Gera dienos pradžia
Dietologė Kristina Augustytė sako, jog pusryčiai – organizmo kuras ir fizinei, ir protinei aktyviai dienos veiklai. Neretai pusryčiai iškeičiami į papildomas kelias minutes miego, tačiau jei ryte labai sunku ir itin norisi miego, vadinasi, gyvenimas nėra subalansuotas.
Tinkama mityba ir poilsis, jeigu nėra lėtinių ligų ar rimtų sveikatos sutrikimų, užtikrina reikalingą poilsį.
Gerai subalansuoti pusryčiai aprūpina visas organizmo sistemas ne tik energija, bet ir būtiniausiomis vertingomis maistinėmis medžiagomis: vitaminais, mikroelementais, biologiškai aktyviomis medžiagomis, todėl nuo pat ryto tampa lengviau susikaupti, mąstyti, pradėti darbus, kadangi smegenys turi pakankamai maisto.
Pusryčiai skatina medžiagų apykaitą, pakelia mums nuotaiką ir pagerina darbo kokybę, sumažina nutukimo riziką, kadangi valgant pusryčius nesiformuoja kitokie valgymo įpročiai. Netvarkingas ir chaotiškas maitinimasis ilgainiui sukelia įvairius organizmo veiklos sutrikimus.
„Žmogui reikia nuolatos apsirūpinti maistu, energija, t.y. gliukozės kiekiu. To neužtikrinant, organizmas pradeda badauti, per pietus ar vakarienę persivalgoma, o tai – pats tiesiausias kelias į nutukimą“, – perspėja dietologė.
Kiekvienam pagal pomėgius
Pusryčiai turėtų būti valgomi ryte, pirmą valandą po to, kai atsikeliame.
„šiais laikais visi esame įpratę skųstis laiko stoka, tačiau tai nereiškia, kad galima valgyti bet ką, – sako dietologė K. Augustytė. – Visada yra geriau šiltas maistas, tačiau ir šaltas nėra blogai, jei nėra valgomas ištisai. Pusryčiauti geriausia kiekvienam pagal pomėgius. Svarbiausia – subalansuotas maistas, įvairovė ir atsidėjimas valgymo procesui“.
Nuolat skubantiems ir nemėgstantiems gaminti dietologė siūlo susitepti sumuštinį: 1 – 2 juodos duonos riekės su virta mėsyte, kumpeliu, plonai atriektu liesu varškės ar fermentinio sūrio gabalėliu ar virtu kiaušiniu. Reikėtų nepamiršti ir daržovių.
Mėgstantiesiems pieno produktus puikus pasirinkimas – varškė ar natūralus jogurtas, pagardintas uogomis ar džiovintais vaisiais ir/ar riešutais. Reikėtų rinktis liesesnius produktus, pavyzdžiui, 2,5 procento jogurtas, 9 procentų riebumo varškė.
Puikus energijos, vitaminų ir skaidulų šaltinis pusryčiams – košės, pagardintos arbatiniu šaukšteliu aliejaus arba valgomuoju šaukštu džiovintų vaisių ir/ar riešutų.
Geriantiems kavą ir arbatą nereikėtų piktnaudžiauti cukrumi, medumi ar kitais saldikliais. Jų reikėtų įsidėti ne daugiau nei pusę arbatinio šaukštelio.
Red. nuotr. Dietologė Kristina Augustytė sako, kad labai svarbu valgyti ne tik sveikai, bet ir saikingai. Tai ypač svarbu ugdant vaikų mitybos įpročius. „Normuoti maisto neteks, jeigu valgydami mažieji neužsiims pašaline veikla, pavyzdžiui, nenaršys internete ar nežiūrės televizoriaus“, – pataria specialistė.
Sveikai maitintis – nuo mažų dienų
„Kad jūsų vaikai augtų sveiki ir laimingi, pusryčiaukite drauge su jais, – pataria dietologė K. Augustytė. – Pusryčiaujantys vaikai geriau ir sparčiau mokosi, ne taip greitai pavargsta, geriau koncentruoja dėmesį, išlaiko geresnę trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį“.
Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita yra daug greitesnė nei suaugusiųjų, o dėl judrumo jie išeikvoja dar daugiau energijos. Dėl to vaikai būtinai privalo gauti reikiamą kilokalorijų ir maistingųjų medžiagų kiekį bei vitaminų.
Specialistė pataria vaiko valgiaraštį parinkti pagal sveikos mitybos piramidę, nepamirštant, jog reikėtų valgyti daugiau grūdinių produktų, vaisių ir daržovių, saikingiau vartoti baltyminius, riebalinius produktus.
„Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl tėveliams reikėtų valgyti tai, kas tinka vaikams. Taip bus dviguba nauda – suaugusieji maitinsis sveikai, o vaikams susiformuos taisyklingi mitybos įpročiai“, – sako K. Augustytė.
Ilona šnarienė
SXC.hu – Martin BOULANGER nuotr.
