Kodėl šąla galūnės?
Gydytoja neurologė Sigla ščeponavičiūtė sako, jog rankų ir kojų pirštai atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys. Ant pėdų ir plaštakų daugiau jungiamojo sausgyslinio ir mažiau raumeninio audinio, kurio kraujotaka intensyvesnė, čia beveik nėra riebalinio audinio, efektyviai sulaikančio šilumą. Plaštakos ir pėdos yra toliau nuo organizmo šilumos šaltinių, jos prasčiau aprūpinamos krauju, o jų plonytės kraujagyslės ir kapiliarai atšalus dar labiau susitraukia.
Įtakos turi ir ateroskleroziniai kraujagyslių pažeidimai.
Kraujagyslės susiaurėti gali ne tik nuo šalčio, bet ir nuo nuovargio ar streso. „Tada dažnas griebiasi cigaretės, naiviai tikėdamasis, jog dūmas padeda atsikratyti įtampos, nerimo, atsipalaiduoti. Moksliškai įrodyta, kad cigaretėje esantis nikotinas tik dar labiau paaštrina stresą, nervingumą, sužadindamas simpatinę nervų sistemą, jis sukelia smulkių kraujagyslių spazmus, organai prasčiau aprūpinami deguonimi“, – sako neurologė.
Dar viena rimta šalančių galūnių priežastis – bloga mityba. Liekni žmonės šąla dažniau už tuos, kuriuos šildo nuosavi riebaliukai, tačiau šaltuoju metų laiku neurologė nepataria laikytis dietos, nes šiuo periodu ypač svarbu gauti pakankamai įvairių maisto medžiagų.
Neretai galūnės šąla dėl netinkamos aprangos. Greitai galūnės atvėsta žmonių, kurių kraujo spaudimas žemesnis nei vidutinis. Kūno galūnės gali šalti sergantiems cukriniu diabetu, vidutinio amžiaus moterims galūnės neretai šalti pradeda ėmus vartoti hormoninius preparatus. Kūno galūnių atšalimą gali sukelti širdies ir kraujagyslių ir skydliaukės ligos, anemija – kai kraujyje stinga hemoglobino.
Pamėlusios galūnės – rimta liga
Bene dažniausia galūnių šalimo priežastis – Reino sindromas. „Tai – šalčio ar streso sukeliami plaštakų ar pėdų kraujotakos sutrikimai, – sako gydytoja. – Rankų ar kojų pirštai dėl kraujagyslių spazmų nepakankamai aprūpinami krauju, pradeda tvinkčioti, tampa šalti, pabąla, vėliau pamėlsta, gali prisidėti ir pirštų tirpimas. Netrukus kraujagyslės prasiplečia, tada oda sušyla, parausta, galūnės suprakaituoja, o drėgnos galūnės vėl pradeda greičiau šalti. Priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.“
Kai šalčio jausmas tampa lėtiniu ir atsiranda įvairių odos pažeidimų – oda sutrūkinėja, atsiranda opelių, galūnėse jaučiamas nuolatinis badymas, visiškas žemos temperatūros netoleravimas.
Priepuolį galima nutraukti arba jį sutrumpinti paprastomis priemonėmis – po tekančiu šiltu vandeniu ar šilto vandens dubenyje sušildomos rankos ar kojos. Jei priepuolį sukėlė nervinis stresas, pirmiausia būtina nusiraminti.
„Sergant šia liga svarbu pastebėti, kas sukelia priepuolį ir stengtis jo išvengti“, – pataria gydytoja S. Ščeponavičiūtė ir primena šilčiau rengtis, dėvėti kumštines pirštines, avėti tinkamo dydžio batus.
Lengvos formos Reino sindromas vaistais negydomas – tik rekomenduojama vengti šalčio ir mankštintis.
Išbandykite liaudiškas priemones
Prieš apsilankant pas medikus, gydytoja neurologė pirmiausia pataria išbandyti liaudiškas priemones kraujotakai gerinti.
„Jei dažnai šąla kojos bei rankos, nevalgykite riebaus ir rūkyto maisto, nes tada kraujas plūsteli į galvą, o galūnės jo gauna mažiau, – pataria gydytoja. – Rinkitės lengvai virškinamą, daug geležies ir vitaminų turintį maistą: liesą mėsą, vaisius, daržoves. Daug geležies yra kiaušinio trynyje, špinatuose, obuoliuose, razinose, džiovintose slyvose. Taip pat patartina valgyti grikių kruopų, pomidorų, morkų ir burokėlių. Dažniau nei įprastai gerkite karštą vaistažolių arbatą. Šąlantiems žmonėms vertėtų atsisakyti visų žalingų įpročių“.
Išgėrus alkoholio kraujas plūsteli į galvą, todėl pajuntamas šilumos antplūdis, tačiau šiluma greitai išeina per odos poras ir bendra kūno temperatūra sumažėja.
Pravers ir vonelės
šalančias kojas ir rankas veiksmingai sušildo vandens vonelės. Tereikia į šiltą vandenį įberti džiovintų čiobrelių kartu su raudonėliais ar šiek tiek maltų juodųjų pipirų, porą šaukštų sumaltos imbiero šaknies, ar valgomosios druskos. Tokiose vonelėse šalančias kojas reikia mirkyti 10-15 minučių.
„šiukštu smarkiai sušalusių galūnių nekiškite po karštu vandeniu, – perspėja neurologė. – Vakare, nusiplovę kojas, kol jos dar drėgnos, padus patrinkite druska, tik po to nušluostykite sausai rankšluosčiu. Jei nuolat darysite šią procedūrą, kojos bus šiltos, be to, jūs nesirgsite peršalimo ligomis“.
Redakcijos archyvo nuotr. Neurologė S. Ščeponavičiūtė.
Masažuokitės
Sušilti galite kuo dažniau masažuodami zonas, kur yra daugiausia akupunktūrinių taškų – tai padai, delnai ir ausys. Trinkite, maigykite rankomis, pasitelkite masažinius volelius ar kitokias turimas priemones. Svarbiausia, kad šios zonos būtų masažuojamos kasdien, esant galimybei – kelis kartus per dieną. Tada centrinė nervų sistema, kaip reakcija į dirgiklį, siunčia daugiau kraujo į tas vietas, kad subalansuotų vidaus organų veiklą, atstatytų organizmo pusiausvyrą.
„Jei nepavyksta sušildyti šalančių kūno galūnių liaudiškomis priemonėmis, pagalbos kreipkitės pas gydytoją“, – sako neurologė S. Ščeponavičiūtė.
Ilona šNARIENĖ
SXC hu. – Adrielle Joy Parlee nuotr.
