Laukia stebuklo iš medikų
Pasak žinomo vaistininko, dar Hipokratas sakė, jog sergantysis pats turi rodyti pastangas, kad pasveiktų. O šiuolaikinis žmogus nenori to daryti, jis laukia stebuklo iš medicinos.
Tačiau medicininė priežiūra, pasak medikų, gali nulemti tik iki 10 proc. sveikatos. 50 proc. mūsų sveikatai įtakos turi gyvenimo būdas, 20 proc. – genetinis paveldas ir dar 20 proc. – gyvenamoji aplinka. „Iš tiesų dabar gydytojai atlieka daugiau gaisrininkų vaidmenį, jei žmogus pats nedalyvauja gydyme. Ką reiškia dalyvauti gydyme? Tai reiškia atitinkamai elgtis, galvoti, maitintis, nes į ligos priežastį reikia pažvelgti iš esmės“, – aiškino V.Skirkevičius. Taigi, anot farmacininko, reikia gydyti ne žmogaus ligą, o jo gyvenimą. Todėl paties sergančiojo suvokimas ir elgsena itin svarbūs. Jam gali padėti artimieji, mokytojai.
„Sureikšminame biochemines priemones, pamiršdami, kad prislietimas ir geras žodis kartais gali daugiau padėti nei vaistai. Patikėkite, tai nėra sentimentalu. Juk jausmai veikia mūsų organizmą, prastos emocijos paskatina įvairias ligas“, – teigė vaistininkas, besigilinantis į senosios medicinos sistemas.
Medicina neteko dvasingumo
Senoji medicina daug dėmesio skyrė žmogaus indivudualumui. Gydymas būdavo parenkamas pagal jo konstitucinį tipą, individualybę. „Ir žolės atrenkamos ne vien pagal ligą, bet ir pagal žmogų, jo temperamentą. Pavyzdžiui, melancholikui nereikėtų gilinti melancholijos, kad neatsirastų akmenų, opų ir kt. O aktyvų sangvininką reikėtų pristabdyti“, – tvirtino žolių žinovas.
Anot V.Skirkevičiaus, gydytojas turi būti ir dietologas, ir psichologas, ir dvasininkas. „Nuo senų laikų gydytojai buvo susiję su dvasiniu gyvenimu, išskyrus chirurgus, kurie buvo geri amatininkai ir nesiveržė į dvasinį luomą. Šiandien tai dėl įvairių priežasčių, deja, tapo neįmanoma. Šiuolaikinio gyvenimo šūkis – čia ir dabar – galioja ir sveikatos srityje. Vakarų medicina neteko dvasingumo, pradėta teigti, kad žmogus neturi sielos. Dabar mokslininkai, šiuolaikinė fizika vėl kalba apie energijas, ir tai nėra stebuklas“, – pastebėjo farmacininkas.
Gydytojai tampa kone robotais
V.Skirkevičius tvirtino, kad gilintis į žmogaus negalavimų priežastis šiuolaikinei medicinai neaktualu ir net nerealu. Anot jo, gal tik homeopatai bando pažinti žmogų.
Tačiau dėl to jis nepriekaištauja medikams. Anot farmacininko, gydytojai tam neturi nei galimybių, nei laiko. Dideli darbo krūviai gydytojus išvargina ir paverčia kone robotais. Be to, ir pats žmogus nėra pasiruošęs keistis, atskleisti savo asmeninį gyvenimą gydytojui, o nori greito efekto.
„Įsivaizduokite, kaip reaguotų dėl sąnarių skausmo gydytis atėjęs ligonis, jei gydytojas jam pradėtų aiškinti apie tinkamą maitinimąsi, gal pasiūlytų valgyti mažiau mėsos, net daryti klizmas. Greičiausiai pavadintų prastu gydytoju, kuris, užuot išrašęs tablečių nuo sąnarių skausmo, duoda laisvinamųjų. O remiantis senąja kinų medicina, artritas – storojo žarnyno liga. Todėl pirmiausia reikia sutvarkyti virškinimą, kad neatsirastų puvimas žarnyne ir susidarę nuodai nepradėtų kauptis sąnariuose“, – aiškino vaistininkas.
Vaistai atsisuka prieš žmogų
Pasak žolių žinovo, besaikis vaistų vartojimas ir greito rezultato siekimas, negalvojimas apie ateitį atsisuka prieš žmogų. Daug vaistų vartojantys ir gyvenimo būdo nekeičiantys žmonės tik sunkios ligos prispausti susimąsto, kodėl juos ištiko tokia lemtis. Tačiau tai nestebina medikų, žiūrinčių į žmogų kaip fizinę ir dvasinę visumą. V.Skirkevičiaus teigimu, kai gydome tik simptomus, ateityje išlenda sunkesnės ligos. Organizmas elgiasi protingai, sako keistis, o žmogus tik slopina simptomus. Tad nėra ko stebėtis, kai diagnozuojama onkologinė liga.
„štai, pavyzdžiui, jaunos merginos spuoguotą veidą išsigydo kontraceptinėmis tabletėmis. O kaip tai ateityje atsilieps jų reprodukcinei sistemai, negalvoja. Arba nuo aukšto kraujo spaudimo geriamos tabletės, kurios spaudimą numuša, tačiau priežasties nepašalina. Net sloga rodo, kad organizmas valosi. O kai ją vaistais gydome, maskuojame negalavimų kilmę. Tuo metu gal ir reikia vaistų, tačiau vėliau reikėtų keisti gyvenimo būdą, elgseną“, – kalbėjo vaistinių augalų žinovas.
Verslą lygina su vėžiu
šiuolaikinės visuomenės skubėjimu, troškimu per akimirką pasveikti sėkmingai naudojasi farmacijos pramonė, komercinės struktūros. Visur apstu raginimų – jei skauda galvą, išgerk tabletę, prastai virškina, vėl imk tabletę. O kaip išgydyti prostatitą, žino net vaikai.
Pasak V.Skirkevičiaus, visada atsiranda grupė žmonių, norinčių piktnaudžiauti, pasinaudoti aplinkybėmis. Valstybei leidus nekontroliuojamai steigti vaistines, jų atsirado nepagrįstai daug. Norėdamos išgyventi jos įvairiais būdais stengiasi parduoti kuo daugiau vaistų.
„Didžiulė konkurencija, specialistų stoka, žema jų kvalifi kacija – visa tai ne į naudą.
Laisvosios rinkos šaukliai sako, kad nereikia vaistininkų sureikšminti. Tad kam tada valstybė investuoja į jų mokslą? Kai aš mokiausi, mums sakė, kad pardavinėsime nuodus. Tad vaistininkams reikia „turėti dvi akis“, kad pamatytų, ar gydytojas nesuklydo recepte“, – teigė farmacininkas.
V.Skirkevičius pastebėjo, kad kai priekaištaujame farmacijos pramonei, reikia kalbėti apie verslą, kur farmacininkų beveik nėra. „O verslą galima palyginti su vėžiu. Verslo tikslas – uždirbti pelno, ir tai daroma žmonių, išteklių ir kt. sąskaita. Vėžys taip pat vystosi. Kai paminama kultūra, Dievas, nebelieka valstybės aparato, kuris tinkamai suvaldytų verslą, jis, kaip ir vėžys, apima visą organizmą ir stengiasi jį sunaikinti“, – nevaldomą verslą su baisia liga palygino vaistininkas.
Žmogus praranda savo esmę
Pasak V.Skirkevičiaus, civilizacijos kelias, kai žmonės gyvena neigdami ir teršdami aplinką, duoda karčių vaisių. Pažeistas harmoningas žmogaus santykis su aplinka, pažeista žmogaus ekologija.
Intensyvėja žemdirbystė, vis daugiau vartojama chemikalų, tad vis daugiau ir beverčio maisto, kuris nebeturi reikalingų medžiagų.
„štai prieš 80 metų gauti paros geležies normą pakako suvalgyti du obuolius, o dabar reikia 26 obuolių. Arba kitas pavyzdys: amerikiečiai rašo, kad morka turi kažkiek karotinoidų, o mes žinojome, kad morka – vitamino A šaltinis. Dabar tiek butaforinio maisto, kad sergame ir dėl vitaminų bei mineralų trūkumo. O dėl intensyvaus gyvenimo, įtampos jų reikia dar daugiau nei anksčiau“, – kalbėjo vaistininkas.
Anot V.Skirkevičiaus, civilizacijos karuselė vis labiau įsuka žmones, kurie nebeturi laiko nei ramiai pavalgyti, nei ramiai pagalvoti, pasimelsti, nei apmąstyti savo būtį.
Vida TAVORIENĖ
Martyno Vidzbelio nuotrauka. Besaikis vaistų vartojimas ir greito rezultato siekimas, negalvojimas apie ateitį kenkia žmogaus sveikatai.
