Ne visa ekologija vienodai ekologiška
„Pradėjusi domėtis sveika mityba, gyvensena, natūraliai susidomėjau ir likau apžavėta eterinių aliejų. Jų begalinėmis galiomis ir paslaptimi. Pradėjau mokytis kurti natūralius kvapus, kurių Lietuvoje nebuvo, vėliau pradėjau gaminti kosmetiką“, – apie tai, kaip susidomėjo natūralia kosmetika GRYNAS.lt pasakoja Vilma Žmakova. Kurios pomėgis pamažu virto verslu – dabar ji natūralios kosmetikos įmonės „Marmozel“ savininkė.
Turbūt panašiai kaip ir ji, neretas susidomėjęs sveika mityba ir gyvensena ilgainiui ima žvalgytis ir ekologiškos arba natūralios kosmetikos.
ačiau „BIOK laboratorijos“ kokybės vadovė Rasa šiušytė pataria ekologiška kosmetika žavėtis apdairiai. „Žmonės renkasi ekologišką kosmetiką tikėdamiesi stebuklų. Tačiau kiekvieno žmogaus oda yra individuali, tad reikia atsirinkti tokius produktus, kurie išties tinka. Tai, kas madinga, populiaru, ką naudoja jūsų draugai ar kolegos, jums gali netikti ar būti žalinga. Toliau jau priklauso nuo poreikių, jeigu kosmetika reikalinga kasdienei odos priežiūrai – tam tiks ekologiška ar natūrali kosmetika. Jeigu žmogus turi specifinių poreikių (pvz. pristabdyti raukšlių susidarymą) ar problemų (pvz. spuogai) – verta pasikliauti mokslo inovacijomis, pažangiais ingredientais“, – pataria ji.
Natūralią kosmetiką gaminančios „Marmozel“ steigėja pastebi, kad toli gražu ne visi ekologišką kosmetiką besiskelbią kuriantys, tikrai tokią ir gamina.
„Dalis gamintojų gamina ne vardan ekologijos ir naudos odai, o vardan pinigų. Todėl dalis neva ekologiškos kosmetikos gamintojų naudoja tik dalinai ekologiškas žaliavas. Greta deda įvairių odai nereikalingų priedų: alkoholio, dažiklių, kvapiklių, puriklių, konservantų ir t.t. O kaip kitaip jiems pasiekti tarptautinę rinką, produktui išstovėti lentynoje metus, du ar ilgiau?“, – savo pastebėjimais dalijasi V. Žmakova.
Tuo tarpu Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas chemikas dr. Svajus Asadauskas į klausimą apie ekologišką kosmetiką ir apie populiarią nuomonę, kad masiškai gaminama kosmetika labiau kenkia nei padeda atsako su humoru.
„Tarp chemikų, biologų, toksikologų ir kitų specialistų jau seniai nusistovėjo nuomonė, jog visos medžiagos kažkuriais kiekiais pasidaro kenksmingos. Šiuo metu netgi persiunčiant buteliuką su paprastų paprasčiausiu vandeniu iš vienos laboratorijos į kitą jau dažnai yra prisegami duomenų saugos lapai, kur aprašomas chemikalo (šiuo atveju vandens) kenksmingumas. Nes juk ir vanduo yra kenksmingas – jame galima nuskęsti, kai jo kiekis 100 proc…“ – kalba keliolika metų JAV studijavęs ir dirbęs mokslininkas.
Anot jo, truputėlis valgomosios druskos – joks nuodas, o suvalgytas didelis jos šaukštas jau gali numarinti žmogų. Todėl būtų klaidinga imti atskiras kosmetikos sudedamąsias dalis ir tikrinti, ar jų dideli kiekiai gali būti kenksmingi. O mažų kiekių tyrimus atlikti nėra paprasta – reikalingi ilgi ir brangūs tyrimai.
„Ypatingai toksiškų medžiagų kosmetikoje tikrai neturėtų būti ir didieji gamintojai gan sąžiningai stengiasi jas eliminuoti. Esant pagrįstiems įtarimams, jog kuris nors cheminis junginys gali būti kenksmingas, jo kiekis mažinamas arba jis visiškai pašalinamas iš kosmetinio produkto. Įtarimų pagrįstumą paprastai įvertina toksikologai, taigi reikia, jog duomenys būtų paremti sistemingais tyrimais, pavyzdžiui, su gyvūnais, savanoriais vartotojais ir pan.“, – aiškina chemikas.
Nors jis sutinka, kad dažnai tiesiog trūksta patikimai atliktų tyrimų apie kurio nors junginio mažų kiekių įtaką žmogui ir dėl to gali kilti įvairūs mitai bei įtarimai. „Daugybė medžiagų iki šiol nėra pakankamai išsamiai ištirtos, ypač jų ilgalaikė įtaka, poveikis nėštumo metu ar augantiems vaikams. Europos Sąjungoje praėjo dar tik trys metai, kai įsigaliojo REACh reglamentas, reikalaujantis viso labo tik pradėti tirti visų naudojamų cheminių medžiagų kenksmingumą. O likusiame pasaulyje šių tyrimų reikalaujama dažniausiai tik plataus vartojimo cheminiams junginiams. Taigi išlieka tikimybė, jog kažkada išaiškės, jog vienas ar kitas kosmetikoje naudojamas junginys yra žalingas. Tačiau itin toksiškų medžiagų tose kosmetikos prekėse, kurios gaminamos dideliais kiekiais ir vartojamos jau kurį laiką, kažin ar pavyks surasti“, – pažymėdamas ir tai, jog inkstai bei kepenys yra būtent tam ir skirti, kad pašalintų iš organizmo nenaudingas medžiagas dėsto chemikas.
Tiesa, pats dr. S. Asadauskas turi įprotį laikas nuo laiko keisti vienus kosmetikos produktus kitais, pereinant prie kito gamintojo, mat organizmas įsisavina gana nemažai junginių per odą. Taigi, jei kuri nors medžiaga turi neigiamą poveikį, tai kito gamintojo produkte tos medžiagos galbūt iš viso nebus ir organizmas gaus galimybę pailsėti nuo galimai kažkiek kenksmingo junginio.
Tuo tarpu V. Žmakova sako, kad ekologiškumas, natūralumas kaip bet kas kita turi plačią kokybės skalę. „Vieniems ekologiška ir natūralu tai, kas išgauta iš augalo, nesvarbu net, kad nurafinuota (t.y. atimta pusė gerųjų savybių ir neaišku ko pridėta). Deja, dalis didelių ekologiškų kompanijų naudoja ir rafinuotas žaliavas, nes taip stabiliau, pigiau. Kitiems tai netampa ekologiška kol nepamato kaip yra auginamos, išgaunamos žaliavos, kaip gaminamas kosmetikos gaminys.
Manau, turime rinktis su sveiku protu – pagal tai kiek visumoje gyvename ekologiškai ir natūraliai. Jei žmogus valgo pusfabrikačius, rengiasi sintetiniais audiniais, gyvena apsuptas plastikinių daiktų, o perkant kosmetiką nerimauja išvydęs vieną nepažįstamą ingredientą – nėra ekologijos suvokimo ir poreikio“, – natūralumą visose gyvenimo srityse linkusi rinktis moteris.
Tuo tarpu chemikas dr. S. Asadauskas nors pripažįsta, kad įmanoma pagaminti kosmetiką tik iš ekologiškų žaliavų, tačiau abejoja, ar tokios kosmetikos kokybė bus pakankamai aukšta, ar kaina „nesikandžios“ ir ar prekę bus galima gaminti itin dideliais kiekiais.
Iš kitos pusės, natūralių žaliavų gali ir nepavykti įsigyti dideliais kiekiais, nors tai ne visada teisybė. Tarkime vieni tiekėjai kokį nors žolelių ekstraktą ruošia pagal savo technologiją, o kiti juos kopijuoja, bet ne visai identiškai, ne iš tų pačių žolelių ir t.t. Bet apskritai, parinkti žaliavas taip, kad jos būtų ekologiškos ir natūralios, tikrai yra įmanoma. Galiausiai ir pati chemijos pramonė juda ekologijos kryptimi. Štai svarbus kosmetikai glicerolis (t.y. glicerinas), kuris anksčiau buvo dažniau gaminamas petrocheminėje pramonėje (t.y. gaunamas iš naftos), dabar yra gaunamas iš aliejų ir riebalų. Netgi kelios petrocheminio glicerolio gamyklos (pvz. „Shell“) užsidarė dėl šios priežasties“, – apie chemijos „žalėjimą“ kalba mokslininkas
Natūralu = brangu?
Tuo pačiu dr. S. Asadauskas perspėja, jog ekologiškos ir natūralios žaliavos vargu ar bus pigesnės už tradicines chemines medžiagas. „Iš kitos pusės, žaliavų kaina ne visada sudaro pagrindinę kosmetinės prekės kainos dalį – daug kaštų susidaro dėl produkto pakavimo, sandėliavimo, logistikos, jau nekalbant apie marketingo, tyrimų, reklamos ir kitas pridėtines išlaidas“, – pastebi jis.
O natūralią kosmetiką kurianti ir gaminanti V. Žmakova neigia mitą, kad tokia kosmetika brangesnė nei įprasta ir pažymi, kad natūralios kosmetikos kainą sudaro skirtingi komponentai nei didžiųjų įprastos kosmetikos gamintojų.
„Brangus yra darbas, kurį įdeda ūkininkas, augindamas derlių, juk kartais jis apskritai nunyksta. Brangus išgavimas, nes atliekamas rankomis arba minimalia, paprasta įranga. Daug rankų darbo, daug širdies. Visgi, nenatūrali kosmetika dažnai yra gerokai brangesnė dėl sukurto vardo, dėl laboratorijų, kurios ją gamina ir jas reikia išlaikyti. Nors nenatūralių produktų savikaina dažnai būna ypatingai maža, kainą išpučia verslo grandinė. Natūralaus produkto didžiąją kainos dalį sudaro ne išpūstas vardas, o žaliavos ir gaminimo procesas“, – aiškina V. Žmakova.
Kitos nuomonės yra „BIOK laboratorijos“ kokybės vadovė R. Šiušytė. Ji teigia, kad tai, jog kosmetika rankų darbo dar nėra savaime vertinga. „Būtent prisidengiant „rankų darbo“ etikete, tokia kosmetika kainuoja gerokai brangiau nei masiniai produktai. Tačiau kainą lemia ne tik kokybė, bet ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mažais kiekiais perkamos žaliavos, pakuotės kainuoja daugiau nei dideliais“, – tvirtina daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančios kosmetikos gamyklos atstovė.
Bus daugiau
Deimantė Dokšaitė
