“Per 15 metų Lietuvoje buvo sukurta veiksminga nefrologijos tarnyba, kurios lygis šiandien atitinka Europos standartus. Turime aukštą stacionarinės nefrologijos žinių ir technologijos lygį, visą Lietuvą apimantį hemodializės tinklą, inkstų transplantacijos centrus, pajėgius per metus atlikti iki 100 persodinimo operacijų. Tačiau visa ši sistema, kurią su pasididžiavimu rodome užsienio specialistams, yra labai trapi ir priklauso nuo valstybės požiūrio ir finansavimo”, – sako Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Nefrologijos klinikos vadovas prof. Vytautas Kuzminskis.
Skaičiuojama, kad kas dešimtas suaugęs Lietuvos gyventojas serga lėtine inkstų liga, kas dvidešimtam, arba apie 150 000 Lietuvos gyventojų, jau yra išsivystęs lėtinis inkstų nepakankamumas.
šiuo metu šalyje yra apie 1500 dializuojamų pacientų, apie 600 žmonių gyvena su transplantuotu inkstu.
“Dializės tinklas yra viena svarbiausių sudedamųjų nefrologijos tarnybos dalių. Dializė – tai gyvybiškai svarbi procedūra, kurios nesuteikus laiku pacientui gresia mirtis. Ligoniams jos atliekamos vidutiniškai 3 kartus per savaitę daugelį metų, todėl valstybės bandymas taupyti hemodializei iš esmės reiškia bandymą taupyti žmonių gyvybės sąskaitą”, – sako prof. Vytautas Kuzminskas.
Nors 2008 m. Sveikatos ministro įsakymu buvo patvirtintas hemodializės įkainis – 368,3 Lt už procedūrą, 2011 m. sausį Vilniaus teritorinė ligonių kasa už ją mokėjo penktadaliu mažiau – 283,66 Lt. Panaši situacija yra ir kituose Lietuvos regionuose.
“2009 m. visai sveikatos sistemai finansavimas buvo sumažintas 11 proc., tačiau dializės atveju valstybė nusprendė pataupyti kur kas daugiau. Buvo įvestas vadinamasis “plaukiojantis” balas. Paprasčiau tariant, kiekvieną mėnesį už tą pačią paslaugą yra mokama skirtingai. Kai kuriai mėnesiais už dializę šiandien yra mokama net 27 proc. mažiau nei prieš krizę”, – sako dializės klinikos “B.Braun Avitum” vadovas Ernestas Petrulis.
Skaičiuojama, kad tokiu būdu dializių sąskaita valstybė sutaupo apie 6 milijonus litų kasmet. 2011 m. Lietuvoje buvo atlikta daugiau nei 210 000 dializių procedūrų.
“Iš dializės įkainio reikia apmokėti ir dializei reikalingą techniką, procedūros metu naudojamus vaistus, dializės priemones, ir sumokėti atlyginimą medicinos personalui, ir mokėti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas. Visa tai per pastaruosius metus tikrai neatpigo, tad, kai finansavimas mažinamas taip drastiškai, sutaupyti galima tik atlyginimų už darbą ar aparatūros renovavimo sąskaita. Ir vienas, ir kitas kelias yra nepriimtini, nes kelia grėsmę visai dializės sistemai. Technika sensta, o medikai jau dairosi į užsienio šalis”, – sako prof. V.Kuzminskis.
Skaičiuojama, kad dializės aparatų Lietuvoje yra apie 600, juos atnaujinti reikia kas 7 metus, tačiau nemaža dalis technikos tarnauja jau 8-10 metų.
“Vienas dializės aparatas kainuoja 50 000 litų. Kasmet jų atnaujinimui Lietuvos mastu reikia skirti apie 5-6 milijonus litų – tiek, kiek valstybė šiandien nesumoka už dializės procedūras. Dauguma dializės klinikų jau šiandien veikia nuostolingai. Aišku, galima “tempti” dar metus dvejus, tačiau 2013-2014 metais aparatūros atnaujinimui, mūsų paskaičiavimais, jau reikės apie 20 milijonų litų, o lėšų investicijoms paprasčiausiai nebus”, – sako E.Petrulis.
Dėl susidariusios padėties Lietuvos asociacija “Gyvastis” dar 2010 m. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau situacija per tą laiką tik pablogėjo.
“Ministerija pažadėjo svarstyti galimybę padidinti balo vertę. Tačiau tai, matyt, reikėtų vertinti kaip atsirašinėjimą – galų gale koks skirtumas, kokia yra maksimali balo vertė, jei jos vis viena nesilaikoma. Mūsų tikslas – kad dializuojamiems ligoniams būtų atliekamos dializės procedūros. Nes be jų pacientai paprasčiausiai neišgyvens. Jei balas “plauks” tik žemyn, mūsų atstovaujamiems žmonėms kils realus pavojus, kad gyvybiškai svarbios procedūros nebus atliekamos”, – sako asociacijos “Gyvastis” vadovė Ugnė šakūnienė.
Specialistai pastebi, kad Lietuva yra ne tik tarp mažiausiai už dializės procedūras mokančių Europos Sąjungos valstybių, bet ir viena iš dviejų, kurioje taikomas vadinamasis “plaukiojantis” balas.
“Latvijoje už dializę mokami 328 litai, Lenkijoje – 345 litai, Slovėnijoje – 632 litai. Vienintelė šalis, kuri be Lietuvos taiko “plaukiojantį” balą yra Vengrija, tačiau net ir ten nėra taip, kad Budapešte ir Debrecene tą patį mėnesį už tą pačią procedūrą būtų mokama skirtingai. Tuo tarpu Panevėžyje ir Vilniuje dializės apmokėjimas kai kuriais mėnesiais skiriasi net 15 proc.” – pastebi E.Petrulis. Todėl medikai ir pacientai ragina Sveikatos ministeriją peržiūrėti apmokėjimo už dializės procedūras tvarką bei įkainius.
Vikipedija – Patrick Glanz nuotr.
