Vienas iš jų – paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – tai visoje Lietuvoje paplitęs žolinis augalas, žydintis gausiais geltonais žiedais visą vasarą. Vaistinė žaliava – jonažolių antžeminė dalis.
Jonažolės preparatai ypač vertinami dėl antidepresinio poveikio. Jonažolė yra vienas iš efektyviausių natūralių antidepresantų.
Be antidepresinio poveikio, jonažolės preparatai taip pat naikina bakterijas, skatina žaizdų, nudegimų gijimą, veikia spazmus atpalaiduojančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, gerina virškinimą, stiprina kraujagyslių sieneles, skatina medžiagų apykaitą, ramina nervus.
Išoriškai žaizdų gijimui skatinti vartojamas jonažolių aliejus. Į vidų – jonažolių užpilai, nuovirai, tabletės. Jonažolės preparatus į vidų rekomenduojama vartoti 3-4 savaites, po to daryti pertrauką.
Įspėjimai: vartojant jonažolės preparatus reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jonažolėje esantys cheminiai junginiai paveikti ultravioletinių spindulių gali sukelti odos paraudimą, uždegimą.
Tinka ir vaistinė ramunė (Matricaria recutita), liaudyje vadinama tiesiog ramunėle, natūraliai auganti aptinkama retai, auginama soduose ir daržuose.
Vaistinė ramunė – vienas iš plačiausiai naudojamų vaistinių augalų. Ramunėlė buvo vartojama senovės Graikijos ir Romos gydytojų.
Ramunėlės pagrindinė vartojimo indikacija – įvairios kilmės skrandžio ir žarnyno uždegimai, taip pat burnos ertmės ir gerklės uždegimai. Ramunėlės veikia spazmus atpalaiduojančiai, taip pat pasižymi nervus raminančiu ir miegą gerinančiu poveikiu. Ruošiami ramunėlių užpilai (arbatos). Išoriškai vaistinė ramunė vartojama odos uždegimams gydyti, plačiai naudojama kosmetikoje.
Liaudies medicina rekomenduoja ir vaistinę melisą (Melissa officinalis) – žolinį iki 1 metro aukščio augalą, turintį malonų citrinos kvapą.
Melisų preparatai veikia raminančiai esant nerimui ir nemigai, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina virškinamojo trakto spazmus.
Vaistinė žaliava – melisų lapai. Iš jų ruošiami užpilai, jų dedama į sudėtinių raminamųjų vaistų sudėtį.
Melisų lapuose yra gausu eterinio aliejaus, todėl iš jų galima paruošti užpilą aromatinėms vonioms. Melisos taip pat gali būti vartojamos kaip prieskoninis augalas.
Paprastasis apynys (Humulus lupulus) – tai daugiametis žolinis vijoklinis augalas, augantis upių, ežerų, griovių pakrantėse, paplitęs visoje Lietuvoje.
Vaistinė žaliava – apynių spurgai. Iš jų gaminami užpilai, nuovirai, taip pat yra sudėtiniuose raminamuosiuose vaistuose. Apyniai taip pat naudojami alaus gamyboje bei kosmetikoje.
Apynio preparatai naudojami kaip raminamoji priemonė esant nerimui ir nemigai. Apyniai taip pat gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą. Apynių spurgų nuoviras stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas.
Ilgalaikis apynių preparatų vartojimas gali slopinti centrinę nervų sistemą, silpninti lytinį aktyvumą, sukelti alergines reakcijas. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
“Šiaulių naujienos”
