VUL SK generalinis direktorius, kardiologas prof. Aleksandras Laucevičius sako, kad ši procedūra neseniai pradėta taikyti pasaulyje, o Lietuvoje – ji pirmoji. VUL Santariškių klinikų įvairių specialybių medikų komanda naujam gydymo būdui kruopščiai ruošėsi vienerius metus.
A. Laucevičius sako, jog tai – džiugi diena, nes nuo dabar atsirado dar viena galimybė pagerinti atkaklios arterinės hipertenzijos kamuojamų žmonių sveikatą.
“Sergantiems žmonėms atsparia gydymui hipertenzija kraujospūdžio sureguliuoti dažnai nepadeda net ir kelių vaistų deriniai, jie vartoja nuo trejų iki dešimties skirtingų vaistų. Dėl to kyla pavojus pacientų širdžiai, smegenims, inkstams bei kitiems organams, o norimo vaistų poveikio nėra”, – sako prof. dr. A. Laucevičius.
Vienas iš gydytojų, atlikusių naująją procedūrą, intervencinis kardiologas Nerijus Misonis teigia, kad gydymo metodas, pagelbės tiems pacientams, kuriems vaistais kraujospūdžio sumažinti nepavyksta. “Į inkstų arterijas įvedus specialų kateterį – elektrodą, atliekamas simpatinių nervų skaidulų “prideginimas”. Tokia procedūra leidžia sumažinti pacientams skiriamas antihipertenzinių vaistų dozes nuo 9-12 iki 2-3 tablečių per dieną”, – sako N. Misonis. Gydytojas pabrėžia, kad procedūrą galima atlikti ne visiems, o tik nuo tikrai vaistais nekoreguojamos arterinės hipertenzijos kenčiantiems pacientams, ypač su padidėjusiu simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Todėl prieš atrenkant procedūrai tinkamus pacientus yra atliekami nuodugnūs tyrimai, visą parą stebimas jų kraujospūdis.
Pacientai, kuriems atliktos pirmosios procedūros, dvi dienas buvo stebimi, po to išleisti gydytis ambulatoriškai. “šiai valandos trukmės procedūrai atlikti reikalingas labai įgudęs personalas, tačiau pačiam pacientui ji nėra sudėtinga. Be to, po jos 85–90 proc. atvejų pagerėja ligonių būklė, o teigiamas jos poveikis pasireiškia maždaug po trijų mėnesių”, – sakė prof. A. Laucevičius.
Procedūra, kurią VUL SK medikų komanda atliko dviem klinikų pacientams, įžiebia viltį pagelbėti daugybei žmonių. Arterine hipertenzija Lietuvoje serga apie 50 – 60 proc. 25 – 65 metų gyventojų. Apie 10 – 20 proc. sergančiųjų kenčia nuo sunkios šios ligos formos.
Prof. A. Laucevičiaus teigimu, ėmus plačiau taikyti šią procedūrą, pagerėtų pacientų būklė ir būtų sumažintos valstybės išlaidos, skiriamos vaistams ir hipertenzijos komplikacijoms – infarktui, insultui, inkstų funkcijos nepakankamumui gydyti.
SXC.hu- Russell Weller nuotr.
