„Kriochirurgija ypač populiari dermatologijoje, ginekologijoje ir angiochirurgijoje“, – sakė gydytojas Piotras Sznelevskis. Renginyje gydytojas P. Sznelewski iš Vidaus reikalų ministerijos Centrinės klinikinės ligoninės Varšuvoje (Lenkija) konsultavo Kauno klinikinės ligoninės medikus, kaip gydymo procese galima panaudoti 1470 nm ir 940 nm bangos ilgio lazerį angiochirurgijoje bei otorinolaringologijoje.
Pacientus ypač turėtų sudominti ir kriochirurgijos metodas. Jį taikant ambulatorinėmis sąlygomis gydytojai specialistai su azoto dioksido dujomis, dar vadinamomis „linksminamosiomis“, -89 C temperatūra šalina virusinės ligos sukeltus odos darinius (karpas, papilomas, kandilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius. Procedūra neskausminga, trunka iki 10 sekundžių ir yra kelis kartus efektyvesnė ir tikslesnė nei procedūra naudojant skystą azotą.
„Su nauja įranga jau atlikome apie 40 procedūrų“, – sakė Kauno klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva Stanienė.
Dermatovenerologė pabrėžė, jog nauja įranga labai palengvino gydytojų darbą krioprocedūros metu. Pasak jos, galima ne tik tiksliai dozuoti šaltį, bet ir optimaliai parinkti užšaldytų audinių gylį. Specialūs antgaliai padeda tiksliai pašalinti pakenktus audinius nepaliečiant sveikųjų.
Kriochirurgija laikoma viena perspektyviausių medicinos sričių. Šį metodą sėkmingai taiko ne tik dermatologai, bet ir onkologai, ginekologai, kardiologai, angiochirurgai, oftalmologai, otorinolaringologai ir estetinės medicinos specialistai.
Procedūros nesukelia kraujavimo, joms nereikia anestezijos priemonių, todėl galima atlikti ambulatorinėmis sąlygomis. Be to, procedūros mažai invazinės, todėl nekyla pavojus, kad audiniai negražiai surandės. Mažai pasitaiko šalutinių reiškinių, todėl galima puikiai derinti su kitais gydymo metodais (medikamentiniu, radioterapiniu ar įprasta klasikine chirurgija). Vienintelis kriochirurgijos trūkumas yra tas, kad dideliu šalčiu paveiktų audinių pavyzdžių negalima ištirti histopatologiškai.
