Liga keičiasi
Atrodytų, dabar migrena nebe tokia kankinama. Tačiau jos priepuoliai ištinka vis dažniau, ypač moteris. Ši ligos atmaina oficialiai vadinama transformuota lėtine migrena. Ji dažnai turi ir „palydovų“ – kitų priežasčių sukeltų galvos skausmų. O kai galvą skauda ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, gydytojai šį reiškinį vadina kasdieniais galvos skausmais.
„Naujoji“ migrena gali turėti tokius pat požymius kaip ir įprastinė – gali erzinti ryški šviesa, garsai, atsirasti pykinimas, vėmimas. Žinoma, ne kiekvienam jie būna, gali varginti tik kuris vienas, o kartais jokių kitų nemalonių pojūčių nebūna, tik gelia galvą.
Niekur nedingo ir įprastinė migrena, ji tokia pat dažna kaip ir anksčiau, tik kai kuriais atvejais ši liga perauga į transformuotą, t. y. lėtinę, kasdienę migreną. Todėl per vizitą pas gydytoją dėl dažnų galvos skausmų būtina užsiminti ir apie buvusius migrenos priepuolius, nors ir gana retus.
Užburtas ratas
Viena iš priežasčių, kodėl migrena tampa lėtine, – dažni stresai. Tai jau seniai įrodyta. Dėl nuolatinių emocinių sukrėtimų lėtiniu gali tapti bet koks skausmas, ne tik galvos. Tačiau ne visi stengiasi įveikti stresą ir sugeba tai padaryti. Todėl dabar taip paplitusios lėtinės ligos.
Kasdienę migreną gali sukelti, nors ir keista, vaistai nuo galvos skausmo.
Daugelis linkę migreną gydytis patys. Patarti jos priepuolius patyrusių žmonių išgeria analgino ar pan., karštos arbatos, paguli, o kai tai nepadeda, praryja ir antrą, ir trečią tabletę. Vis dėlto analgetikai skirti ne malšinti migrenos sukeltą skausmą, jie neveikia tų galvos smegenų dalių, kurios susijusios su migrenos keliamais nemaloniais pojūčiais. Geriausiu atveju analginas ir panašūs medikamentai tik šiek tiek prislopina skausmo suvokimą, bet dažnai vartojami gali išprovokuoti kitą priepuolį. Taip susidaro užburtas ratas.
Nuslopinti galima
Sergantiesiems migrena yra sukurta specialių vaistų. Neretai veiksmingi būna kai kurie analgetikai arba migrenos priepuoliams slopinti sukurti triptanai. Bet šie vaistai „kaprizingi“ – juos reikia gerti vos pajutus pirmuosius migrenos požymius. Kai galva įsiskausta, jie menkai tepadeda.
Neverta jų gerti ir iš anksto, profilaktiškai. Be to, šiuos medikamentus būtina vartoti tokiomis dozėmis ir tokiu metu, kaip nurodė gydytojas, ir griežtai tiek laiko, kiek būtina, tik tada galima tikėtis gerų rezultatų. Žinoma, visiškai migrenos išgydyti jie negali, bet labai palengvina ligonio būklę. Ši liga moterims dažnai praeina pati, bet tik po menopauzės.
Priepuolių profilaktika
Norint išvengti migrenos priepuolių vartojami vaistai nuo konvulsijų ir nuo depresijos. Pastarieji ir gydytojų, ir pačių ligonių vertinami nevienareikšmiškai. Nepasitikėjimą kelia šių medikamentų šalutinis poveikis.
O juk nėra nė vienų, net pačių paprasčiausių vaistų, kurie tokio poveikio neturėtų. Pavyzdžiui, antibiotikų sukeliamų nepageidaujamų reiškinių daug daugiau ir jie net pavojingesni, bet neretas šiuos vaistus atsiradus menkiausiai priežasčiai geria nesibaimindamas.
Naujausių antidepresantų šalutinis poveikis nedidelis, organizmas juos gerai toleruoja, svarbiausia – šie preparatai veiksmingai gydo daugelį nervų sistemos ligų, tarp jų įvairius, ypač lėtinius, galvos skausmus. Juk nuslopinus nerimą, dirglumą, įveikus nemigą, pagerėjus nuotaikai žmogus tampa ramesnis, atgauna dvasinę pusiausvyrą, skausmo pojūtis tampa nebe toks aštrus.
Dažnai, be lėtinių galvos skausmų, žmogų kartu vargina sąnarių, raumenų, stuburo ligos, t. y. „skauda viską“. Tokiais atvejais sutrinka tam tikri mechanizmai, blokuojantys smegenyse skausmo impulsus. Bet skausmo kentėti negalima, o su juo kovoti padeda ir antidepresantai. Jie, be pagrindinio poveikio, pasižymi ir skausmo slopinamuoju. Išgėrus jų organizmas pats stoja į kovą su skausmu, imdamas gaminti daugiau serotonino. Įdomu, kad skausmo malšinamasis poveikis atsiranda jau po savaitės antidepresantų vartojimo, o nerimas sumažėja ir depresijos požymiai nyksta tik po 2–4 šių vaistų vartojimo savaičių.
Kad šalutinis poveikis būtų kuo mažesnis, antidepresantus reikia gerti pagal gydytojo nurodymus, vartojant juos savarankiškai gali būti nepageidautinų pasekmių.
Gydo ir tinkamas elgesys
Sergantieji įprastine migrena žino, kad liga tampa nebe tokia varginama pakeitus mitybą, skiriant pakankamai laiko pailsėti. Lėtinės migrenos priepuolius taip pat gali sukelti kai kurie maisto produktai, dažnas neišsimiegojimas, darbas kompiuteriu iki išnaktų, ilgai užsitęsęs įtemptas protinis darbas. Svarbu išsiaiškinti savo priepuolių priežastį ir kiek galima vengti kurio nors patiekalo, nuovargio ir pan.
Dažnai neįvertinama dvasinės harmonijos reikšmė. Daugeliui ligonių galvos skausmus sukelia psichologinės priežastys, pvz., vidinė agresija, noras visur pirmauti. Tokiu atveju prireiks psichoterapeuto pagalbos.
Parengė A.Gotautaitė
Nuotr. Lėtinės migrenos priepuolius gali sukelti darbas kompiuteriu iki išnaktų, ilgai užsitęsęs įtemptas protinis darbas.
“Sekundė”
