Ribotai ir atsakingai
Antibiotikų atradimas buvo atsitiktinumas. 1928 m. mokslininkas Aleksandras Flemingas, Petrio lėkštelėse augindamas bakterijas, pastebėjo, kad vienoje jų atsirado užteršimas, t. y. maža apvali pelėjūno (Penicillium) genties pelėsinių grybelių kolonija. Tai nebuvo koks nors ypatingas įvykis, tokia nedidelė grybelių kolonija A. Flemingo lėkštelėje buvo įprastas kasdienis dalykas, tačiau nuostabą kėlė tai, kad keleto milimetrų atstumu apie šią grybelių koloniją nebuvo bakterijų, kurios paprastai padengdavo visą lėkštelės paviršių. Remdamasis savo stebėjimais A. Flemingas padarė išvadą, kad ši grybelių kolonija tikriausiai išskiria į aplinką medžiagą, kuri yra labai kenksminga bakterijoms, nes trukdo joms augti. Taip buvo atrastas pirmasis antibiotikas. Pelėjūno grybelio garbei jis buvo pavadintas penicilinu. Nors vėliau buvo atrasta daugybė kitų antibiotikų, penicilinas iki šiol yra viena efektyviausių kovos su bakterijų sukeliamomis ligomis priemonių.
Anot gydytojos Jurgitos Jankauskienės, kažin ar yra kita medikamentų grupė, kuri šiuolaikinėje medicinoje būtų padariusi didesnę revoliuciją, negu antibiotikai. Tai vienas didžiausių žmonijos laimėjimų, seniems žmonėms užtikrinusių ilgesnį gyvenimą ir nuo mirties išgelbėjusių ne vieną milijoną žmonių. Deja, dabar antibiotikų autoritetas gerokai pašlijęs, nes jie nebe tokie veiksmingi, kokie buvo kadaise. Kalti esame patys – daugelis įniko antibiotikus vartoti be gydytojo paskyrimo nė nesusimąstydami, ar tai būtina.
Antibiotikai jokiu būdu negali būti savarankiškai vartojami susirgus kokia nors užkrečiama liga, juolab profilaktiškai. Jeigu jau geriate antibiotikus, kuriuos jums paskyrė gydytojas, vartokite juos medikų nurodyto laiko intervalais reikiamomis dozėmis ir jokiu būdu nenutraukite gydymo, pajutę pagerėjusią savijautą – dar nesunaikintos bakterijos įgyja atsparumą vartojamam vaistui, tad kitą kartą lengvai nepasiduos.
Nuodai, be kurių neapsieiname
Anot gydytojos, kartais tenka stebėtis, jog yra žmonių, manančių, kad viskas, kas yra gamtinės kilmės, yra nekritikuotina ir turi būti priimama su didžiausiu džiaugsmu. Tačiau būtent iš gamtos yra kilę stipriausi nuodai. Pirmasis antibiotikas iš esmės yra natūralus produktas. Kaip ir gydomosios žolelės, arbatos ar kiti augaliniai ekstraktai, jis yra kilęs iš gamtos, tačiau norint jį pagerinti, atliekant tolimesnius tyrimus, nebuvo apsieita be chemikalų.
Prie tokių medžiagų priskirtinas ir streptomicinas, kuris dabar yra tarsi rezervinis antibiotikas, anksčiau vaidinęs ypač svarbų vaidmenį gydant tuberkuliozę. Dabar egzistuoja nemažai sintetinių antibiotikų. Ir vieni, ir kiti antibiotikai nemoka atsirinkti, kur gerosios, o kur blogosios bakterijos, tad naikindami blogąsias neaplenkia ir gerųjų, be to, išbalansuoja natūralią žarnyno, odos ir kitą mikroflorą. Ilgas antibiotikų vartojimas neretai sukelia virškinimo sutrikimų, o per dažnas jų vartojimas susilpnina organizmo imuninę sistemą, sukelia alerginių reakcijų, toksiškai veikia inkstus ir kepenis. Dažnas antibiotikų vartojimas sąlygoja sumažėjusį organizmo atsparumą candida ir kitoms grybelinėms infekcijoms. Be reikalo vartojant antibiotikus, formuojasi jiems atsparios bakterijos, kurias žmogus perduoda kitiems, tad nukenčia ne tik jis, bet ir visa visuomenė.
Vis dėlto yra situacijų, kuriose gydymas antibiotikais yra būtinas. Tai gyvybei pavojingos infekcijos, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimas, sunkus plaučių uždegimas, minkštųjų organų ar kaulų uždegimai. Skubų gydymą antibiotikais reikia pradėti ir norint išvengti komplikacijų, pavyzdžiui, streptokokų sukeltos anginos ar Laimo ligos atvejais. Svarbu nepamiršti, kad paskirti ne tik reikiamų, bet ir tinkamų antibiotikų, nustatęs diagnozę, gali tik gydytojas, nurodęs jų dozę ir vartojimo trukmę. Kiekvienos rūšies antibiotikas efektyviai kovoja tik su tam tikros rūšies bakterijomis.
Kada geriami antibiotikai – prieš valgį ar po valgio, priklauso nuo jų rūšies. Vienus antibiotikus organizmas geriau pasisavina, kai jie geriami valandą prieš valgį, kitus – porą valandų po valgio, tretiems valgis neturi įtakos. Jeigu gydytojas, skyręs antibiotikų, nepaaiškino, kaip juos vartoti, atidžiai perskaitykite vaisto instrukciją.
Gydydamiesi antibiotikais, nepamirškite vartoti daug skysčių, kurie padeda iš organizmo pašalinti toksinus, sąlygojančius prastą savijautą ir energijos trūkumą. Niekada tuo pačiu metu negerkite jokių kitų vaistų, vitaminų ar pieno produktų, nes jie trukdo organizmui pasisavinti vartojamus vaistus. Venkite valgyti mielinių kepinių, pelėsinio sūrio ar grybų, negerkite alaus, nes šie produktai sudaro palankias sąlygas grybeliams, žarnyne pakeitusiems „gerąsias“ bakterijas, daugintis.
SXC.hu – Mateusz Atroszko nuotr.
Negydo virusinių ligų
Virusas – pirma Žemėje atsiradusi gyvybės forma. Tai reiškia, kad žmogaus genoma turi senovinių virusų likučių – iš viso beveik 400 rūšių. Taigi virusai aktyviai dalyvauja mūsų evoliucijoje: viduramžiais maras pražudė du trečdalius Europos gyventojų, ispaniškasis gripas nusinešė daugiau aukų nei Pirmasis pasaulinis karas. Mokslininkai įrodė, kad sklerozę, astmą, diabetą, nevaisingumą, kai kurias vėžio ir paralyžiaus formas taip pat sukelia virusai.
Virusai sukelia virusines, o bakterijos – bakterines infekcijas. Bakterijos dažniausiai plinta per kūno, pvz., rankų, kontaktą. Virusai yra daug mažesni už bakterijas ir dažniausiai labai lengvai plinta oru, tačiau per rankas taip pat galima užsikrėsti.
Kadangi antibiotikai išgydo daugelį bakterinių ligų, atrodo, jog šie preparatai gali išgydyti bet kokį negalavimą, tačiau antibiotikai neveikia dažnai peršalimo ligas sukeliančių virusų.
Gydytojos teigimu, sergant virusine infekcija, normalu karščiuoti iki 38-39 laipsnių. Tuomet organizmas gamina antikūnus ir temperatūros iki 38 laipsnių nei suaugusiems, nei vaikams nereikia mažinti, nes organizmas pats pajėgus apsiginti nuo infekcijos. Suaugęs žmogus virusine infekcija paprastai serga 3-5 dienas. Būna, kad temperatūra ima kristi tik ketvirtą parą, tačiau dėl to nereikia nuogąstauti, juolab griebtis antibiotikų, kuriais neretai puolame gydyti ir kosulį, ypač jei jis nepraeina iš karto. Virusas pažeidžia kvėpavimo takų virpamąjį epitelį, todėl ir atsiranda dirglumas bei kosulys.
Pakilus temperatūrai, nederėtų eiti į darbą. Pajutus pirmuosius ligos požymius ir praleidus kelias dienas gerai vėdinamose patalpose, galima išvengti užsitęsusios ligos eigos. Būtina gerti kuo daugiau skysčių, priešingu atveju dėl jų stokos gali kilti komplikacijų. Tinka arbata, sultys, tačiau geriausias gėrimas, anot medikės, yra vanduo.
Geriausias būdas išvengti kai kurių virusinių infekcijų yra skiepai. Prieš gripo virusus, sukeliančius kvėpavimo takų infekcijas, yra sukurta vakcina, kuri ypač svarbi pagyvenusiems arba sergantiems lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis žmonėms.
Higiena – svarbiausia priemonė, siekiant išvengti infekcijos plitimo. Dažnai plaukite rankas. Jei tik galite, naudokite popierines nosinaites ir nepūskite nosies sau į ranką ar tiesiog ore.
Daugumą infekcijų, tarp kurių – ir bakterinių, išgydo mūsų imuninė sistema, kuri iš tiesų yra labai efektyvi, todėl stiprinti imuninę sistemą būtina ne tik tuomet, kai susergame sunkia infekcija, bet nuolatos, vadinasi, ir tuomet, kai esame sveiki.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
SXC.hu – Adam Ciesielski nuotr.
