Korėjiečiai ne veltui slyvos medį laiko šventu augalu. Slyvos palankiai veikia organizmo medžiagų apykaitą, kuri yra mūsų sveikatos pagrindas. Be to, slyvose yra biologiškai aktyvių medžiagų, gebančių naikinti netgi piktybines ląsteles.
šiandien pasaulyje žinoma slyvų daugiau kaip 2000 rūšių. Lietuvoje dažniausiai auginamos vengrinių rūšių slyvos, laisvai auga dygioji slyva.
Jose esantis rutinas stiprina mūsų kapiliarus. Ši medžiaga nesuyra kaitinama, todėl slyvų uogienė arba džemas ne mažiau naudingi kraujagyslėms, nei švieži vaisiai.
Slyvose esantis kalis skatina druskų pertekliaus pasisavinimą iš organizmo. Didelė jo ir kitų mineralinių medžiagų gausa slyvų vaisiuose teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, kepenis bei inkstus. Todėl slyvos nuo seno rekomenduojamos ligoniams, su medžiagų apykaitos sutrikimais siejamomis ligomis.
Vartojamos slyvos ir siekiant pagerinti virškinimą bei apetitą. Gerai žinoma, kad jos veikia kaip lengvai laisvinamieji. Tokiu atveju vartotini tik sunokę vaisiai, kitaip galima sulaukti priešingų pasekmių.
Atskirai reikia paminėti džiovintas slyvas. Jose esantis pektinas – medžiaga, kuri skatina „geros nuotaikos“ harmonų endorfinų gaminimąsi ir padeda mums vaduotis iš stresų ir depresijos. Reguliariai vartojamos džiovintos slyvos gerina atmintį. Džiovintos slyvos gerai valo žarnyną.
Visai neseniai paskelbta, kad iš slyvų išskirtas fenolio rūgšties ekstraktas gali slopinti piktybinių ląstelių dalijimąsi. Paradoksas slypi tame, jog fenolio rūgštis yra nuodai – didelė koncentracija pavojinga sveikatai. Atlikti tyrimai parodė, jog ekstraktas veikia tik patologiškas ląsteles, nepaliesdamas sveikųjų. Visiškai įmanoma, jog šis atradimas prisidės prie kovos su onkologinėmis ligomis.
Iš slyvų galima pagaminti daug skanių ir naudingų patiekalų – ne tik uogienių ar kompotų, kuriuos kiekviena šeimininkė ruošia savaip.
Anglijoje nacionalinis valgis yra slyvų pudingas. Yra daugybė jo gaminimo receptų: pagal kiekvieno skonį ir kišenę. Tačiau būtini šie komponentai: džiovintos slyvos, jautienos taukai, miltai, riešutai ir šlakelis konjako arba chereso. Tai padeda ilgiau išlaikyti gaminį tinkamą vartoti. Tradiciškai pudingas būdavo ne kepamas, o verdamas, suvyniojus paruoštą masę į lininį audinį. Prieš patiekiamas į stalą jis apipilamas karštu saldžiu padažu ir padegamas.
Beje, šiandien net Anglijoje slyvų pudingas tapo egzotišku, nes yra laikomas pernelyg kaloringu patiekalu.
Vietoje pudingo galima pasigaminti slyvų putėsių. Tam reikės 1 kilogramo slyvų, 750 gramų cukraus, trupučio grūstų cinamonų, 1 džiovinto gvazdikėlio, 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių, 1 pakelio vanilės cukraus ir 1 valgomojo šaukšto konjako. Slyvos nuplaunamos, iš jų pašalinami kauliukai. Maždaug 600 gramų slyvų susmulkinamos maišytuvu iki košės konsistencijos, o likusios perpjaunamos pusiau. Ir košė, ir perpjautos slyvos sumaišomos su likusiais komponentais, masė sudedama į keraminį indą: jis uždengiamas dangteliu ir pastatomas į neįkaitintą orkaitę. Virti putėsius reikia 200 laipsnių temperatūroje apie 3-4 valandas, retkarčiais pamaišant. Jeigu vaisinė masė pernelyg sutirštėja, į ją galima įpilti truputį karšto vandens. Baigtas gaminis patiekalas atvėsinamas ir valgomas šaltas – kaip desertas.
Parengė Liudvikas RULINSKAS
"šiaulių naujienos"
Vido Venslaviškio nuotr.
