„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir kartais sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis nieko nedarant, nes ne visada galime situaciją pakeisti. Nemalonios emocijos – tai irgi gyvenimo dalis, nors ir siejame jas su diskomfortu. Tad klausimas – ne apie tai, kaip padaryti, kad nekiltų nemalonių emocijų ir diskomfortą keliančių situacijų nebūtų, bet kaip su jomis išbūti“, – sako „Rimi“ organizuojamo virtualių paskaitų ciklo „Rinkis rūpintis savimi“ psichologė, dėmesingumo valdymo mokytoja Eglė Masalskienė. Pasak jos, išbūti nemalonias situacijas mums padeda psichologinis atsparumas, o jį galima išsiugdyti.
Išgyventi diskomfortą padeda atsparumas
Visi gyvenime patiriame įvairių diskomfortų – tai gali būti ir fizinis nepatogumas ar skausmas, ir psichologinis – su kuriais anksčiau susidurti neteko.
„Šiuolaikinė psichologija siūlo ne tik mokytis pozityviai mąstyti, bet ir išmokti sau leisti išbūti su nemaloniomis emocijomis, nes ne visada galime situacijas pakeisti. Tiesa, tada, kai pajuntame nemalonias emocijas ir jos mus trikdo, mes imame jausti jau šių emocijų keliamą diskomfortą, o nuo diskomforto norisi bėgti, tad nesugebame su jomis išbūti“, – sako E. Masalskienė.
Anot specialistės, nemalonias emocijas išbūti padeda psichologinis atsparumas: „Vien supratimas, kas sudaro šį atsparumą, kai kuriems atveria galimybę mąstyti plačiau. Atsparumą sudaro du komponentai – gebėjimas kaip galima greičiau atsigauti ir gebėjimas kaip galima ilgiau atlaikyti „nesustresuojant“. Psichologinį atsparumą galime stiprinti ne tik orientuodamiesi į emocijas ir jų valdymą, bet taip pat palaikydami ir kitų savo, kaip žmogaus, dalių (kūno, proto) atsparumą. Pavyzdžiui, sportuojantys žmonės yra fiziškai atsparesni, tad pradėję sportuoti tampame psichologiškai atsparesniais – išmokstame, kad nors būna sunku, vis tiek galime toliau siekti savo tikslo. Taip pat veikia ir protinio atsparumo lavinimas, todėl rekomenduojama mokytis naujų dalykų, užduočių, nevengti įvairių naujų socialinių situacijų. Atsparumas tarsi „persikelia“ iš vienos srities ir į kitą.“
Emocinio atsparumo testas
E. Masalskienė tikina, kad psichologinis atsparumas nėra „atšokimas“ nuo nemalonių emocijų ar įsivaizdavimas, kad esame nepažeidžiami, būdas išvengti nesėkmių: „Tai labiau gebėjimas pastebėti, kaip jaučiamės ir leidimas sau taip jaustis, mokėjimas adaptuotis bei susitvarkyti su neigiamomis emocijomis sau priimtinu būdu.“
Pasak psichologės, žmonės dažnai nori įsivertinti, pasilyginti su kitais žmonėmis. Jei norite tai padaryti, galite pasinaudoti Wagnildo ir Youngo psichologinio atsparumo skale. Naudodami šią 7 balų skalę, įvertinkite, kiek sutinkate su žemiau pateiktais teiginiais (1 balas – visiškai nesutinku, 7 balai – visiškai sutinku). Atsakant rekomenduojama remtis savo realia patirtimi. Kiekvieną teiginį įvertinkite atskirai:
- Dažniausiai kaip nors vis tiek susitvarkau.
- Didžiuojuosi tuo, ką gyvenime esu pasiekęs (-usi).
- Paprastai filosofiškai žiūriu ir į sėkmes, ir į nesėkmes.
- Sutariu su savimi.
- Jaučiu, kad galiu susitvarkyti su daug dalykų vienu metu.
- Esu ryžtinga (-s).
- Galiu įveikti sunkumus, nes esu jų patyręs (-usi) anksčiau.
- Man netrūksta savidisciplinos.
- Išlaikau susidomėjimą tuo, ką darau.
- Paprastai randu iš ko pasijuokti.
- Tikėjimas savimi padeda man išgyventi sunkius laikotarpius.
- Nelaimių atveju paprastai esu ta (-s), kuriuo kiti gali pasikliauti.
- Mano gyvenimas turi prasmę.
- Paprastai galiu rasti išeitį iš sunkios situacijos.
Visus pažymėtus balus reikėtų susumuoti, o bendras balas parodo:
14-56 balai – labai žemas atsparumas
57-64 balai – žemas atsparumas
65-73 balai – gana žemas atsparumas
74-81 balas – vidutinis atsparumas
82-90 balų – gana aukštas atsparumas
91-98 balai – labai aukštas atsparumas
Pixabay.com/Bessi nuotr.
Pataria nevengti nemalonių situacijų
Pasak E. Masalskienės, naudojantis šia skale svarbiau ir naudingiau ne įsivertinti ar palyginti savo atsparumą su kitais žmonėmis, bet pasižiūrėti, kuriuos teiginius įsivertinote pačiu žemiausiu balu: „Jei norite stiprinti savo atsparumą, kažką turite daryti su savo tikėjimu tuo teiginiu, kurį įvertinote prasčiausiai. Pavyzdžiui, jei įvertinote labai žemu balu teiginį apie sutarimą su savimi, reikėtų pagalvoti, kaip geriau su savimi sutarti, nes vidiniai konfliktai nepalankūs psichologiniam atsparumui.“
Psichologė tikina, kad nenaudingos mūsų emociniam atsparumui gali būti ir neretai daromos mąstymo klaidos. „Viena iš tokių klaidų – mąstymas „juoda-balta“ principu, kai galvojame, kad gyvenimas yra tik geras arba blogas – nematome jo atspalvių. Gyvenimas yra visoks, tad reikia matyti įvairias jo spalvas. Kitos mąstymo klaidos – bandymas „skaityti kitų žmonių mintis“, skubotų išvadų darymas ar nepagrįstas apibendrinimas, „emocinis“ mąstymas, personalizavimas ir etikečių klijavimas, galvojimas, kad „privalau“ kažką daryti ar būti sėkmingas“, – sako specialistė.
„Rinkis rūpintis savimi“ paskaitų ciklo lektorė pataria ir dar vieną pratimą. Dienos pabaigoje prisiminkite pirmiausia malonias patirtis, o po to – ir nemalonias, nevengiant šio prisiminimo, bet pasimokant iš patirties ir pasidarant išvadas, kad gebėjome išbūti arba susitvarkyti: „Taip išmokstame ištverti diskomfortą – išbūname nemalonią emociją ir pamatome, kad nieko itin baisaus neatsitiko, arba jei atsitiko, tai išbuvau ir susitvarkiau – taip didėja pasitikėjimas savimi.“
Yra ir kitų pratimų, padedančių suprasti, kaip veikia įvairūs skirtingi diskomforto valdymo būdai. Pajautę nemalonią emociją, galite:
- Elgtis taip, kaip siūlo impulsas. Iš esmės, pasiduoti diskomfortui ir reaguoti „pagal impulsą“.
- Dėmesį nukreipti į ką kitą. Dažnai taip ir elgiamės intuityviai. Pavyzdžiui, kai turime problemą, imamės kokios nors kitos veiklos, ir taip kuriam laikui atsitraukiame, pailsime.
- Tyrinėti ir stebėti juntamą diskomfortą ar impulsą. Nebėgti nuo diskomforto ir problemos, bet atvirkščiai – jausti, kaip jautiesi.
- Pasitelkti vaizduotę ir „perdirbti“ šį impulsą arba jį įprasminti suteikiant jam prasmę, paaiškinant sau, kodėl taip atsitiko.
Pixabay.com/TheDigitalArtist nuotr.
