Kosmetikos versle neretai didžiąją produkto kainos dalį sudaro ne žaliavos ar gamyba, o rinkodara. Telieka tik įsivaizduoti kiek iš tikrųjų kainuotų šampūno buteliukas, supiltas į paprastą tarą ir niekaip nereklamuotas bei rinkodarinėmis legendomis neapipintas, už kurį dabar mokame kokius 20 Lt. Ir nors visų kosmetikos rinkodarinių triukų neatskleisime, apie kelis galima pakalbėti.
Turbūt ne kartą teko girdėti, kad geriausiai tinka ta kosmetika, kuri pagaminta toje pačioje šalyje arba regione, kur gyvenate. Anot „BIOK laboratorijos“ kokybės vadovės Rasos šiušytės, tame šiek tiek tiesos yra, bet nemažiau ir rinkodaros specialistų išmonės.
„Reikia atskirti du dalykus – šalis – gamintoja ir sudėtis. Įprasta manyti, kad kosmetika, kuri gaminama, pavyzdžiui Lietuvoje, bus pagaminta tenkinti lietuvių poreikius. Dažnai tai tiesa. Pavyzdžiui mūsų gaminami produktai „Margarita“ itin lietuviški, atitinka Lietuvos vartotojų poreikius. Tačiau mes gaminame kosmetiką ir italams, kuri atitinka jų poreikius. Tai nereiškia, kad kažkurie produktai geresni ar blogesni. Tiesiog šiauriečių odą paprastai reikia daugiau maitinti, tuo tarpu pietiečių – drėkinti.
Tai lemia klimato ypatumai. Kalbant apie produktų sudėtis, atlikti tyrimai rodo, kad žmogus geriau įsisavina produktus, prie kurių per daug kartųá·ˆ yra genetiškai pripratę, nei tuos, su kuriais istoriškai nebuvo susidūręs. Galima daryti prielaidą, kad lietuviai yra mažiau alergiški ramunėlėms nei, pavyzdžiui egzotiškoms papajoms. Tačiau tai nėra taisyklės. Kiekvieno vartotojo oda individuali, jos poreikius lemia ne tik klimatas, bet ir gyvenimo būdas, mitybos įpročiai, paveldimumas. Todėl yra italų, kurių odą reikia maitinti, yra lietuvių, kurių odą reikia drėkinti. Taip pat ir su alerginėmis reakcijomis“, – dėsto specialistė.
Tiesa, nors vienas iš ekologiškumo, natūralumo principų – naudoti produktus, kurie yra arčiausiai mūsų, bet, pavyzdžiui, „Marmozel“ natūralioje kosmetikoje sunku būtų rasti lietuviškų sudedamųjų dalių. Jos kūrėja Vilma Žmakova tai aiškina tuo, kad žmonės bei jų organizmai neišvengiamai pasiduoda globalizacijai.
„Būtų labai gražu gaminti iš lietuviškų augalų, visgi tam reikia būti ir ūkininku, ir gamintoju, ir ne tik. Mes turime nedaug saulės, augalai nesubrandina tokių kokybiškų eterinių aliejų, kuriuos galime gauti iš saulėtų šalių; mes neturime augalinių aliejų pasirinkimo, tik linų sėmenų, rapsų, saulėgrąžų. O pasaulis jų siūlo dešimtimis. Galiausiai – oda parodo ar jai patinka nelietuviškos sudedamosios. Svarbu, kad jos būtų gyvos, nepraradusios savo pirminių savybių. Juk mes ir virtuvėje nenaudojame lietuviškų žolelių (kurių pilni laukai), dedame atvežtinius prieskonius iš tolimų saulėtų šalių“, – savo pasirinkimą naudoti žaliavas iš užsienio grindžia pašnekovė.
Ji taip pat sutinka su mintimi, kad kosmetikos pramonė pirkėjus yra įtikinusi, kad odai reikia daug daugiau, nei ištikro būtina. „Sveikai odai (kuria, deja, beveik nė vienas miesto gyventojas negali džiaugtis) apskritai nereikia nieko. Kitiems – kokybiškos drėgmės – hidrolato arba vandens ir kokybiško aliejaus. Viskas. Visa kita praturtina gaminį arba atvirkščiai“, – lakoniškai odos poreikius paaiškina natūralios kosmetikos kūrėja.
Su skirtingomis šalimis ir jų rinkomis bei globalizacija susijusi dar viena paplitusi nuomonė, kad skirtingų valstybių gyventojams gaminama ne vienodos kokybės kosmetika. Dažnai manoma, kad tarkim Vakarų Europos gyventojams skirta to paties gamintojo kosmetika yra kokybiškesnė, nei tarkim rytų europiečiams ar kai kurioms Azijos valstybėms.
Tačiau fizinių ir technologijos mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas chemikas dr. Svajus Asadauskas nelinkęs suabsoliutinti. „Daug kompanijų turi gamyklas Europoje, Amerikoje, Azijoje ir t.t., nors produktų skaičius nėra didelis. Bet priklausomai nuo regiono vartotojų veido oda gali būti tamsesnė ar šviesesnė ir reikia mažiau ar daugiau kokio nors pigmento kosmetikoje, galbūt vienur vartotojų plaukai labiau ar ne taip jautrūs kokiems emulsikliams ir pan. Todėl receptūros gali būti derinamos pagal vartotojų poreikius, nors produkto pavadinimas išliktų toks pats.
Taip pat nemaža tikimybė, jog turėdami papildomą gamyklą kokiame nors regione, kosmetikos gamintojai neatsispirs pagundai gerokai sutaupyti perkant vietines žaliavas. O vietiniai tiekėjai galbūt pristato kiek žemesnės kokybės medžiagas, gal ir techniniai parametrai dar nėra nusistovėję. Taigi tikrai yra tiesos, jog tas pats produktas skirtinguose regionuose gali būti šiek tiek kitas. Tačiau kiek nuo to nukenčia produkto kokybė yra nelengva atsakyti ir, savaime suprantama, kad kompanijos šią informaciją labai slepia“, – įsivyravusios nuomonės neskuba nei paneigti, nei patvirtinti pašnekovas.
Su kosmetikos ekologiškumu susijęs ir kitas apsektas – bandymai su gyvūnais. Kurie, pasak, „BIOK laboratorijos“ kokybės vadovės R. Šiušytės jų kompanijoje niekada nebuvo atliekami, be to visoje ES yra tiesiog uždrausti.
„Bandymai su gyvūnai jau seniai pakeisti bandymais laboratoriniuose mėgintuvėliuose. Taip pat kosmetiką gali išbandyti žmonės savanoriai prižiūrimi dermatologų. Būtent pastarąjį variantą yra pasirinkusi „BIOK laboratorija“. Mūsų gaminamus produktus patikrina dermatologai, po to ją gali išbandyti savanoriai. Produkcija ženklinama „Nebandyta su gyvūnais“ nėra išskirtinė, tai tik dar vienas rinkodarinis būdas atkreipti vartotojų dėmesį. Kosmetika tiesiog negali būti bandoma su gyvūnais“, – patikina pašnekovė.
Tuo tarpu V. Žmakova sako, kad dirbant tik su natūraliomis ir ekologiškomis žaliavomis viskas labai paprasta. „Tai panašu į maisto gaminimą. Jei žinai ingredientus, jų derinius, derinimo principus, naudą, komponuoji, tuomet „ragauji“. Išbando artimųjų ir draugų ratas, kartais darau susibūrimus, kai išbando grupelė savanorių. Tai ne sintetika, ne chemija, todėl sudėtingi bandymai nereikalingi. Maistą juk tiesiog ragaujame ir suvokiame geras jis ar ne, taip ir čia – oda parodo. Man visuomet labai svarbu kaip gaminys veikia turinčius jautrią odą, todėl įduodu mėginėlių ir laukiu atsako iš šių žmonių“, – natūralios kosmetikos kūrimo principus aiškina „Marmozel“ vadovė.
Bus daugiau
Pradžia https://sveikatossodas.lt/index.php?lang=1&sid=281&tid=1716
Deimantė Dokšaitė
SXC.hu – Andrzej Gdula nuotr.
