Populiarusis teflonas
1938 metais tefloną išrado JAV kompanija „DuPont“. Teflonas išgaunamas iš anglies ir kitų cheminių medžiagų. Jis atsparus aplinkos poveikiui (korozijai), aukštoms ir žemoms temperatūroms, chemiškai inertiškas, todėl daugiau kaip pusę amžiaus naudojamas įvairiausiose srityse — nuo statybų iki virtuvių.
Užsienio ir šalies spaudoje yra nemažai informacijos apie teflono ypatybes. Jis nedega, bet smarkiai kaitinamas skyla ir išskiria itin toksiškus ir dirginančius fluoro junginius. Atlikti tyrimai parodė, kad ir temperatūroje per 200 laipsnių Celsijaus jau išsiskiria pakankamai nuodingų dujų, kad jos nužudytų paukštį. Tai yra pripažinusi ir pati tefloną išradusi kompanija. Jos gamyklos darbuotojus kamavo vadinamoji polimerų dūmų karštligė — periodiškai pasikartojantys į gripą panašūs simptomai. Todėl nuo 1960 metų darbininkams išduodamos apsauginės priemonės, jei teflonas kaitinamas aukštesnėje nei 204 laipsnių temperatūroje.
Kompanijos darbuotojai buvo iškėlę milijardinį ieškinį, kad nebuvo įspėti apie pavojų sveikatai, pirmiausia — vėžio riziką. Tvirtinta, jog buvo slepiamas faktas, kad 30 procentų kompanijos gamykloje dirbančių moterų pagimdydavo kūdikius su apsigimimais. Kompanija neigė kaltinimus, bet šalia gamyklos gyvenantiems žmonėms išmokėjo per 70 milijonus dolerių, nes vandentiekyje buvo rasta ir teflone esančio kancerogeno.
JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA), atlikusi tyrimus, priėjo išvados, kad teflonas turi, nors dar nevisiškai ištirtą potencialą sukelti vėžį. Ypač sunerimta, nustačius, kad teflono yra 95 procentų tirtų amerikiečių kraujo mėginiuose, jo rasta net kūdikių kraujyje.
EPA yra inicijavusi įstatymą, kuriuo įpareigojama nuo 2015 metų visiškai nutraukti teflono naudojimą JAV vidaus rinkoje. Tačiau Europos Sąjungoje tokių nuostatų dar nėra.
Ką reikėtų žinoti
Audronė Kriaučiūnaitė, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė, pabrėžia, jog neigiamą poveikį sveikatai gali sukelti netinkamas tokių indų naudojimas, nesilaikymas gamintojo instrukcijų.
„Į teflono sudėtį įeina fluoro turinčių junginių, — sako specialistė. — Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad šie junginiai kaupiasi gyvūnų organizme ir gali lemti auglių atsiradimą kepenyse, kasoje, sėklidėse.“
Specialistai, anot A. Kriaučiūnaitės, yra nustatę, jog nemažos dalies šių gaminių negalima kaitinti aukštesnėje nei 260 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Dujinės, elektrinės viryklės įkaista iki 240— 275 laispnių Celsijaus.
„Aukštoje temperatūroje teflonas pradeda irti ir išsiskiria jame esantis kancerogeninių medžiagų mišinys, kuris gali sukelti karščiavimą, galvos ir nugaros skausmus, — vardija A. Kriaučiūnaitė. — Tad niekada nelaikykite tefloninių indų įjungtoje orkaitėje, jei jie tuo metu nenaudojami, nepalikite jų ilgą laiką ant įjungtos viryklės. Negalima naudoti pažeisto, subraižyto teflono keptuvių.“
Specialistė ragina atidžiai perskaityti indų naudojimo instrukciją. Bet jeigu tai pavojų sveikatai keliantys indai, ar tik pats vartotojas atsakingas už tinkamą jų naudojimą?
„Žinoma, vartotojo sąmoningumas, suinteresuotumas yra labai svarbus, — sako A. Kriaučiūnaitė. — Tikrai neverta numoti ranka į instrukcijas manant, kad viskas jau ir taip žinoma. Kiekvienas gaminys gali turėti specifinių saugaus naudojimo reikalavimų, kurių reikia paisyti. Antra, tas instrukcijas gaminiai privalo turėti. Tad visiškai nepatartina pirkti gaminių, prie kurių nepridėta instrukcija. Suprantama, kad Lietuvoje parduodamas gaminys turi turėti lietuvišką instrukciją.“
Kontrolę prekybos vietose atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Ir ji turinti teisę gaminius pašalinti iš rinkos, jeigu nustatoma, kad jie pavojingi sveikatai.
Tačiau pati VVSPT neatlieka laboratorinių tyrimų, remiasi gaminio tiekėjo atliktų tyrimų akredituotose laboratorijose duomenimis. Jų reikalauja prieš išduodama higieninius pažymėjimus ne maisto prekėms, gaminamoms Lietuvoje ir trečiosiose šalyse (ne Europos Sąjungos šalių, Norvegijos ir Lichtenšteino).
Instrukcijos ne visada pasiekia vartotoją
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos šiaulių skyriaus vyresnioji valstybinė inspektorė Miglė Tamkevičienei taip pat pabrėžia instrukcijų laikymosi svarbą. Tik jos ne visada pasiekia vartotoją.
„Yra tekę tirti skundus dėl tefloninių keptuvių. Bet ne dėl jų pavojingumo sveikatai, o dėl kokybės — dangos deformavimosi“, — sako inspektorė. Tie skundai buvo išspręsti vartotojų naudai, nes buvo įrodyta, kad vartotojas negavo pilnos informacijos apie prekę.
„Gamintojas informaciją buvo pateikęs tik savo kalba, o platintojas, importuotojas nepasivargino išversti tiksliai į lietuvių kalbą“, — sakė M.Tamkevičienė.
„Kadangi tefloninių keptuvių priežiūrai keliami ypatingi reikalavimai, jie turi būti surašyti instrukcijose, — sako inspektorė. — Kad negalima įkaitintą keptuvę į šaltą vandenį kišti ar kad galima įkaitinti tik iki tam tikros temperatūros, kokią mentelę naudoti, kad paviršiaus nesubraižytum, ir panašiai.“
Kai kurios tefloninės keptuvės turi indikatorius, kurie rodo, kada jau yra įkaitusios ir galima maistą kepti. Tai ypač svarbu, nes jeigu jos įkaitinamos iki tamsumo, labiau tikėtina, kad pavojingi garai pradės išsiskirti.
„Labai dažnai būna, kad instrukcijoje yra įspėjamosios nuorodos — net su šauktukais. Bet dažniausiai mes to nė nematome, — sako inspektorė. — Ne visi supranta ir nuorodų ženklus. Jeigu žmogus nesupranta tų ženklų, turi kreiptis į pardavėją, kad išaiškintų.“
Dažniausiai gamintojai nerašo, kad, pavyzdžiui, susibraižiusią keptuvę jau reikia mesti lauk.
„Bet reikėtų išmesti, kaip, pavyzdžiui, pažeistos glazūros, suskilinėjusį keraminį puodelį, nes ir jis gali būti pavojingas — dėl į organizmą galinčių patekti sunkiųjų metalų, kurių yra keraminiuose induose“, — sako inspektorė.
Rūta JANKUVIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
“Šiaulių kraštas”
