„šio sudėtingo transplantacijos proceso sėkmę lemia daugiaprofilinės gydymo įstaigos tarnybų pasiruošimas, aukšto lygio specialistų kvalifikacija bei darnus komandinis darbas“, – sakė transplantacijos pasiruošimui ir atlikimui vadovavęs Nefrologijos centro direktorius doc. Marius Miglinas. Be Nefrologijos centro, transplantacijos procese taip pat dalyvavo Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro, vadovaujamo prof. Laimono Griškevičiaus, Urologijos centro, vadovaujamo prof. Felikso Jankevičiaus, Organų transplantacijos koordinavimo centro, vadovaujamo doc. Arūno Želvio, Laboratorinės diagnostikos centro, vadovaujamo prof. Zitos Aušrelės Kučinskienės, Anesteziologijos, intesyvios terapijos ir skausmo gydymo centro, vadovaujamo prof. Jūratės šypilaitės, darbuotojai.
VUL Santariškių klinikos yra vienintelė ligoninė Lietuvoje, kurioje atliekamos inksto transplantacijos iš gyvo donoro. Čia per metus būna net 7-9 tokių transplantacijų. ”Tačiau, lyginant su kitų išsivysčiusių šalių statistika, Lietuvoje transplantacijų iš gyvo donoro atliekama dar per mažai. Anksčiau, esant donorui, norinčiam paaukoti savo inkstą savo sergančiam artimam žmogui, inksto transplantacija buvo negalima, jei jie būdavo skirtingų kraujo grupių. Šiuo metu Santariškių klinikose nesuderinamos kraujo grupės jau nebėra absoliuti kliūtis inkstų transplantacijai iš gyvo donoro, nes sėkmingai nugalėjus imunologinius barjerus jau galima padėti didesniam skaičiui dializuojamų pacientų”, – pasakojo doc. M.Miglinas.
Pasak mediko, tam, kad neįvyktų žaibinė transplantato atmetimo reakcija, ligonis pradedamas operacijai ruošti prieš mėnesį: skiriami specialūs imuninę sistemą slopinantys vaistai, taikomos tam tikros procedūros, šalinančios iš kraujo specifinius antikūnus.
SXC. hu nuotr.
