Pasirodo, tai netgi vienas naudingiausių dietinių produktų. Svarbiausia – kiek jų valgoma ir kaip jos ruošiamos.
Mokslininkai yra nustatę, kad bulvės yra geras B2, B6, B9, PP, K, E, C vitaminų šaltinis. Jos daug naudingesnės nei dietologų rekomenduojami, tarkim, riešutai ar brokoliai. Su lupenomis išvirta bulvė turi net 5 kartus daugiau ląstelienos nei bananas, 3 kartus daugiau vitamino C nei avokadas.
šios daržovės turi daug būtino organizmo gyvybinėms funkcijoms kalio ir kitų mineralinių medžiagų. Kai kas mano, kad reguliariai valgant bulves galima atsisakyti papildų vartojimo.
Bulves organizmas lengvai pasisavina. Jų dieta gali padėti sergantiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, nervų ir kitomis ligomis. Bulvių krakmolas padeda reguliuoti „blogojo“ cholesterolio kiekį, kalis reikalingas normaliai širdies veiklai ir kt.
Nuo seno vienas iš svarbiausių liaudiškų vaistų – šviežių bulvių sultys. Jos naudojamos virškinimo ligoms gydyti. Nustatyta, kad bulvės turi unikalių antibakterinių molekulių, kurios padeda išgydyti skrandžio opą.
Bulvių dieta renkamasi ir norint numesti svorio. Šios daržovės išveda iš organizmo nuodus, nereikalingas druskas ir skatina metabolizmą.
Tvirtinimai apie neigiamą bulvių poveikį sveikatai dažniausiai susiję su jų paruošimo maistui būdu: juk yra skirtumas, kai jos valgomos virtos atskirai su daržovėmis ar iškeptos riebaluose su itin kaloringu maistu.
Beje, amerikiečių mokslininkai neseniai perspėjo besilaukiančias moteris – rekomenduojama vengti kasdien valgyti bulvių ar jų traškučių, nes tuomet išauga nėščiųjų diabeto rizika. Visgi kiti mokslininkai tuo abejoja.
Vido Venslaviškio nuotr.
Specialistės komentaras
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė:
– Bulvės – labai maistinga ir vertingomis medžiagomis – kaliu, magniu, fosforu, vitaminu C, angliavandeniais – praturtinta daržovė, taigi nebūtų teisinga kaltinti jas dėl nutukimo, diabeto ar kitų ligų. Kita vertus, tikrai nereiktų šių daržovių valgyti kiekvieną dieną. Vartojamos saikingai 2–3 kartus per savaitę, ne vėlai vakare ir tinkamai paruoštos, bulvės organizmui atneš tik naudos. Geriausia jas kepti orkaitėje, virti (rudenį ir žiemos pradžioje geriausia – su lupenomis). Reikėtų vengti riebaluose keptų bulvių, riebių bulvinių patiekalų.
Bulvių dieta gali būti naudinga sergant kai kuriomis ligomis, tačiau bulvėse yra daug angliavandenių, kuriuos būtina kontroliuoti esant padidėjusiam cukraus kiekiui ar sergant cukriniu diabetu. Bulvių dieta – gal ir ne pats blogiausias variantas, tačiau siekiant ilgalaikių svorio pokyčių, mitybos įpročius koreguoti reiktų kitaip: keičiant bendrą maisto racioną, režimą, atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę ir optimizuojant sunaudojamos ir išeikvojamos energijos kiekį.
Galima išbandyti
3 dienų bulvių dieta, kuri gali padėti atsikratyti 3 kg. Dienos racioną sudaro 1,5 kg bulvių – virtų su lupenomis arba keptų orkaitėje (be druskos ir prieskonių). Visą normą reikia padalinti į 4–6 porcijas ir tolygiai valgyti per dieną. Dietos metu nepamiršite gerti vandens, kiek reikalaus organizmas.
Verta žinoti
100 g bulvių vitamino C yra 20 mg – beveik trečdalis dienos normos.
100 g bulvių yra net 570 mg kalio, kurio daugiau turi tik petražolės ir ankštiniai.
Pačios naudingiausios bulvės – šviežios, ekologiškai užaugintos.
Atsargiai: sudygusiose ir pažaliavusiose bulvėse yra nuodingo solanino.
Aigustė Tavoraitė
Pixabay.com/Holger Langmaier nuotr.
