Baimė likti vienai
Simptomai. Jūs bijote, kad ilgainiui savo vaikinui ar vyrui tapsite nebeįdomi ir jis susiras kitą. Tegul toji kita bus laikina – vis vien baisu. Jei jūs kol kas be poros, tai pradedate bijoti, kad taip ir liksite viena. Jei likimas jus nubloškė į svečią šalį, bijote būti emocionaliai izoliuota – be draugių ir draugų.
Kodėl kyla. Todėl, kad ilgai likti vienas žmogus negali. Reti asmenys jaučiasi puikiai, kai greta nieko nėra. Tačiau bet kuris psichoterapeutas paaiškins, jog tai savotiškas nukrypimas nuo normos. Moterys, skirtingai nei vyrai, pirmos pradeda lipti sienomis, jei lieka vienos. Bendravimas joms būtinas kaip oras.
Kaip kovoti. Baimė likti vienai kenkia sveikatai. Todėl geriau veikti, nei sėdėti ir bijoti. Neturite vyro – eikite į pažinčių klubus. Turite – įvertinkite situaciją. Širdies neapgausi, turite jausti, ar jis jus myli. Kai tik įsibraus dvejonė, išprovokuokite situaciją ir patikrinkite, ar jis sugebės būti be jūsų. Apskritai labiau mylėkite save, tobulėkite, tada ir laiko bijoti neliks. Ir jis niekur nesidės. O kad susirastumėte naujų draugų, reikia dažniau išeiti į žmones ir matyti juose daugiau gero nei blogo.
Baimė prarasti darbą
Simptomai. Jūs bijote net menkiausio šefo pykčio. Kai atliekate užduotį, bruzdate, griebiatės visko iškart ir nieko nespėjate. Norite savo viršininkui įrodyti esanti geresnė už kitus, kad esate verta eiti pareigas, gal net pretenduoti į paaukštinimą. Rezultatas – sėdite biure iki išnaktų, penktadienį nešatės darbo namo ir užsidirbate tik nuolatinį nuovargį bei bemieges naktis.
Kodėl kyla. Jei nors kartą gyvenime sėdėjote namie skaičiuodama centus ir mąstydama, kur susirasti nors laikiną darbelį, tai ir vėliau, kai turėsite nuolatinį neprastai atlyginamą darbą, toji baimė niekur nedings. Mes visi liekame šiek tiek vaikai ir puikiai atsimename, ką reiškia kaulyti iš tėvų lito ledams.
Kaip kovoti. Darbą prarasti nebaisu tik dviem atvejais: jei žinote, kad bet kada galite pereiti į kitą įmonę, arba esate nepralenkiama savo srities specialistė bei įsitikinusi, jog kitos tokios viršininkas neras. Geriausia išeitis – tokia ir tapti. Yra dar vienas, tiesa, ne visai teisingas būdas: padaryti taip, kad tik jūs žinotumėte kai kurias įmonės paslaptis. Tada išties tapsite nepakeičiama.
Baimė netekti vaiko
Požymiai. Jūs su siaubu (ypač naktimis) klausotės, kaip vaikas kvėpuoja. Jums atrodo, kad kvėpavimas nutilo. Palikdama vaiką su vyru ar mama negalite nė minutės apie jį negalvoti. Vaizduotė piešia siaubingus vaizdus: kaip jis iškrinta iš balkono, nusidegina, uždūsta.
Kodėl kyla. Gamta ne veltui apdovanojo mus motinystės instinktu – juk pirmaisiais gyvenimo metais vaikas visiškai priklausomas nuo motinos ir išgyvena tik jos dėka. Štai šis instinktas neduoda ramybės nei dieną, nei naktį. Išgyvenimus didina ir kraują stingdančios kūdikių mirties istorijos.
Kaip kovoti. Atsiminkite, kad ir jūs buvote maža ir nieko – išgyvenote kaip milijardai kitų mažų vaikų. O jūsų mama ir vyras nėra tiek kvaili, kad neprižiūrėtų vaikelio. Be to, jis augs ir kai turės atskirą kambarį, tikrai nesikelsite naktį klausytis, ar kvėpuoja.
Baimė gimdyti
Simptomai. Vien nuo minties apie nėštumą apsipilate šaltu prakaitu. Atmintyje kruopščiai saugote pasakojimus apie nesėkmingus gimdymus ir mirtis gimdant. Su siaubu žvelgiate į sustorėjusias po gimdymo jaunas mamas. Jūs rimtai svarstote įsivaikinimo galimybę, nors gimdyti puikiausiai galite ir pati.
Kodėl kyla. Kalti moterų pasakojimai ir pernelyg gyvenimiški televizijų rodomi siužetai. Gimdymas išties nėra itin estetiškas vaizdas, o moterų riksmai dar perša mintį, kad tai itin skausminga bei baisu.
Kaip kovoti. Apsidairykite! Tūkstančiai moterų sėkmingai pagimdo pirmą, antrą ir trečią vaiką. Jei viskas būtų taip baisu, kaip jums atrodo, jos tikrai nesiryžtų gimdyti antrą kartą. Ir jūs kažkaip pati atsiradote šiame pasaulyje, tad paklauskite mamą, ar tikrai viskas buvo klaiku. Veikiausiai ji išsklaidys jūsų abejones, juk gimdymo skausmas pasimiršta po kelių dienų, jei ne valandų.
Baimė pasenti
Simptomai. Jūs jau seniai nebešvenčiate savo gimtadienio. Kasdien priekabiai apžiūrite veidą, ar neatsirado nauja raukšlelė. Jei ją pamatote, kyla ilgalaikė depresija.
Kiekvieną nugyventą dieną vertinate kaip dar vieną žingsnį kapo link. Tai yra, jūs jau ne gyvenate, o mintyse užbraukiate dienas kalendoriaus lapelyje.
Jus dažnai aplanko mintys, kad gyvenimas baigiasi ir galite daug ko nebespėti. Kyla pagunda išbandyti viską, nes vėliau gali būti per vėlu.
Kodėl kyla. Baimė pasenti kyla iš baimės mirti, likti vienai ir sergančiai. Vienišų apleistų senučių tikrai nemažai, o jūs tiesiog bandote tą situaciją pritaikyti sau. Be to, pagal statistiką, moterys gyvena ilgiau už vyrus, tad jūsų galimybės senatvėje likti vienai padidėja.
Optimizmo nekelia ir materialinė pensininkų mūsų šalyje padėtis. Matant senutes, besirausiančias po šiukšlių konteinerius ar graudžiai skaičiuojančias centus duonai, nenorom apima nekokios mintys.
Kaip kovoti. Pirmiausia negalvokite apie tai, kas dar neatsitiko. Nebūtinai senatvėje turite likti viena ir ligota. Pažiūrėkite į energingas senutes, kurios auklėja anūkus, vaikšto į baseiną, gyvena visavertį gyvenimą ir net susitvarko asmeninį. Jos laimingos nemažiau nei jaunos. Prisiminkite, kad kai buvote septynerių, dvidešimt penkerių mergina jums atrodė senė, o kai pati tiek metų sulaukėte, paaiškėjo, jog dar anaiptol ne laikas į kapines. Tas pat ir dabar. Jūs manote, kad gyvenimas baigiasi penkiasdešimties, o 85-erių sulaukusi jūsų močiutė tokį amžių vadina vos ne paauglyste.
Vorų, tarakonų, pelių ir kitokios bjaurasties baimė
Simptomai. Na bijote jūs tų šlykštynių, ir viskas. Vaikystėje tai buvo tikrų tikriausias košmaras: šlykštukams bendraklasiams didžiausias džiaugsmas būdavo įkišti jums į kuprinę tarakoną ar ant suolo pažerti vikšrų. Metai bėgo, baimė nedingo. Net kai matote tas bjaurybes per televizorių, šiurpas ima.
Kodėl kyla. Kas čia žino. gal jus kas nors išgąsdino vaikystėje, tarkime, tie patys bendraklasiai, įdėję į portfelį rupūžę, o ši netikėtai iššoko ir sukvarkė. O gal jūs pernelyg bjauritės. Tai nustatyti gali tik profesionalus psichologas.
Kaip kovoti. Paprasčiausias būdas – niekaip nekovoti su savo baime, o tiesiog išnaikinti namuose peles bei tarakonus ir nevaikščioti į terariumą. Kai kas pataria ir tokį variantą: jei bijotės gyvačių, laikykite namuose bent jau jų nuotrauką.
Mirties baimė
Simptomai. Kiekvienas normalus žmogus bijo mirti. Tad jei bijote pulti žemyn galva iš šešiolikto aukšto, nieko keista. Bet jei nedrįstate išeiti iš namų iki parduotuvės, nes ant jūsų gali nukristi plyta ar partrenkti automobilis, tai jau rimti simptomai.
Kodėl kyla. Visi mes bijomės nežinomybės. O kas bus po mirties, nežino niekas. Todėl fantazija piešia baisiausius košmarus. Paneigti, kad taip nėra, irgi niekas negali. Juk iš anapus dar niekas negrįžo.
Prie šios baimės dar prisideda baimė dėl savo artimųjų, ypač vaikų, kuriems be jūsų tikrai nebus geriau. Kita vertus, mirtis nėra nei lengva, nei maloni.
Kaip kovoti. Jei baimė telpa į normos ribas, kovoti su ja nereikia. Tai normalus savisaugos instinktas. Bet jei ji per didelė ir trukdo normaliai gyventi, be specialisto pagalbos neapsieisite.
Parengė Liepa EGLINSKYTĖ
“Panevėžio balsas”
