Ministerija tik rekomenduoja imtis atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti vaikus, ir papildyti mokyklų vidaus tvarkos taisykles, nurodant, kad pamokų metu mobiliaisiais telefonais naudotis draudžiama. O kur vaikų ir tėvų švietimas? Kur įpareigojimas operatoriui atskleisti informaciją apie žalą? Kur reklamos draudimas vaikams? Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad SAM reakcija yra ne tik pavėluota, bet ir nepakankama.
„SAM pasirinko rekomendacijos formą: mokykloms suteikta laisvė rinktis — drausti ar ne mokiniams mobiliuosius telefonus naudoti pamokų metu. Tokiu būdu atsakomybė už vaikų sveikatą perkeliama mokykloms. Ši ministerijos pozicija yra nesuprantama. Kai kitos šalys, tokios, kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Ispanija ir net Rusija — labai griežtai reagavo į tyrimo išvadas ir tinkamai reglamentavo naudojimąsi mobiliausiais telefonais, mūsų valdininkai pasirinko neatsakingiausią ir lengviausią būdą. Nedelsiant būtina į mokslinių tyrimų duomenis reaguoti rimtai ir atsakingai bei atitinkamai papildyti sveikatos higienos normas, įtraukiant priemones, skirtas apsaugoti vaikus nuo mobiliųjų telefonų sukeliamos žalos. Telefonas — ne žaislas, o priemonė esant reikalui susisiekti su artimaisiais. Tai žinia ir tėvams, kad jie kalbėtųsi su vaikais ir paaiškintų tikslingą mobiliųjų telefonų naudojimą. Žinoma, nei šiandien, nei rytoj mes tos žalos nepajusime, bet po kelerių metų bus skaudžiai vėlu. Ir atsakomybės tada tikrai nebeprisiims joks šių dienų valdininkas“, — teigia parlamentarė.
Įvairūs mokslininkai jau ne vienerius metus perspėja, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais gali padidinti susirgimų kai kuriomis smegenų vėžio formomis riziką bei sukelti kitą neigiamą poveikį sveikatai. PSO elektromagnetinę spinduliuotę pripažino antros grupės kancerogenu, t.y. galinčiu sukelti vėžinius susirgimus. Naujausių, kelis dešimtmečius trukusių PSO tyrimų rezultatai rodo, kad ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali dvigubai padidinti gliomos (smegenų vėžio rūšis) riziką.
„Lietuvoje mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tema yra labai aktuali. Pas mus mobiliojo ryšio skvarba yra viena didžiausių Europoje, kiekvienas vaikas turi po vieną ar kelis aparatus, kurie net ir naktį guli netoli vaiko galvos. Baugina tai, kad vis daugiau ir vis jaunesnio amžiaus vaikų naudojasi mobiliaisiais telefonais — tai daryti skatina ir neatsakinga mobiliojo ryšio operatorių reklama, nukreipta į juos. Besiformuojantis vaiko organizmas yra itin jautrus, tad privalome apsaugoti save ir artimuosius, kol netapome masinės epidemijos liudininkais“, — teigia „Ekoinstituto“ direktorė Silvinija Simonaitytė.
Mokslininkai teigia, kad mobiliųjų telefonų poveikis vaikų sveikatai yra didesnis nei suaugusiems, nes jų galva mažesnė (mažesnis spinduliuotės veikiamas plotas) ir jų organizme daugiau vandens (vandenį šios bangos veikia stipriau). Psichologai teigia, kad vaikui intensyviai besinaudojant telefonu jam gali išsivystyti „suerzinto silpnumo sindromas“. Jauno mokyklinio amžiaus vaikams šis sindromas pasireiškia nuolatiniu kaprizingumu, o vyresniems vaikams — emocijų nevaldymu ir sparčia bei dažna nuotaikų kaita. Be to, vaikams sunkiau susikaupti — tai lemia prastesnius mokslo rezultatus.
Įvairių šalių gydytojai bei už visuomenės sveikatą atsakingos institucijos perspėja dėl mobiliųjų telefonų daromos žalos vaikų sveikatai ir ragina riboti jų naudojimąsi šiais prietaisais. Itin didelį nerimą specialistams kelia tai, kad vaikai yra sparčiausiai auganti mobiliojo ryšio vartotojų dalis. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. 12–13 metų amžiaus vaikų ir 23 proc. 8–9 metų amžiaus vaikų savo gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja. Tas pats tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje mobiliuosius telefonus turi 88 proc. 6–17 metų amžiaus vaikų.
Lietuvoje aktuali išlieka ir judriojo radijo ryšio antenų statymo mokyklų teritorijose problema. Seimo narys Evaldas Jurkevičius ką tik užregistravo švietimo įstatymo pataisą, uždraudžiančią judriojo radijo ryšio sistemų bazines stotis ar jų dalis įrengti ant mokyklų pastatų stogų ir mokyklų teritorijoje. Nuo 2010 metų liepos įsigaliojus švietimo įstatymo papildymo įstatymui buvo praplėsti mokyklų vadovų įgaliojimai ir nustatyta, kad mokyklos savivalda t. y. mokyklos vadovas kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos teritorijoje statyti radijo stotis įstatymų nustatyta tvarka.
E.Jurkevičiaus pastebėjimu, 2010 m. III ketvirčio duomenims ant 4,73 proc. visų patikrintų mokyklų buvo pastatytos bazinės stotys ( 2009 m. 1,69 proc. visų patikrintų mokyklų). Pasak, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos specialistų, šiais metais apskritai nebebus renkama informacija apie ant mokyklų statomas antenas, mat, įsigaliojus naujoms švietimo įstatymo nuostatoms, buvo panaikinta tai reglamentuojanti higienos norma.
Vido Venslaviškio nuotr.
