Ne visi praneša apie pažeidimus
Žinoma, nemanykime, kad kiekvienoje iš daugiau nei 9 200 šalyje įregistruotų maitinimo įstaigų patirsite nemalonumų. Štai pernai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sulaukė apie 600 vartotojų nusiskundimų dėl maisto kokybės ir higienos pažeidimų. Lyg ir nedaug. Tačiau tikėtina, kad iš tikrųjų nusiskundimų būtų gerokai daugiau, nes apie pažeidimus praneša ne visi vartotojai – daugeliui pritrūksta užsispyrimo, todėl jie pareiškia pastabas maitinimo įstaigos darbuotojams ir, tikėtina, daugiau į ją nekelia kojos.
štai, pasak VMVT Palangos skyriaus vyriausiosios specialistės maisto produktų inspektorės Birutės Simutienės, praėjusiais metais šiame kurorte dėl kavinių ir restoranų veiklos gauti 28 skundai. Tik tiek? Pavyzdžiui, vien Kupiškio VMVT dėl maitinimo įstaigų veiklos sulaukė 16 skundų, tačiau Kupiškį ir vasaros sostine vadinamą Palangą sunku net palyginti.
Abejones dėl apskaitos patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad dauguma apgautų pirkėjų retai kreipiasi į jų teises ginančias institucijas, pavyzdžiui, į įvairias inspekcijas 2012-aisiais kreipėsi tik apie 8 proc. prekėmis nusivylusių pirkėjų.
Balsuoja kojomis
Tačiau higienos reikalavimus pažeidusios įmonės nelieka nenubaustos, nes nusivylę vartotojai balsuoja kojomis – dėl vienos net atsitiktinės klaidos įmonė gali visiems laikams prarasti kliento pasitikėjimą.
Mūsų skaitytoja Neringa Kalpokienė tikriausiai jūsų nenustebins prisiminusi dar neišblėsusius įspūdžius apie apsilankymą vienoje Palangos kavinėje praėjusį rugpjūtį: „Chlorkalkėmis atsiduodanti žuvis, guminis ir šaltas „Kijevo“ kotletas, o šaltibarščiuose – pažaliavusios bulvės. Įtarėme kad ir lėkštė nebuvo gerai nuplauta, nes jos kraštai – net slidūs nuo riebalų. Kavinės direktorius, žinoma, buvo išvykęs. Nesinorėjo gadinti savo atostogų, todėl išėjome ir daugiau niekada neužsuksime į šią kavinę.“
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Giedrė Kvederavičienė patvirtino, kad šio miesto maitinimo įstaigoms pasiruošti 2–2,5 mėnesio trunkančiam vasaros sezonui nelengva.
VMVT inspektoriai šįmet dažniau nei iki šiol tikrins restoranus, kavines ir užkandines, vertins, kaip jos laikosi higienos reikalavimų, skaičiuos balus ir viešai skelbs maitinimo įstaigų reitingus. Iki šiol labai mažos rizikos grupei priskirtos įmonės buvo tikrinamos kartą per 3 metus, mažos – kartą per 2 metus, vidutinės – kartą per metus, padidintos rizikos – 2 kartus per metus.
Pažeidimai – kas antroje įmonėje
Konkretesnių detalių VMVT kol kas neatskleidžia, tačiau, pasak VMVT direktoriaus dr. Jono Miliaus, skubių priemonių situacijai taisyti verčia ieškoti viešojo maitinimo sektoriaus valstybinės kontrolės duomenų analizė. Paaiškėjo, kad, nelaukdami vartotojų skundų, VMVT inspektoriai tikrino viešojo maitinimo įmones ir įvairių pažeidimų nustatė net kas antroje įmonėje. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo bendrų higienos pažeidimų, jie sudaro apie 30–40 proc. visų patikrinimų metu nustatomų pažeidimų. Specialistų teigimu, tai rodo, kad maitinimo įmonėse per mažai dėmesio skiriama patalpų būklės, įrangos, inventoriaus priežiūrai, ne visada paisoma asmens ar maisto gaminimo higienos taisyklių, dažnai keičiasi darbuotojai. Apsinuodijimų maistu protrūkių priežasčių tyrimai daugeliu atvejų parodo, kad protrūkį sukėlė netinkama viešojo maitinimo įmonės veikla, prasta maisto ruošimo ir patalpų higiena, saugaus maisto tvarkymo įgūdžių trūkumas.
Be kita ko, VMVT direktorius J.Milius pažadėjo jau šįmet pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir sukurti internete laisvai prieinamą programą, kurioje viešojo maitinimo įmonės bus įvertintos balais už vykdomos veiklos higieną ir kokybę. Papildomai bus pažymimos tos įmonės, kurios savo patiekalus ruoš iš Lietuvos ūkininkų įsigytų produktų ir žaliavų. Tokia informacija vartotojams padės apsispręsti, renkantis kavinę ar restoraną.
Skirtingos nuomonės
Maitinimo įmonių atstovai skirtingai vertina VMVT iniciatyvą. Štai G.Kvederavičienė iš esmės pritaria VMVT idėjai, tačiau turi ir pastabų: „Neabejoju, kad higienos reikalavimų turi laikytis visi ir pasirinkimo negali būti, tačiau vertinimas gali būti tik toks – arba reikalavimų laikomasi, arba nesilaikoma, juk negali įmonė truputį laikytis higienos reikalavimų.“
Kita vertus, VMVT atstovai kalba ne tik apie nesunkiai nustatomus higienos pažeidimus, bet ir apie subjektyvius veiksnius.
„Susidaro įspūdis, kad reitingai bus skiriami už tai, kaip patiekalai gaminami, kokia maisto kokybė, net kokios skonio savybės, koks aptarnavimo lygis, o tai yra labai sudėtingi kriterijai. Ar VMVT turės tiek profesionalių vertintojų ir kaip jie atliks tokius sudėtingus vertinimus?“ – klausia G.Kvederavičienė.
Vienos kavinės Palangoje savininkas Audrius K. net pareiškė, kad imdamasi tokių veiksmų VMVT kišasi į jo verslą: „Sutinku mokėti baudą, bet nesutinku, kad mano kavinei VMVT skirtų reitingą. Tegul tai daro patys kavinės lankytojai.“
Audrius nekomentavo VMVT paskelbtų patikrinimo duomenų apie tai, kad ir jo kavinėje inspektoriai kelis kartus nustatė, jog patiekalai buvo gaminami pusgaminius ištraukus iš šaldiklių, nors viešai teigta, kad patiekalams naudota šviežia mėsa.
Nuomonės skirtingos. Štai palangiškio Audriaus kolega kėdainiškis Vitalijus Petrauskas ruošiasi Kėdainių senamiestyje atidaryti naują kavinę ir net džiaugiasi VMVT ketinimais griežčiau kontroliuoti maitinimo įstaigas.
„Noriu gauti aukščiausią įvertinimą, man tai bus gera galimybė konkuruoti su nesąžiningai dirbančiomis kavinėmis“, – sako Vitalijus.
Komentarai:
Padidės korupcijos galimybė
Arturas Mackevičius, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas
Manau, kad VMVT išradingai siekia išplėsti kontroliavimo ribas. Nepriekaištaučiau, jeigu būtų siekiama objektyvumo, tačiau apie tai nekalbama. Tarkime, kontrolierius atvyks kaip tik tuo metu, kai naujai priimta virėja ką nors ne taip padarys. Ir negalėsi pasiteisinti – tavo įmonės reitingas bus sumažintas nežinia kokiam laikui. O iki šiol nustačius pažeidimą pirmą kartą, būdavo tik įspėjama ir nustatomas terminas pasitaisyti. Dabar tokio pasigailėjimo nebebus.
Kita vertus, atsiras daugiau galimybių korupcijai. Įmonių vadovai, be abejonių, bandys tikrintojus papirkti ar tiesiog ypatingai pavaišinti. Ir niekas negalės dėl to priekaištauti, juk bus galima pasiteisinti, kad taip tikrinama maisto produktų kokybė.
Svarbūs ne reitingai, bet pasekmės
Artūras Nečejauskas, Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo (LARTA) vadovas
Idėjai pagerinti susidariusią padėtį pritariame, tačiau artimiausiu laiku planuojame susitikti su VMVT vadovais ir pasitarti, kaip ta idėja bus įgyvendinama. Juk svarbūs ne reitingai, bet pasekmės. Ir bausmes vertiname neigiamai. Pavyzdžiui, mes patys ėmėmės iniciatyvos suburti itin kokybiškai ir visomis prasmėmis atvirai, skaidriai dirbančius restoranus. Kriterijai tikrai griežti, nes susipažinę su reikalavimais iš penkių panorusių prisijungti prie mūsų tinklo vidutiniškai telieka vienas.
Tinklui priklausančios įstaigos valgiaraštyje specialiais ženklais žymi produkciją. Štai patiekalus, pagamintus iš ekologiškų žaliavų, žymime ženklu „Eko“. Pavyzdžiui, vienas mūsų tinklui priklausantis restoranas iš ūkininko perka ekologiškai auginamus karpius. Tačiau vidaus rinkoje ne viską galime įsigyti. Paradoksalu, bet kai kurioms įmonėms lengviau nusipirkti lietuviškos kilmės jautieną Vokietijoje nei susitarti dėl tiekimo Lietuvoje.
Albinas Čaplikas
SXC.hu – Olka cf nuotr.
