Visi esame skirtingi
Žmogus, neturėdamas patirties ar žinių, itin svarbiais klausimais dažniausiai kitus lygina su savimi: „Aš esu toks, todėl ir kiti privalo būti tokie. O jeigu jie tokie nėra – jie neišsivystę, ligoniai arba dar kitokie“. „Ne tokie“ visada buvo smerkiami arba išgujami iš visuomenės. Žmogus yra individualus, o visuomenė, žmonija – daugia-briaunė, apibūdinama skirtingomis charakteristikomis.
Ne išimtis ir žmogaus lytiniai sugebėjimai. Juolab kad apie seksą pas mus pradėta kalbėti gana neseniai – prieš 20 metų. Matuojant žmonijos egzistavimo matu, tai labai menkas dydis.
Filosofijos pradžia
Tačiau ne visada taip buvo. Istorikai tvirtina, kad vienas seniausių mokslų – filosofija – savo gyvavimo pradžioje lyčių klausimams skyrė 95 proc. dėmesio, o tik 5 proc. – pasaulio studijavimui. Viduramžiais buvo uždrausta kalbėti apie žmogaus seksualinį gyvenimą (nors pats seksualinis gyvenimas, suprantama, nenutrūko).
Pastaruosius 30 metų, praėjusių po seksualinės revoliucijos, apie intymų gyvenimą knygų ir straipsnių prirašyta daugiau nei per visą ankstesnę žmonijos istoriją. Statistikai nustatė, kad 12-19 amžiaus paaugliai bei jaunuoliai apie seksą galvoja kas 5 minutes (suprantama, tuo metu, kai jie apskritai apie ką nors galvoja). Tik sulaukus 40 metų šis vyrų minčių pasikartojimo periodas pailgėja iki pusvalandžio.
Sekso svarba
Kodėl seksas žmogui yra svarbus? Be jau minėtos vaikų gimdymo funkcijos (pastojama tik per vieną iš 288 lytinių sueičių) ir fiziologinių veiksmų, susijusių su gimdymo funkcijos palaikymu (kitos 277 sueitys iš 288), žmogaus lytinis gyvenimas atlieka ir kitas socialinę reikšmę turinčias funkcijas, kurios vyrą ir moterį išlaiko kartu.
Todėl:
* vyras gina moterį, kai ji savo įsčiose nešioja kūdikį;
* vyras padeda moteriai kūdikio maitinimo periodu;
* savo gyvenimo patirtį vyras perduoda sūnums;
* motinai žuvus arba praradus darbingumą, vyras ją pakeičia vaikams;
* žmonės stengiasi gyventi grupėmis, tai padeda visiems bendrai išgyventi;
* žmonės bendrauja tarpusavyje, todėl gali kaupti žinias, įgūdžius, sugebėjimus, patirtį, gamybos priemones, darbo rezultatus ir kt.
Skyrybų daugėja
Visi šie argumentai šeimyninio gyvenimo naudai labai svarūs. Nepaisant vadinamosios seksualinės revoliucijos per pastaruosius 30 metų, daugybės filmų ir literatūros, nušviečiančios žmogaus seksualinį gyvenimą, skyrybų tik daugėja.
Tokiose šalyse, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, pastaraisiais metais skyrėsi 30-40 proc., Ukrainoje ir JAV – pusė susituokusiųjų. Ukrainoje pakartotinai tuokiasi 95 proc. vyrų ir tik 38 proc. moterų. Kiti išsiskyrusieji linkę apskritai daugiau nebesituokti.
Skyrybų priežasčių yra gana daug. Tačiau 43 proc. atvejų pagrindine priežastimi nurodomas sutuoktinių seksualinis nesuderinamumas. Įdomu, kad aštuoniais atvejais iš dešimties skyrybų iniciatorės – moterys.
Žinių spragos
Nors pastaraisiais dešimtmečiais ši tema tapo atvira, daugybė šaltinių teikia informaciją apie seksą, realios vyrų ir moterų žinios šioje srityje turi nemažai spragų. Tai suprantama, nes seksualinės revoliucijos metu ši tema buvo labiau komercinė nei mokslinė.
Jeigu prisimintume daugybę erotinių arba pornografinių filmų, juose nerastume net užuominos į moksliškumą ar pagalbą sprendžiant jau minėtas problemas – vien tik vaizdiniai efektai. Dar daugiau, šie filmai tik išryškino problemas, todėl skyrybų dar labiau padaugėjo.
Kuo pasikliauti
Tad ką daryti? Kas yra tos žmogaus žinių apie jo asmeninį gyvenimą spragos? šio klausimo studijos, gausi literatūra ir sociologiniai tyrinėjimai įrodė, kad svarbiausia žinių apie seksą spraga – visavertės informacijos apie žmogaus lytinę konstituciją ir milžinišką jos vaidmenį harmoningų vyro ir moters tarpusavio santykių formavimui stoka.
Net ir naujausi kompaktinėse plokštelėse parduodami rinkiniai, pretenduojantys į enciklopedinį žmogaus seksualinio gyvenimo nušvietimą, šią temą kažkodėl praleido. Todėl žmonėms tenka ir toliau pasikliauti tik savo seksualine patirtimi, draugų pasakojimais, intuicija arba atsitiktinumu.
Taip pat reikia pasakyti, kad gamtoje nėra vien tik funkcinės priklausomybės, yra koreliacinis ryšys. Todėl dėsningumų ieškojimai teisingi tik 90 proc., kitus atvejus reikia laikyti išimtimi iš taisyklės.
Pagal užsienio spaudą
“Klaipėda”
