Seniau labai dėl to išgyvendavau, vėliau ėmiau nebereaguoti. Artimiausi draugai tuos “juokus“ jau žino ir paprasčiausiai pasako “baik“, o per giminės susitikimą viena jo pusseserė, arši feministė, vos jo neapkūlė. Buvo labai nesmagu, ypač kai ta moteris man aiškino, kad aš leidžiuosi žeminama, tylėdama pritariu tokiam elgesiui su savimi. Man atrodo, kad kelti skandalą kiekvienoje tokioje situacijoje beprasmiška, bet nežinau, ar aš teisi“
Suprantu, kad nėra malonu būti anekdoto heroje, ir dar nemaloniau, kai kiti žmonės atkreipia į tai dėmesį, piktinasi ir netgi spaudžia Jus reaguoti griežčiau, atvirai išreikšti savo nepritarimą. Kažką jau esate dariusi, kad sustabdytumėte tokį vyro elgesį–piktinotės, gal verkdavote, bet norimo rezultato nesulaukėte. Drįstu spėti, kad į Jūsų atvirą pasipiktinimą vyras atsakydavo kaip nuskriaustasis — „na, tu juokų nesupranti & “ Vėliau , kaip pati sakote, išmokote ignoruoti tokį elgesį, tačiau į jį tebereaguoja kiti — giminaičiai, tolimesni pažįstami. Kas gi vyksta , ar galima tai sustabdyti, o jei galima, tai kaip?
Tai, apie ką Jūs rašote, psichologai vadina bendravimo žaidimu. Bendravimas labai dažnai vyksta tarsi dviem sluoksniais. Ką matome paviršiuje? Žmonės susitinka, sveikinasi, kažko klausia vieni kitų, pasakoja istorijas& Kodėl jie tą daro, ko siekia? Todėl, kad giliau yra noras būti pripažintu, pastebėtu. Tuos norus galime patenkinti gana įvairiai — girdami ir tikėdamiesi atsakomojo pagyrimo, kritikuodami kitus, provokuodami kitų užuojautą ar kritiką savo atžvilgiu. Taip, taip, čia ne korektūros klaida, kritika irgi yra dėmesio išraiška. Prisiminkime pyplį, kuris ima daryti netvarką namuose, kai mama ilgiau užsišneka su drauge, o aprimsta tik subartas. Tokiu būdu jis išprovokuoja mamos dėmesį.
Grįžkime prie Jūsų vyro. Jis yra suaugęs žmogus ir mažai tikėtina, kad jis nežinotų, jog pažįstamų rate aptarinėdamas žmonos silpnybes gali susilaukti nepritarimo ar net pasmerkimo. Taigi, visai gali būti, , kad savo pasakojimą jis pradeda, pasąmoningai žinodamas, jog bus nutildytas, subartas, išgėdintas. Netgi provokuoja tai . Šitaip jis gali ir pasiimti dėmesį, ir apkaltinti kitus nejautrumu, jumoro jausmo neturėjimu bei panašiai. Jūs pati ne kartą parodėte, jog toks elgesys nepatinka. Dabar liovėtės tai daryti
Man atrodo labai svarbu, kad Jūs nebenorite toliau dalyvauti šiame psichologiniame žaidime. Intuityviai radote tinkamą būdą pasitraukti iš jo, būtent ignoravimą. Kiekvienas iš mūsų pats sprendžia, kokius vaidmenis imasi atlikti santykiuose su kitais. Jeigu Jūsų vyras labai nori būti mušamas, Jūs turite teisę nebūti mušančiąja. Be abejo, to vaidmens nesunkiai gali imtis kiti žmonės, pavyzdžiui, vyro pusseserė.
Vargu ar sustabdysite visus savo pažįstamus, kurie spontaniškai piktinasi istorijomis, pasakojamomis apie Jus. Žmonėms, kurie Jus ragina atsikirsti, galite pasakyti, kaip Jūs suprantate situaciją, kaip joje jaučiatės ir ką reiškia Jūsų elgesys, kuris kitiems gali atrodyti kaip pritarimas.
Dr. Viktorija Vaišvilaitė, psichologė psichoterapeutė
“Šiaulių kraštas”