Statistika rodo, kad kasmet nuo meningokokinės infekcijos miršta vidutiniškai šeši žmonės, dažniau – vaikai. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovas Vytautas Usonis pripažįsta, kad nuo rugsėjo jau keturias gyvybes pasiglemžusi infekcija yra agresyvesnė nei ankstesniais metais. „Svarbu būti budriems ir laiku pastebėti grėsmingiausius infekcijos požymius – bėrimus ant sėdmenų ir šlaunų“, – pabrėžė profesorius.
Neatsakyta į daug klausimų
Įvairiais duomenimis, meningokokinę infekciją sukeliančiomis bakterijomis yra užsikrėtę iki 30 proc. gyventojų. Kasmet Lietuvoje šia liga serga apie 70, o pasaulyje – 500 tūkst. žmonių, kas dešimtas iš jų miršta.
„Infekcija ne tik labai išplitusi, bet ir nesuvaldoma. Kai kurios šalys turi veiksmingus skiepus, o pas mus beveik išimtinai vyrauja B tipo meningokokas, nuo kurio vakcinos pasaulyje dar nėra“, – sakė V.Usonis.
Meningokokai gyvena sveiko žmogaus nosiaryklėje, tačiau dėl iki šiol nežinomų priežasčių bet kada gali suaktyvėti.
„Niekas nežino, kodėl bakterijos staiga tampa tokios grėsmingos, kodėl jos iš nosiaryklės patenka į kraują, smegenų dangalus ir sukelia įvairių komplikacijų. Manoma, kad tam įtakos gali turėti kitos virusinės, ypač kvėpavimo takų, infekcijos, stresas ar nusilpęs imunitetas“, – pasakojo pediatras.
Ligi šiol taip pat nėra žinoma, kodėl vieniems infekcija reiškiasi kaip paprasčiausia sloga, nosies užgulimas ar trumpalaikis karščiavimas, o kitiems išsivysto žaibiškos ir itin sunkios, o kartais – net mirtinos ligos formos. Nors meningokokine infekcija gali susirgti ir maži vaikai, ir garbaus amžiaus sulaukę žmonės, dažniausiai nuo jos miršta vaikai pirmais gyvenimo metais ir 15–18 metų jaunuoliai. Vienareikšmio atsakymo, kodėl mirtingumas pastarojoje grupėje didesnis, taip pat nėra.
Atpažinti sudėtinga
Oru plintančią meningokokinę infekciją atpažinti, ypač gripo sezono metu, anot V.Usonio, labai sudėtinga: virusinės infekcijos labai panašios savo pirminiais simptomais.
Dauguma susirgusiųjų meningokokine infekcija staiga sukarščiuoja, juos pradeda varginti stiprus galvos skausmas, vėmimas.
„Tiek karščiavimą, tiek galvos skausmą gali sukelti daugelis kitų priežasčių. Dėl kiekvieno negalavimo juk nebėgsi pas gydytoją, tačiau kaip surasti tą aukso vidurį, kad susirgusieji būtų apžiūrėti laiku?“ – svarstė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad jeigu aukštos temperatūros vis dėlto nepavyksta sumažinti namuose turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, paracetamoliu ar ištrynus kūną drungnu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu, reikia skubios medikų pagalbos.
„Kol liga nebūna labai pažengusi, ją sunku pastebėti. Todėl būtina apžiūrėti visą kūną – grėsmingiausias infekcijos požymis yra odoje atsiradę maži bėrimai“, – pasakojo pediatras.
Išbėrus delsti negalima Prasiskverbę į kraują, meningokokai pradeda audringai daugintis ir žūti. Žūdami jie išskiria labai stiprių nuodų, pažeidžiančių kraujagysles, todėl sergančiojo odoje atsiranda smulkių kraujosruvų.
„Paspaudus tose vietose, bėrimai nepranyksta ir neišblykšta. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniau ten, kur paprastai nepasižiūrime – šlaunų ir sėdmenų srityse“, – pabrėžė pašnekovas. Atsiradus pavienių bėrimų ir esant aukštai temperatūrai, pykinimui, galvos skausmui, būtina skubiai kreiptis į medikus. „Itin pavojinga, jeigu atsiradusios kraujosruvos greitai plinta: iš pradžių atsiranda vienas raudonas taškas, o po pusvalandžio – dar keli. Žmogaus gyvybei gresia rimtas pavojus, todėl pagalba turi būti suteikiama nedelsiant“, – pabrėžė V.Usonis. Kartais į ligoninę atvyksta ir dėl kitų ligų išberti žmonės.
„Tokių ligonių pasitaiko, tačiau geriau keli veltui atvykę žmonės, negu vienas neatpažintas sergantysis. Kartais užtenka kelių valandų nuo ligos pradžios, kad medikai prieš infekciją taptų bejėgiai. Šminės ligos formos gali būti mirtinos netgi taikant naujausias intensyvios terapijos priemones, todėl svarbi kiekviena minutė“, – įspėjo pediatras.
Bendravusiems su ligoniu, kuriam diagnozuota meningokokinė infekcija, skiriami antibiotikai.
„Juos gydytojai išrašo tik tuo atveju, jeigu aplinkiniai su sergančiuoju turėjo itin artimą kontaktą, pavyzdžiui, miegojo tame pačiame kambaryje, bučiavo ligonį. Laimei, bakterijos meningokokai, palyginti su virusais, pavyzdžiui, gripo, yra neatsparūs aplinkos poveikiui ir greitai žūva“, – teigė V.Usonis.
Pasak jo, nors kasmet pasitaikančios mirtys nuo meningokokinės infekcijos kelia nerimą, panikuoti nereikėtų. Gydytojai pasirengę suvaldyti kiekvieną infekcijos židinį, tik svarbu, kad žmonės į juos kreiptųsi laiku.
Almutė Blaževičiūtė
SXC.hu – Pam Roth nuotr.
