Nelaimingų vaikų mažėja
Apie tai, kodėl nelaimingi mūsų vaikai ir kaip jie supranta laimę, kalbėta Kelmėje surengtoje mokslinėje — praktinėje konferencijoje „Psichikos sveikata ir dabarties iššūkiai“.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius habilituotas daktaras Apolinaras Zaborskis, profesorė Nida Žemaitienė ir doktorantė Jolanta Žalienė, išanalizavę Lietuvoje atliktus tyrimus, tvirtina, jog nepalankiai savo sveikatą vertina 20 procentų 11-15 metų mergaičių. Berniukai savo sveikatą vertina šiek tiek geriau, tačiau taip pat kritiškai. Šio amžiaus vaikus dažniausiai kamuoja psichosomatiniai sutrikimai: galvos skausmas, nervinė įtampa, stresas, liūdesys.
Nuo 1994 metų stebint vaikų gyvenseną, aiškėja, jog pastaruoju metu sumažėjo nelaimingais besijaučiančių vaikų. Pavyzdžiui, 1994 metais nelaimingi jautėsi 30,1 procento Lietuvos berniukų ir 40,8 procento mergaičių. 2010 metais šie skaičiai sumažėjo dviem trečdaliais. Nelaimingais jaučiasi 10,9 procento berniukų ir 16,9 procento mergaičių. Tačiau lyginant su kitomis šalimis Lietuva išlieka tarp tų, kuriose daugelis vaikų nesijaučia laimingi.
Laimingiausi — Lazdijų ir Anykščių rajone
2006 — 2010 metais vykdant tyrimus dalyvavo ir šiaulių miesto, Kelmės, Joniškio, Radviliškio rajonų mokiniai. Mokyklos buvo pasirinktos atsitiktinai. Į klausimus atsakinėjo po kelis šimtus mokinių.
Kelmės rajone, 2010 metų apklausos duomenimis, nelaimingų mergaičių procentas buvo artimas Lietuvos vidurkiui — 15,2 ir palyginti su 2006 metais, sumažėjęs 3,5 procento. Tuo tarpu nelaimingų berniukų skaičius išaugo dvigubai — nuo 7,7 procento iki 13,4 procento. Iš 25 tyrime dalyvavusių savivaldybių berniukai atsidūrė 22 vietoje, mergaitės — dešimtoje.
Joniškio rajone mergaičių ir berniukų situacija dar prieštaringesnė. Mergaitės pagal laimingumą trečioje, berniukai 23 vietoje. Radviliškio rajone — atvirkščiai: nelaimingais jaučiasi 10,4 procento berniukų ir beveik dvigubai daugiau, 19,1 procento mergaičių. Panaši situacija ir šiauliuose: nelaimingais jaučiasi 11,5 procento berniukų ir 20 procentų mergaičių.
Laimingiausi Lietuvoje jaučiasi Lazdijų rajono mergaitės (tik 5,8 procento nelaimingų) ir Anykščių rajono berniukai (tik 4,8 procento nelaimingų).
Gyvenimo kokybė gerėja
Nagrinėdami vaikų psichinės sveikatos būklę mokslininkai rėmėsi dar vienu kriterijumi, kaip vaikai vertina savo gyvenimo kokybę. Šis rodiklis dažniausiai siejamas su laimės samprata. Ne visi vaikai gerovę siejo su laime.
2006 metais savo gyvenimo kokybę prastai vertino 26,2 procento Kelmės rajono mergaičių ir 25, 5 procento berniukų, 2010 metais — tik 22,8 procento mergaičių ir 19,8 — berniukų. Šiais rodikliais pastaraisiais metais Kelmės rajonas priartėja prie šalies vidurkio. Mergaitės užimtų 15 — ąją, berniukai — 19 -ąją vietą.
Iš 25 tyrime dalyvavusių savivaldybių labiausiai savo gyvenimo kokybe patenkintos šiaulietės mergaitės — tik 7,1 procento savo gyvenimo kokybę laikė prasta, ir Klaipėdos miesto berniukai — 11,2 procento savo gyvenimo kokybę laiko prasta.
šiaulių apskrityje geriausiai gyvenantys mano šiaulių miesto berniukai — tik 12,6 procento nepatenkinti gyvenimo kokybe. Antroje vietoje — Kelmės, trečioje — Joniškio, ketvirtoje — Radviliškio berniukai.
Tarp mergaičių, jau minėta, labiausiai savo gyvenimu patenkintos šiaulietės, antroje vietoje — joniškietės, trečioje — radviliškietės ir ketvirtoje — kelmiškės.
Labiausiai nepatenkinti savo gyvenimo kokybe Varėnos rajono mergaitės ir Kupiškio rajono berniukai.
Iš 39 tyrime dalyvavusių šalių Lietuvos mergaitės pagal savo gyvenimo kokybės vertinimą 36 vietoje, berniukai — 33. Geriausiai savo gyvenimo kokybę vertina Olandijos mergaitės ir berniukai, prasčiausiai — Turkijos vaikai.
Kaip išmatuoti vaiko laimę?
Mokslininkai domėjosi, kas leidžia vaikui pasijusti saugiu, mylimu, vertinamu ir rūpimu. Pasirodo, jog svarbiausi vaiko laimės komponentai yra pirmoje vietoje — šeima, antroje — draugai ir maistas, trečioje — mokykla ir namai.
Mokslininkai padarė išvadą, jog laimingesni yra mažesni vaikai. Laimingesni berniukai. Laimingesni su abiem biologiniais tėvais gyvenantys vaikai. Laimingesni, kurių šeimos socialinė ir ekonominė padėtis yra geresnė. Laimingesni ekstravertai. Kaip laimę vaikai supranta galimybę daryti įtaką sprendimams.
Vaikų laimės ir gerovės lygį labai menkina šalyje vyraujanti socialinė nelygybė. Ji lemia ir prastesnę vaikų psichinę sveikatą.
Vaikų laimę didintų pozityvūs socialiniai santykiai bei geranoriškas, lengvas bendravimas su bendraamžiais bei tėvais. Jausti visavertį gyvenimą padeda draugų, mokytojų, tėvų parama, netgi gyvūnų ar augintinių laikymas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos docentė Sigita Lesinskienė pranešime apie vaikų ir paauglių depresijas tvirtina, jog net turintį polinkį į depresiją vaiką galima išgelbėti, jeigu nuo kūdikystės jį apsupsime dėmesiu, jis nebus traumuojamas darželyje, turės visas galimybes patenkinti savo poreikius.
„Ar liūdnas vaikas mūsų visuomenėje yra normalu ir įprasta? — klausia S. Lesinskienė. — Ar blogai su vaiku? Ar su jo aplinka?“
Sveikatos mokslų universiteto docentas Aurelijus Veryga stebisi, kaip tėvas arba motina gatvėje elgiasi su vaiku: „Maži, negalintys apsiginti vaikai nubaudžiami už geriantį tėvą, už netikusius Seimo narius, už nenusisekusį gyvenimą…“
Regina MUSNECKIENĖ
“Šiaulių kraštas”
SXC.hu – Stephanie Hofschlaeger nuotr.
