Lietuvos sveikatos mokslų universitetas praneša, kad tokį perversmą vėžio gydyme padariusiame derinyje naudojama veiklioji medžiaga everolimuzas (lot.Everolimus) – atitikmuo natūralios cheminės medžiagos rapamicino, kurį gamina tik Velykų salos dirvožemyje randama bakterija Streptomyces hygroscopicus. Naujasis gydymo būdas jau pradedamas taikyti ir Lietuvoje. Nors jis ganėtinai brangus ir dar nėra kompensuojamas, gydytojai tikisi, kad netolimoje ateityje šis gydymo būdas taps pažengusio krūties vėžio gydymo pagrindu.
„Vienas iš krūties vėžio gydymo būdų yra hormonų terapija. Deja, dažnai pasitaiko, jog pacientėms išsivysto šiam gydymui atspari liga. Gydantis nauju metodu, piktybinės ląstelės dauginasi daug lėčiau, todėl moters gyvenimas gali pailgėti dvigubai, – sako Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas. – Beveik 15 metų pasaulyje nebuvo rastas naujas efektyvus metodas hormonams jautriam krūties vėžiui gydyti, tad naujasis preparatas – nauja viltis tokio vėžio gydyme.“
Naujasis gydymo metodas gali būti taikomas pažengusiu krūties vėžiu sergančioms pacientėms, kurioms pirmaeilis gydymas nedavė pakankamo efekto ar tapo neveiksmingas. Taip pat – senyvoms pacientėms, kurioms chemoterapija būtų per sunki. Preparatas skiriamas ir moterims, kurioms buvo nustatytas ankstyvasis krūties vėžys ir jau baigtas 2-3 metų trukmės gydymas kitu hormoniniu preparatu.
Bakterija, iš kurios išgaunamas rapamicinas, buvo atrasta 1970 m. Velykų salos grunto mėginyje. Bakterijos atradėjas, Monrealio (Kanada) Ayersto laboratorijos mokslininkas dr. Surenas Sehgalas, iš bakterijos išgaunamą cheminę medžiagą pavadino rapamicinu – pagal Velykų salos pavadinimą, kaip salą vadina vietos gyventojai – Rapa Nui. Iš pradžių rapamicinas buvo išvystytas kaip sudėtinė antigrybelinių vaistų dalis, vėliau nustatyta, kad jis turi akivaizdų poveikį dideliems navikams. 1997 m. JAV Nacionalinio vėžio tyrimo instituto tyrėjai Charlesas Sawyeris ir Ramo Parsonas atrado, jog rapamicinas veikia daugelį navikų tipų. 2005 m. pradėta bandyti gydyti vėžinius susirgimus bei transplantuojant organus cheminiu rapamicino atitikmeniu – everolimuzu.
Su šia veikliąja medžiaga 2009 m. pasirodo ir vaistai nuo inkstų vėžio. Jais gydant inkstų ląstelių karcinomą, laikas iki ligos progresavimo pailgėja iki 5 mėnesių. „Gauti tokį gydymą mūsų šalyje yra sunku – šiuo metu taip gydomi vos 3 žmonės, – pastebi Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė šakūnienė. – Manome, kad šį gydymą turėtų gauti visi, kuriems jis yra reikalingas, ir mūsų draugija aktyviai dėl to dirba“.
Velykų saloje rastos bakterijos cheminis atitikmuo padeda ir gydant retą ligą tuberozinę sklerozę, kuria visame pasaulyje serga apie 1 mln. žmonių. „Liga dažniausiai pasireiškia ankstyvame amžiuje – smegenyse, inkstuose, plaučiuose ar kituose organuose pradeda formuotis daugybiniai augliai, kurie, nors ir nepiktybiniai, tačiau gali kelti sunkių, net gyvybei pavojingų komplikacjių“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Fakomatozių centro vadovė, prof. Milda Endzinienė. Šį pavasarį, pirmą kartą Lietuvoje, naujuoju preparatu ketinama pradėti gydyti dvi tuberozine skleroze sergančias mergaites.
LSMU Kauno klinikų Fakomatozių centras įkurtas 2012 m. gruodį, tačiau fakomatozėmis – ligomis, kurios pasireiškia pokyčiais odoje bei įvairiuose vidaus organuose – LSMU Kauno klinikų specialistai domisi ir pacientus gydo bei stebi jau ne vienerius metus. Centro veiklos tikslas – teikti visavertę daugiadalykę sveikatos priežiūrą vaikams bei suaugusiems, sergantiems retomis ir dažnai sveikatai grėsmingomis fakomatozėmis, pacientų mokymo paslaugas, šviesti sveikatos priežiūros specialistus bei plėsti tarptautinius ryšius mokslo ir sveikatos priežiūros srityse.
SXC.hu – Sanja Gjenero nuotr.
