Teigiama, kad dėl to žmonės dažniau griebiasi stikliuko. Tačiau visai kitokią išeitį siūlo psichologas Gediminas Navaitis. Pasak jo, jei streso darbe nepavyksta įveikti, tokį darbą reikia paprasčiausiai mesti.
„Jei darbas pradeda naikinti visas kitas galimybes, jei žmogus nebesugeba džiaugtis, ilsėtis, mylėti, tada jam reikia galvoti, ką daryti su savo darbu“, – įsitikinęs G. Navaitis.
Darbe praleidžiame daugiau valandų nei kiti europiečiai
Europos Sąjungos (ES) atliekami tyrimai rodo, kad kas antras darbuotojas Lietuvoje kenčia nuo streso darbe. Be to, kas trečias žmogus apskritai yra nepatenkintas savo darbu. Kaip pastebi ekspertai, šie veiksniai mažina darbo našumą, kurio rodikliai Lietuvoje yra mažesni nei Europos Sąjungoje.
Darbo našumas Lietuvoje yra vidutiniškai tris kartus mažesnis nei ES vidurkis. Anot ekspertų, viena iš priežasčių – stresas, patiriamas darbe.
Pagal šį rodiklį, Lietuva užima pirmą vietą ES. Kaip rodo naujausi tyrimai, dažnas darbuotojas susikaupusį stresą malšina alkoholiu. Pasak medikų, tokie žmonės gerokai dažniau tampa priklausomi nei vartojantieji alkoholį dėl kitų priežasčių.
Saikingas alkoholio vartojimas darbe – ne problema?
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro atstovė dr. Birutė Pajarskienė, daugelį metų tyrinėjanti stresą darbe, sako, kad jį sukelia darbo reikalavimai, menkos galimybės daryti įtaką darbui, tarpusavio santykiai ir šių veiksnių tarpusavio ryšiai.
„Veiksnių yra daug. Bendrai mes tai linkę vadinti stresu darbe, nesvarbu, kas tai sukelia, kokios yra priežastys, ir tarytum nubraukiame pagrindinį dalyką – streso priežastį, į ką reikėtų koncentruotis“, – mano B. Pajarskienė.
Pasak specialistės, norint įveikti stresą, galima naudoti įvairias prevencines priemones, bet pati geriausia – dirbti su priežastimi. B. Pajarskienė pastebi, kad mūsų šalyje esą populiaru šitaip manyti: susinervinai – atsipalaiduok. O vienas iš atsipalaidavimo būdų yra ir alkoholio vartojimas, sako pašnekovė.
„Mūsų vienas tyrimas parodė, kad matematiškai ryšio tarp streso darbe arba stresą sukeliančių veiksnių ir alkoholio vartojimo nėra, mes jo nenustatėme, bet, darydami kokybinį tyrimą, aiškiai matėme“, – tvirtina Higienos instituto Profesinės sveikatos centro atstovė.
B. Pajarskienės manymu, alkoholio vartojimo problema yra ne problema, jei jis vartojamas saikingai. Anot specialistės, išskiriamos trys su darbu susijusios alkoholio vartojimo kategorijos.
Pirmoji – tai proginis alkoholio vartojimas darbe, kai jo ragaujama gimtadienių, valstybinių ar kitų švenčių metu. Kai kuriose įstaigose tai esą nerašyta taisyklė – alkoholinių gėrimų tokiais atvejais turi būti.
Antroji kategorija – kai alkoholis yra būdas atsipalaiduoti. Tačiau tyrimų respondentai, kaip pastebi B. Pajarskienė, labai nenoriai apie tai kalba, dažniausiai – nukreipdami temą visai kita linkme.
„Matėsi, kad tai yra tiesiog labai jautri tema. Jie nukreipdavo pokalbį, pradėdavo kalbėti apie rūkymą arba maisto gaminimą. Tai yra komunikavimo priemonė, atsipalaidavimo būdas“, – teigia specialistė.
Trečia kategorija išgeriančiųjų dėl darbo ar streso, patiriamo darbe, B. Pajarskienės teigimu, jau nesiejama su darbo įstaiga. Tačiau specialistė priduria – galima įžvelgti, kad vis dėlto tai yra įstaigos tradicijų, „kultūros“ pasekmė.
„Kai kuriems asmenims tai tampa problema, tie asmenys jau yra stigmatizuojami, jiems uždedami gėdos ženklai: jis nesusitvarko, jis negražiai atrodo, jis per daug išgeria. O gal ta problema atsirado būtent darbe ar galbūt darbas prie to prisidėjo?“ – klausia B. Pajarskienė.
G. Navaitis: alkoholis – universali nuodėmių atleidimo priežastis
Psichologas ir psichoterapeutas prof. G. Navaitis teigia, kad visų pirma derėtų atskirti alkoholizmą nuo girtavimo. Alkoholizmas – tai liga, kurią reikėtų gydyti, o girtavimas – yda, kurią žmogus gali kontroliuoti. Kai kalbame apie stresą darbe ir alkoholį, kalbame apie girtavimą.
„Yra įvairių situacijų, kai darbe žmonės vartoja alkoholį, bet dar reikėtų priminti taip pat akivaizdų faktą, kad ir patys žmonės skirtingi, todėl jie geria dėl skirtingų priežasčių“, – dėsto psichologas.
Anot jo, psichologijoje įprastas žmonių skirstymas į ekstravertus ir intravertus. Ekstravertai esą žmonės, jautrūs aplinkai, o intravertai – vidiniams išgyvenimams.
„Vieni – linkę keisti save, o ne aplinką, todėl gėrimas jiems yra kaip nedidelė kompensacija. Jie geria po darbo, dažniausiai – šeimoje ir iš tikro retai prasigeria. Tie, kurie silpnai reaguoja į aplinką, o stipriai į savo išgyvenimus, mintis, nuotaiką, jiems alkoholis yra bendravimo priemonė. Jie dažniausiai geria su tais žmonėmis, kurių grupei norėtų priklausyti. Čia jau galbūt artimesnis ryšys su darbu“, – pastebi profesorius.
Psichologas ragina atkreipti dėmesį į patį blogiausią variantą, sukeliantį daugiausia problemų, – kai alkoholio vartojimas tampa toleruojamas, pateisinamas. „Mūsų visuomenėje alkoholis yra universali nuodėmių atleidimo priežastis“, – įsitikinęs G. Navaitis.
Jis pateikia pavyzdį, kai kokios nors užduoties neatlikęs darbuotojas savo kolegoms ar viršininkui ima aiškinti, kad vakar jis sutikęs seniai nematytą bičiulį ir su juo šiek tiek praleidęs laiko, todėl neįvykdęs jam keliamų reikalavimų.
„Jis sako – žinote, vakar sutikau draugą, kurio nemačiau dešimt metų, žinote, su juo pasėdėjau… Jie sako – žinome, suprantame. Ir jie atleidžia jį nuo to, sako – vėliau padarysi. Taip atsiranda grupė žmonių, tiek šeimoje, tiek darbe, kurie dėl alkoholio sau gauna mažesnius reikalavimus“, – aiškina G. Navaitis.
Psichologo manymu, šie žmonės yra nevykėliai, kurie ir patys save laiko nevykėliais. Jie esą dažnai pasakoja, kiek daug jie galėtų nuveikti, bet niekada nieko taip ir nenuveikia.
„Tie žmonės, kurie iš tikro sugriauna savo gyvenimą, vartodami alkoholį, per jį bando pasiekti mažesnius reikalavimus ir sau patiems, ir aplinkiniams. […] Tai, deja, yra paplitę mūsų visuomenėje“, – konstatuoja profesorius.
Pixabay.com – Gerd Altmann nuotr.
Iš rinkos ekonomikos – į laimės ekonomiką
G. Navaitis pastebi, kad viskas vis dėlto nėra taip blogai, nes šiandien pradedame judėti iš rinkos ekonomikos į laimės ekonomiką.
„Rinkos ekonomika paremta agresyviu konkuravimu dėl karjeros, išteklių, kitų gėrybių. O laimės ekonomika paremta tuo, kad laimingi žmonės yra ekonominė vertybė, nes jie sugeba daugiau uždirbti ir daugiau sukurti. Šis požiūris, manau, po truputį įsigali. […] Pasikeitimas vyksta“, – tikina psichologas.
Vis dėlto, atkreipia dėmesį jis, šiuolaikinė mokykla žmones rengia būtent rinkos, o ne laimės ekonomikai, taigi dar yra kur tobulėti.
O kaip elgtis paprastam darbuotojui, jei šiandien dirbdamas savo darbą, jis paprasčiausiai nesijaučia laimingas ir darbe patiria nuolatinį stresą? Jei negali jo įveikti, reikia keisti darbą, mano G. Navaitis.
„Jei darbas pradeda naikinti visas kitas galimybes, jei žmogus nebesugeba džiaugtis, ilsėtis, mylėti, tada jam reikia galvoti, ką daryti su savo darbu“, – įsitikinęs profesorius.
Jis sako suprantantis, kad daug kam toks pasakymas gali pasirodyti esąs iš fantazijos srities – kaipgi apskritai svarstyti galimybę mesti darbą, kai reikia kažkaip išgyventi? Atsakydamas į šį klausimą, G. Navaitis atkreipia dėmesį į žodį „išgyventi“.
„Prie to žodžio „išgyventi“ ir grįžčiau: tokiame nuolatiniame strese tik išgyventi ir pavyks“, – sako psichologas, pridurdamas – kažin, ar ilgai.
Pixabay.com nuotr.
