Grėsmingi pranešimai apie pandeminio gripo, net prilyginto šių dienų „marui“, plitimą ir komplikacijų aukas, gyventojų panika vaistinėse neberadus antivirusinių vaistų ar marlinių kaukių, perpildytos kai kurios ligoninės, ginčai dėl antivirusinės vakcinos naudos – visa tai jau nusinešė praėję metai.
Ar vėl sulauksime tokios situacijos? Ko pasimokėme iš šios gripo epidemijos, kurios metu virusas A (H1N1) Lietuvoje jau pasiglemžė keliolikos žmonių gyvybes?
Pandeminis gripas mūsų šalyje išplito lapkričio mėnesį, o epidemijos pabaigoje gruodį, kaip tvirtinama, 30-40 proc. susirgimų atvejų jau sudarė sezoninis gripas. Nors jau prognozuojama ir antroji epidemijos banga, bet niekas nežino, ar tikrai ji bus ir kuris gripas gali siautėti.
Gąsdina žaibiškos komplikacijos
Valdžios atstovai prakalbo, kad pasimokyti iš praėjusios epidemijos yra ko, o taip pat reikia išsiaiškinti, kiek buvo nereikalingos panikos. Mūsų šalyje oficialiai jau patvirtinta 18 pandeminio gripo aukų, nuo sezoninio gripo komplikacijų mirė 8 žmonės.
Medikų pastebėjimu, žmones žiniasklaidoje skambėję pranešimai per daug išgąsdino. Šiai baimei pasidavė net ir dalis gydytojų. Todėl dažniausiai pacientai buvo guldomi jau į perpildytas ligonines, nors pasitaikydavo ir abejotinų būtinybės gydyti stacionare atvejų.
„Nuo sezoninio gripo pandeminis skiriasi savo žaibiškomis komplikacijomis. Pavyzdžiui, iš pradžių atrodo, kad prasidėjo įprastas plaučių uždegimas, o paskui padėtis staigiai pablogėja. Atlieki nuotrauką, o plaučiai beveik visi patamsėję“, – aiškino Panevėžio infekcinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Eugenijus Preidis.
Pasak jo, daugeliui pacientų išsivystydavo sunkus kvėpavimo organų, inkstų, ar kepenų nepakankamumas. Tačiau specialistas atkreipė dėmesį, kad didesnio pandeminio gripo sukeltų komplikacijų skaičiaus nei sezoninio gripo epidemijos metu nepastebėjo.
Pritrūko antivirusinių vaistų
Panevėžio poliklinikos vadovė Irena Čeilitkienė irgi atkreipė dėmesį, kad pandeminis gripas buvo piktesnis nei sezoninis, daugiau palietė jaunus žmones, bet jo mastas dar nebuvo didelis.
„Žmones reikėjo labiau nuraminti, patarti, kaip saugotis gripo. Dabar jie puolė į paniką ir vaistinėse šlavė vaistus, kurių nereikėjo“, – sakė ji.
Epidemijos metu garsusis antivirusinis preparatas „Tamiflu“ šalyje pabrango kone dvigubai, o galų gale jo pritrūko. Gydytojai perspėjo žmones, kad jau vystosi naujojo gripo viruso atsparumas ir šiam vaistui. Juk be reikalo ir plačiai vartojant antivirusinius preparatus virusai greitai prisitaiko ir mutuoja.
Už vakcinas – milijonas litų
Epidemijos bangą Lietuva atlaikė be pandeminių gripo vakcinų. Tik metų sandūroje mūsų vyriausybė įsigijo 27000 dozes prieštaringai vertinamos vakcinos „Pandemrix“, už kurią sumokėjo milijoną litų.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė iškart kreipėsi į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybą, prašydama pateikti informaciją apie šių registruotų vakcinų saugumą. Ji atkreipė dėmesį, kad, kai kurių šalių mokslininkų teigimu, šiose vakcinose yra gyvsidabrio ir skvalino, kurie yra žalingi sveikatai.
Taip pat norima sužinoti, ar buvo atlikti klinikiniai šių vakcinų tyrimai vaikų ir nėščiųjų tarpe. Žiniasklaidoje pasirodė duomenų apie kai kuriose šalyse su vakcina susijusias komplikacijas nėščiosioms, masiškai atsisako skiepytis gydytojai.
„Kas prisiims atsakomybę už šių vakcinų saugumą ir kaip bus sprendžiamas žalos sveikatai atlyginimo klausimas, jei paskiepijus žmones bus padaryta žala sveikatai. Taip pat yra labai svarbu, kokia tvarka numatoma fiksuoti galimas nepageidaujamas reakcijas, kurias gali sukelti vakcina nuo A(H1N1) gripo“, – tvirtino D.Mikutienė.
Masinis skiepijimas žlugo
Išsivysčiusios Europos Sąjungos šalys rengėsi masiniam savo gyventojų skiepijimui, tačiau dabar ieško kam parduoti įsigytos vakcinos perteklių. Nyderlandų vyriausybė savo atsargas jau sumažino ir mūsų šalies sąskaita.
Lenkijos vyriausybė atsisakė pirkti vakcinas, nes nesulaukė, kaip teigiama, iš farmacijos bendrovių norėtų garantijų dėl jų nekenksmingumo.
Dėl vakcinų saugumo plačiai diskutuojama pasaulio žiniasklaidoje ir interneto svetainių forumuose. Paskleistos prielaidos esą su pelno apakintais farmacininkais susimokė Pasaulinė sveikatos organizacija, kuri specialiai padidino pandeminio gripo pavojų. Kai kas tvirtina, kad naujas virusas esą sukurtas dirbtinai.
Ėmė mirgėti pranešimai apie daugybę nepageidautinų vakcinos padarinių: alergines reakcijas, karščiavimą, šaltkrėtį ir kt. Pranešama ir apie mirčių po gautų injekcijų atvejus. Kai kurių specialistų įsitikinimu, kol į rinką nepateko masiškai vartojamos vakcinos, mirtingumas nuo gripo komplikacijų JAV buvo pradėjęs mažėti.
Dauguma gydytojų nesiskiepys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktinio skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės pastebėjimu, sausio pradžioje Europos vaistų agentūra nurodė, kad iš viso Europos ekonominės erdvės šalyse buvo įskiepyta 62.1 mln. dozių pandeminio gripo vakcinų, o iš jų – 21,6 mln. dozių „Pandemrix“ vakcinos.
Nepageidaujamų reakcijų į jas registruota 11 126 atvejų, o iš jų 8129 – po „Pandemrix“ vakcinacijos. Beje, užsikrėtus virusu A(H1N1) pasaulyje mirė per 11 516 žmonių.
Lietuvoje įsigytą vakciną numatoma skirti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Tačiau daugybė mūsų gydytojų nerodo jokio noro skiepytis.
Pavyzdžiui, vakcinuotis sutiktų vos 25 proc. Panevėžio poliklinikos slaugytojų ir gydytojų, o tam prieštarauja irgi apie 25 proc. darbuotojų. Pasak poliklinikos vadovės I.Čeilitkienės, pusė gydytojų persirgo lengva gripo forma epidemijos metu ir jau turi imunitetą.
Vakcina – pasirinkimo galimybė
„Vakcinos – tai vienintelė profilaktinė priemonė nuo infekcinių ligų. Siūloma pandeminė vakcina skubiai pagaminta ir nėra iki galo išgryninta, bet to niekas ir neslepia. Nurodomos ir galimos komplikacijos, kurios priklauso nuo žmogaus imuniteto. Tačiau geriau tokia vakcina, negu jokios“, – pastebėjo gydytoja.
Pasak I.Čeilitkienės, negalima tvirtinti, kad visiems reikia skiepytis ir dėl kiekvieno atvejo reikia pasitarti su gydytoju.
„Jei tik bus antroji gripo epidemijos banga, tuomet vertėjo įsigyti tas pandemines vakcinas, kad turėtume pasirinkimo galimybę“, – pastebėjo Panevėžio infekcinės ligoninės vyriausiasis gydytojas E.Preidis, neatmesdamas galimybės, kad virusas gali greitai mutuoti.
Pasak jo, skiepytis turėtų rizikos grupės žmonės. Gydytojas pastebėjo, kad jam dar nepavyko užtikti rimtų mokslinių straipsnių, kuriuose būtų išsamiai analizuojamas šių vakcinų šalutinis poveikis. Tačiau pasaulio patirtis parodė, kad žmonės nelabai linkę skiepytis.
Reikia galvoti ir apie ateitį
Natūralaus gydymo specialistai skeptiškai vertina skiepus ir siūlo plačiau patyrinėti jų galimai daromą žalą. Jie įsitikinę, kad vakcinos gali išbalansuoti žmogaus imuninę sistemą, išprovokuoti lėtines ligas ir siūlo prisiminti sveiką gyvenimo būdą.
„Nesuprantu, kam buvo reikalinga tokia panika dėl gripo epidemijos. Nesu šių vakcinų specialistė, tačiau pastebėkime: gripo virusas vis mutuoja, o mus ragina kasmet skiepytis, sugalvoja naujus skiepus, tačiau ar esame dėl to sveikesni?“, – svarstė Natūralaus gydymo centro vadovė gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė.
Pasak jos, dabar kaskart išleidžiame milžiniškus mokesčių mokėtojų pinigus vakcinoms, o natūraliai persirgę gripu, imunitetą įgyjame ne vieniems metams. Specialistai šį kartą juk darė prielaidą, naujajam gripo virusui imunitetą gali turėti iki 1957 metų gimę žmonės.
„Kiekvieno žmogus turi asmeniškai turi apsispręsti, kaip jam rūpintis savo sveikata. Kai šiandien ką nors skauda, daugelis išgeria tabletę. Bet nepagalvojame, kad rytoj gali skaudėti dar labiau. Manau, kad reikia pasirūpinti, kokia tavo sveikata bus ne tik šiandien, bet ir ateityje“, – kalbėjo gydytoja.
Ovidijus Aleksas
"Babilonas"
SXC.hu nuotr.
