Vėžys — bauginantis žodis
Limfoma–tai limfinės sistemos, kurią sudaro limfmazgiai bei juos jungiantys limfiniai takai, skirti natūraliai organizmo apsaugai nuo infekcijos. Vėžys.
Kas sukelia vėžį? šis klausimas, pasak gydytojos I. Krivienės, iki šiol yra didžioji medicinos mįslė. Nors pasaulio mokslininkai nuolat atlieka tiriamuosius darbus, skirtus limfomų priežastims atrasti, jos vis dar nežinomos.
Vaikų hematologė sako, jog žodis „vėžys“ daugeliui asocijuojasi su mirtimi. Sakysite — natūrali žmogaus reakcija, bet, anot medikės, ne visuomet ji teisinga.
„Ligos diagnozė bei gydymas yra itin sudėtingas ir iš mažųjų pacientų bei jų tėvelių pareikalauja daug kantrybės, emocinių bei fizinių pastangų, tačiau dabartiniu metu mes turime kuo pasidžiaugti–jeigu vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, pasveiksta 9 iš 10 vaikų. Tereikia laiku suskubti ieškoti pagalbos. Netgi kai liga nėra visiškai išgydoma, šiuolaikinis gydymas leidžia kontroliuoti ligą ilgus metus“,–tvirtina hematologė.
Abejones išblaškyti patikėkite medikams
Limfomos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: Hodžkino ir ne Hodžkino. Kasmet Lietuvoje jomis suserga 7-8 vaikai. Limfomos tipas nustatomas operacijos metu pašalinus pažeistą limfmazgį ir ištyrus jį mikroskopu.
„Vaikų limfomos dažniausiai esti ūmios ir agresyvios, todėl brangi kiekviena diena. Pirmieji ligos simptomai, į kuriuos turime atkreipti dėmesį ir nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją — tai padidėję įvairiose kūno vietose — kaklo, pažastų, kirkšnies limfmazgiai — neskausmingi, kieti, nepaslankūs guzeliai.
Mažesniems vaikams juos dažniausiai myluodami, prausdami, rengdami aptinka patys tėveliai. Gydytoja sako, jog tai ganėtinai klaidinantis simptomas, nes kol vaikui neskauda padidėjusio limfmazgio, jis pats gali jo nė nepastebėti.
Vaikams kaklo limfmazgiai dažnai padidėja sergant virusinėmis ar bakterinėmis ligomis — tai infekcijos vartai. Po tinkamo gydymo, ligoniui sveikstant, limfmazgiai sumažėja, tačiau kiekvienas padidėjęs limfmazgis gali būti ir onkologinės kilmės„,–sako gydytoja ir perspėja jokiu būdu, nežinant tikrosios limfmazgių padidėjimo priežasties, nesigriebti fizioterapinių procedūrų, nes tai gali skatinti onkologinės ligos progresavimą.
Limfomos ląstelės pasižymi sugebėjimu plisti į kitas vietas, visų pirma į kitus limfmazgius, tačiau gali patekti ir į kraują, o su juo — į bet kurį kitą organą. Kai tik ląstelės patenka į naują vietą, ten jos vėl ima daugintis ir suformuoja naują naviką.
Limfomai būdingi konstituciniai B simptomai–prakaitavimas, karščiavimas, svorio kritimas, nuovargis, kūno niežulys nėra specifiniai, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai ir įtarti limfomą, nes šie simptomai gali būti ir pirmieji grėsmingos ligos požymiai„.
Sergant limfoma dėl padidėjusių tarpuplaučio limfmazgių gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimai. Kepenų bei blužnies padidėjimas susijęs su pilvo skausmais.
„Jeigu Jūsų vaikui atsirado minėtų simptomų, turite neatidėliodami kreiptis į gydytoją, žinoma, tik nereikia pulti iš anksto į paniką — yra daug ligų, kurioms būdingi panašūs simptomai, taigi, jie nebūtinai rodo, kad sergama limfoma“,–sako gydytoja.
Gydo ne tik vaistai
Nepaisant ligos, vaiko emociniai poreikiai yra tokie patys, kaip ir bet kurio kito augančio vaiko.
Vaikai, sergantys onkologine liga, didžiąją laiko dalį praleidžia ligoninėje, todėl sumažėja draugų ratas ir trūksta bendravimo su jais.
Anot medikės, jeigu tik sveikata leidžia, vaikas, užuot rinkęsis namų mokymą, turėtų ir toliau lankyti mokyklą, kad draugai padėtų išvengti užsisklendimo savyje. Psichologinė įtampa trukdo jausti natūraliai ir stumia ligoniuką link depresijos.
„Klasės draugų palaikymas gyvybiškai būtinas,–užtikrina gydytoja.–šiems vaikams labai svarbi psichologo pagalba, nes itin sudėtinga ir svarbu tinkamai kalbėti apie šią piktą ligą, o nuo to labai priklauso ir geresni gydymo rezultatai“.
Pedagogams neretai sunku pasirinkti, ką kalbėti apie vėžio ligą su vaikais. Kiek vaikams galima papasakoti apie vėžį, priklauso nuo jų amžiaus ir subrendimo.
Jaunesni vaikai supras istoriją apie geras ir blogas kraujo ląsteles, paaugliai sugebės suvokti ir sudėtingesnį išaiškinimą. „Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga, tad nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama“,–akcentavo medikė.
Chemoterapija — vienintelis būdas pasveikti
Limfomos gydymo pagrindą sudaro chemoterapija, priklausomai nuo limfomos tipo ir stadijos, gali būti taikomas spindulinis gydymas ir netgi kaulų čiulpų transplantacija.
Gydytoja sako, jog tėveliai, išgirdę, kad jų vaikui bus skiriama chemoterapija, išsigąsta, tad neretai puola ieškoti kitų gydymo būdų, taip sugaišdami daug brangaus laiko, per kurį liga spėja padaryti daug žalos.
„Laiku pradėtas chemoterapinis gydymas nėra ypatingai ilgas ir toksiškas“, užtikrina hematologė.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi vis pažangesni ligų diagnozavimo bei gydymo būdai. Naudojami tie patys gydymo protokolai, bendraujama su Europos šalyse esančiomis onkologinėmis klinikomis.
Jeigu ligą pavyko diagnozuoti pirminėje stadijoje, gydymas užtrunka iki kelių mėnesių, vėliau gydymas gali tęstis ištisus metus. Žinoma, gydymo efektyvumas labai priklauso nuo vėžio ląstelių tipo, ligos stadijos, bendros sveikatos būklės.
Gydant išplitusią limfomą neretai prireikia ir kaulų čiulpų transplantacijos, kuri yra dar vienas šansas pasveikti.
„Suteikti dar vieną šansą gyventi galime kiekvienas, tapdami potencialiais kaulų čiulpų ar kraujo donorais. Gerumo mums netrūksta, tik kartais pristingame informacijos“,–sako gydytoja.
Ilona šNARIENĖ
"šiaulių kraštas"
