Ryšį tarp šių sveikatos sutrikimų ir skydliaukės problemų dažniausiai pastebi tik endokrinologas.
Skydliaukė – tai mažytė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje dalyje. Jos gaminami hormonai daro didžiulę įtaką kepenų, inkstų, širdies, smegenų ir kitų organų darbui.
„Nuo skydliaukės veiklos priklauso mūsų grožis, gera savijauta, kūno masė, aktyvumas, mąstymas, vaisingumas. Dažniausiai skydliaukės ligų atsiradimą nulemia ilgalaikis stresas, įtemptas darbas, jodo stygius ir paveldėti genai“, – pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja endokrinologė dr. Agnė Abraitienė.
Skydliaukės ligos, anot pašnekovės, diagnozuojamos labai dažnai – beveik trečdalis suaugusiųjų turi skydliaukės mazgus. Kai skydliaukė suaktyvėja, ilgainiui pradeda varginti dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas. Žmogus tampa labai jautrus, jam sunku susikaupti, atlikti užduotį, sumažėja jo fizinis pajėgumas.
Sulėtėjusios skydliaukės veiklos požymiams būdingas vangumas, mieguistumas, sausa oda, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, rytais paburkęs veidas.
Minėtieji skydliaukės sutrikimai dažniausiai vystosi labai lėtai. Ligos pradžioje žmogus dažnai jaučiasi sveikas ir skydliaukėje vykstančių pakitimų nepajaučia tol, kol šie neįsisenėja.
„Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja skydliaukės hormonų tyrimus atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Šie tyrimai padeda laiku aptikti dar tik beprasidedančią ligą. Ypač svarbu profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurių šeimoje skydliaukės ligomis serga ar sirgo artimi giminaičiai“, – patarė gydytoja endokrinologė.
Skydliaukėje dažnai atsiranda mazgelių, kurie ligos pradžioje dažniausiai jokių simptomų nesukelia. Dažniausiai tai – gėrybiniai skydliaukės mazgai, tačiau besimptominis darinys kartais būna ir piktybinis.„Mazgai, kurie sukelia simptomus ir sparčiai didėja, turėtų būti nedelsiant ištiriami – didelė dalis tokių mazgų būna piktybiniai. Jeigu mazgai dideli, kartais jaučiamas skausmas kakle, gali atsirasti dusulys ir rijimo sutrikimai. Kartais ligonis pats užčiuopia mazgą kaklo priekinėje dalyje, pamato padidėjusią kaklo apimtį. Tokiais atvejais vertėtų nedelsiant kreiptis į endokrinologą“, – pasakojo pašnekovė.
A. Abraitienės teigimu, dažniausiai skydliaukės mazgai diagnozuojami profilaktinio patikrinimo metu – po kaklo apčiuopos ir tyrimo echoskopu. Aptikus įtartinus mazgus skydliaukėje, reikia kreiptis į endokrinologą – šis nuodugniai juos ištirs.
„Naudojantis echoskopu, adata įduriama į skydliaukės mazgą ir švirkštu ištraukiamas ląstelių mėginys tyrimams. Skydliaukės mazgo punkcija leidžia anksti diagnozuoti piktybinius skydliaukės navikus, ir laiku, kol liga dar neišplitusi, paskirti tinkamą gydymą“, – teigė gydytoja endokrinologė.
Almutė Blaževičiūtė
SXC.hu -Andy Stafiniak nuotr.
