­ti rei­kė­tų nuo­lat, nes per odą iš­ga­ri­na­ma itin daug van­dens.

„Įsi­vaiz­duo­ki­te, kiek daug or­ga­niz­mui rei­kia su­nau­do­ti ener­gi­jos, kad ląs­te­lėms iš sriu­bos, ka­vos, vai­sių ir ki­tų su­var­to­ja­mų pro­duk­tų, ku­riuo­se yra skys­čių, iš­trauk­tų van­dens. Tai di­džiu­lis dar­bas, o kaip mes or­ga­niz­mui at­si­mo­ka­me už jo triū­są?“ – klau­sė V. Be­ne­tie­nė.

Natalija KONDROTIENĖ

"Šiaulių kraštas"

http://skrastas.lt

Freeimages.com - Maria Amelia Paiva Abr�o nuotr.

 

Atgal  

Dėl straipsniuose aprašytų gydymo, sveikatingumo metodų taikymo ar vaistų vartojimo portalas SVEIKATOS SODAS neatsako. Kreipkitės patarimo pas savo gydytoją, vaistininką ar tos srities specialistą. 
Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami portalo SVEIKATOS SODAS autorinę medžiagą įdėkite aktyvią nuorodą www.sveikatossodas.lt



Reklama: Stogų įrengimas Baidarių nuoma dzūkijoje Reklamos paslaugos Trinkelių klojimas Panevėžyje Plastikiniai langai Muitinės tarpininko paslaugos Krovinių pervežimai Medinės durys Mediniai langai Grindinio trinkelės

Svetainių kūrimas, seo paslaugossvetainių kūrimas, seo paslaugos

durys, medinės durys