Mokslui žinomos kelios atminties rūšys, kaip ir kelios užmiršimo rūšys. Psichologai netgi suklasifikavo užmiršimo būdus, o biologai tyrinėja šiuos mechanizmus ląstelių lygmenyje. Paaiškėjo, kad pamiršti ne tik normalu, bet ir būtina.
Štai penki faktai apie mūsų atmintį.
1. Ėjimas pro duris ištrina mūsų prisiminimus.
Kartais žmogus atsiduria kambaryje ir nesupranta, kaip jis ten atsidūrė. Mokslininkai mano, kad dėl to kaltos… durų angos. Smegenims jos galimai tarnauja kaip tam tikras perėjimo prie naujo „epizodo“ simbolis, o prisiminimai apie ankstesnįjį „epizodą“ perduodami saugoti. Toks atminties suskaidymas į fragmentus padeda sukurti įsivaizduojamą laiko liniją ir prisiminti ne tik tai, kur nutiko konkretus įvykis, tačiau ir kada jis įvyko.
2. Tam tikra veikla sukelia trumpalaikį atminties praradimą.
Kartais tam tikri užsiėmimai sukelia trumpalaikį atminties praradimą ir savotišką sąmonės aptemimą – tai vadinama tranzitine globalia amnezija. Kai kuriems tai nutinka po sekso. Beje, paprastai atmintis be jokių sunkumų po kelių valandų sugrįžta. Vis dėlto, šio reiškinio mechanizmas iki šiol nėra išaiškintas – skenuojant smegenis jokių pažeidimų neaptinkama.
3. Net ir tai, ko negalime prisiminti, saugoma mūsų atminties archyvuose.
2013 metais žurnale „Frontiers of Neurology“ buvo aprašytas keistas nutikimas. Moterį ištikdavo garsinės haliucinacijos – ji girdėjo dainas, kurių net nežinojo. Tačiau kai ji šias dainas imdavo dainuoti garsiai, aplinkiniai jas atpažindavo. Mokslininkai nusprendė, kad moteris veikiausiai šias dainas kažkada žinojo, tačiau pamiršo. Gali būti, kad „užmiršti“ prisiminimai ir toliau saugomi smegenyse, juos galima pasiekti, tačiau mes patys jų neatpažįstame.
4. Smegenys užprogramuotos taip, kad užmirštų viską, kas su mumis vyko kūdikystėje.
Dauguma žmonių atsimena įvykius, kurie įvyko tik jiems būnant trejų–ketverių metų amžiaus. Tai vadinama infantilia amnezija. Anksčiau mokslininkai manė, kad prisiminimai išsaugomi, tačiau vaikai paprasčiausiai negali to papasakoti, nes tokio amžiaus dar nemoka kalbėti. Vis dėlto, naujausi tyrimai rodo, kad smegenys saugo ankstyvus prisiminimus, o vėliau specialiai jų atsikrato. Tuo laikotarpiu smegenys labai greitai auga, sukurdamos naujas ląsteles ir sunaikindamos iki tol egzistavusias.
5. Naudok arba prarask.
Kuo aktyviau išnaudojame smegenis, tuo geriau jos funkcionuoja. Norėdami tuo įsitikinti, Kalifornijos universiteto (JAV) psichologai atliko penkis intelekto testus, kuriuose dalyvavo jų kolegos mokslininkai. Gauti rezultatai buvo palyginti su kontrolinės grupės, kurią sudarė to paties amžiaus žmonės, tarp kurių mokslininkų nebuvo. Eksperimentas buvo susijęs su atmintimi.
Buvo iškelta hipotezė, kad mokslininkai šiuo atžvilgiu turi tam tikrų privalumų. Galiausiai paaiškėjo, kad mokslininkai iš tiesų geriau susidorojo su pateiktomis užduotimis. Tačiau bėgant laikui smegenų galia blėsta.
Mokslininkų grupės vadovas daktaras Arthuras Shimamura įsitikinęs: „Nesvarbu, koks aktyvus buvo jūsų intelektualinis gyvenimas, jis bet kokiu atveju su metais pablogės“. Tačiau ekspertas priduria, kad toliau intensyviai naudojamos smegenys neabejotinai tarnaus ilgiau.