Vis dažnesnė situacija, kai darbdaviai siekia geresnio darbo našumo ir didesnio pelno, o darbuotojai – papildomo darbo užmokesčio, trumpesnio miego, atostogų ir laisvalaikio sąskaita. Viso to diagnozė – lėtinis stresas, atsiliepiantis vadovų ir darbuotojų darbo našumui, kūrybiškumui, efektyvumui bei galiausiai – verslo rezultatams.
„Geras vadovas turi ne tik teisingai organizuoti darbus, bet ir stebėti savo darbuotojus bei padėti mažinti stresą darbe. Deja, dažnai net ir vadovaujantys asmenys nepastebi savo pačių užsisukimo streso rate, o nuo jų streso sukeltų simptomų kenčia darbuotojai. Vadovų stresas itin dažnai pasireiškia suprastėjusia nuotaika ir jos svyravimais, padidėjusiu nervingumu, irzlumu, emocijų išliejimu ar net šauksmais ant pavaldinių, neretai vakarais nusiraminimo ieškant vyno ar alaus taurėje bei nereceptiniuose trankviliantuose“, – sako sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius.
Nesiimant adekvačių priemonių stresas darbe ilgainiui tik didėja – savęs ar darbuotojo apgaudinėjimas „pailsėsiu savaitėlę ir viskas bus gerai“ – padeda trumpam, bet situacijos iš esmės nekeičia, viskas vėl grįžta į tas pačias vėžes.
Pasak L. Mackevičiaus, geriausi to pavyzdžiai – vieno iš britų banko „Barclays“ padalinių vadovų, buvusio Didžiosios Britanijos Finansinių paslaugų priežiūros tarnybos vadovo atsistatydinimas pernai, dėl sunkaus streso. Dėl panašių priežasčių laikinai savo postą dar 2011 metais paliko ir „Lloyds Banking Group“ generalinis direktorius.
Paskaičiuota, kad pernai streso sąnaudos JAV siekė 300 mlrd. dolerių per metus, o Didžiojoje Britanijoje – 28 mlrd. svarų. 2013 m. Europoje atlikto tyrimo metu 51 proc. apklaustų darbuotojų nurodė, jog stresas jų darbo vietoje yra įprastas reiškinys, su kuriuo Vakarų šalys pradeda labai stipriai kovoti – įmonėse diegiamos įvairios streso valdymo programos, skiriamos papildomos lėšos gerinti darbuotojų sąlygas ir pan.
„Labiau vakarietiško stiliaus mūsų šalies įmonių vadovai jau tai supranta ir pradeda vis daugiau dėmesio skirti darbuotojų streso mažinimui, – pastebi L. Mackevičius. – Tačiau tai yra procesas“.
Pasak specialisto, streso valdymo procesas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmiausia, įvertinama situacija, identifikuojant komandos stiprybes ir silpnybes. Naudojantis diagnostiniais įrankiais pateikiamas suasmenintas ir į konkrečius veiksmus orientuotas planas kiekvienam komandos nariui. Antra dalis – darbuotojų mokymai ir individualus ugdymas, sėkmingai pritaikant naujai įgytus įgūdžius praktikoje.
Toks sprendimas leidžia streso lygį organizacijose sumažinti iki 32 proc., darbuotojų pasitenkinimą darbu padidinti 38 proc., įsitraukimą į darbą – net 62 proc., darbuotojų neatvyko į darbą atvejus – 18 proc., o darbuotojų skundus dėl prastų (netinkamų) darbo sąlygų sumažinti 32 proc.
Trečiasis žingsnis – tai komandos gebėjimo ateityje susitvarkyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir dėl to kilsiančiu stresu ugdymas. Sėkmingai įgyvendinus šią stadiją, problemų sprendimas komandose padidėja 54 proc., produktyvumas pakyla 7 proc., darbo kokybė – 13 proc., klientų aptarnavimas pagerėja 17 proc., o pagrindinio personalo išsaugojimas padidėja net 49 proc.
Siekiant išsiugdyti streso valdymo įgūdžius, prireiks bent 4-5 savaičių individualaus darbo su savimi bei sąžiningo specialistų parengtų rekomendacijų laikymosi.
Freeimages – Bob Smith nuotr.
